Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Daigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Vilniaus miesto VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. balandžio 18 d. surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. balandžio 18 d. apie 22 val. 40 min. Ozo gatvėje, Vilniuje, V. V. vairavo automobilį Audi A8 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,69 promilės girtumo laipsnis). V. V. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

V. V. 2009 m. gegužės 18 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi V. V. apeliacinis skundas buvo priimtas.

III.

V. V. 2009 m. liepos 10 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. V. V. prašo sustabdyti Vilniaus miesto VPK VP EPT teisę sulaikyti V. V. vairuotojo pažymėjimą ir įpareigoti miesto VPK VP EPT grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. V. V. nurodo, kad jis vienintelis išlaiko savo šeimą. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negali patenkinti būtiniausių savo šeimos poreikių. Dėl to, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nukentėjo ir įmonės, kuriai jis vadovauja, interesai. Todėl, V. V. nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu ir atsižvelgiant į ilgus bylų nagrinėjimo terminus, šiuo atveju reikėtų taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

V. V. savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones jo administracinio teisės pažeidimo byloje grindžia ABTĮ 71 straipsnio nuostatomis.

ABTĮ 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. ATPK 249 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis šiomis ABTĮ 123 straipsnio 3 dalies ir ATPK 249 straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas yra galimybė taikyti ir ABTĮ normas. Tačiau ABTĮ 123 straipsnio 3 dalies nuostata, jog administracinių teisės pažeidimų bylos prireikus nagrinėjamos ir vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, aiškintina kaip suteikianti teismui galimybę vadovautis šio įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai tam tikri procesiniai klausimai nereglamentuojami ATPK.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad būsimą teismo sprendimą galima būtų įvykdyti, taip pat kad jį būtų galima įvykdyti be apsunkinimų. ATPK, o tiksliau ATPK 295 straipsnis ir 304 straipsnio 2 dalis numato pakankamas priemones, užtikrinančias teismo sprendimo byloje įvykdymą. Todėl byloje dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo apskundimo ABTĮ numatytas reikalavimo užtikrinimo institutas netaikytinas. Tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir 2008 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-341/2008.

Tenkinti V. V. prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija,

nutaria:

V. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.