- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-132-417/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs S. M. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas S. M. skundas dėl Šilutės rajono apylinkės prokurorės 2009-04-10 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. balandžio 9 d. Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas S. M. pareiškimas dėl UAB „duomenys neskelbtini“ galbūt nusikalstamos veikos.
Šilutės rajono apylinkės prokurorės 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „duomenys neskelbtini“, kadangi pareiškėjo skunde nurodytose aplinkybėse nėra nusikalstamos veikos požymių.
S. M. pastarąjį nutarimą apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nutartimi skundas dėl 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde S. M. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nutartį kaip nepagrįstą. Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų UAB „duomenys neskelbtini“ reikalavimą atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, ir jo (S. M. ) reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „duomenys neskelbtini“ dėl galimo dokumentų klastojimo, yra susiję. Pareiškėjas mano, kad jo suinteresuotumas civilinės bylos baigtimi neturi nieko bendra su reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „duomenys neskelbtini“.
Teigia, kad prokurorė atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kokios aplinkybės ar duomenys, jos manymu, yra neteisingi.
Pareiškėjo įsitikinimu, neteisingas ir apylinkės teismo teiginys, jog civilinio proceso metu gali būti išsiaiškinta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti dokumentai yra suklastoti.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. Žlioba prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Civilinio proceso tikslai ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, Šilutės rajono apylinkės teisme šiuo metu tarp pareiškėjo S. M. ir UAB „duomenys neskelbtini“ vyksta civilinis procesas pagal UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinionį reikalavimą S. M. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Civilinių bylų nagrinėjimo procesas grindžiamas civilinio proceso principais, kurių vienas yra rungimosi principas. Šio principo esmė – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civilio proceso kodekso 184 str. reglamentuoja, jog jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Be to, jei teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.
Taigi, atsižvelgiant į minėto CPK 184 str. reglamentavimą, akivaizdu, kad civilinio proceso metu kylant abejonių dėl pateiktų įrodymų, šiuo atvejų rašytinių įrodymų, autentiškumo, įstatymų leidėjas numato priemones, kad sąžiningoji šalis būtų apsaugota nuo nesąžiningosios piktnaudžiavimo. O tuo atveju, jei teismas nagrinėdamas civilinę bylą nustatytų, kad vienos iš šalių veikoje yra atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, apie šį faktą pats informuotų prokurorą.
Apygardos teismo nuomone, tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. pareiškimą dėl galimo UAB „duomenys neskelbtini“ dokumento klastojimo, nėra pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, nes, kaip minėta, CPK 184 str. reglamentuoja pareiškimo apie įrodymo suklastojimą eigą.
Taipogi atmestinas pareiškėjo S. M. skundo argumentas, kad prokurorė atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. pareiškimą, nenurodė motyvų, kodėl priėmė pastarąjį sprendimą. Apygardos teismas susipažinęs su Šilutės rajono apylinkės prokurorės 2009-04-10 nutarimu, pažymi, kad iš minėto procesinio sprendimo turinio akivaizdu, kad prokurorė išsamiai išnagrinėjo S. M. 2009-04-09 pranešimą ir nurodė argumentus, kuriais grindžia sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. M. nurodytų aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.