Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-26 A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-05-25, apie 23.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais A. P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-17 nutarimu A. P. pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 630 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-06 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-07 nutarimas panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

A. P. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo Vilniuje, kur dirba UAB (duomenys neskelbtini), gyvena su žmona ir 2 vaikais. Jo faktinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2015-05-26 vyko į Santariškių klinikas. Nurodė, kad pažeidimą padaręs asmuo pasinaudojo jo, A. P., asmens duomenimis. Apie bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme jam pranešta nebuvo. Parodė, kad automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką R. K. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. R. K. yra jo, A. P., draugo V. B., gimusio 1983 m. kovo ar balandžio 25 dieną, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pusbrolis. 2015 m rugsėjo 1d. sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą iš karto paskambino V. B. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. B. jam pasakė, kad buvo girti ir įvykio aplinkybių nepamena. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytojas V. M., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė, kad 2015-05-25 buvo iškvietimas, kad į namą (duomenys neskelbtini) įvažiavo mašina, tačiau įvykio neįformino, nes namo šeimininkas R. K. ir liudytojai atsisakė rašyti pareiškimą. Po to, po kelių valandų, gavo iškvietimą apie tą patį automobilį, ir važiuodami Naujojo sodo gatvėje pastebėjo automobilį Audi Q7, sustabdė jį. Vairuotojas vairuotojo pažymėjimo ir kitų dokumentų neturėjo, tačiau prisistatė A. P. vardu. Alkotesteriu nustatyta, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas pats nurodė savo asmens duomenis, tikslų gyvenamosios vietos adresą, be to, buvo panašus į policijos sistemoje esančią fotonuotrauką. Šalia keleivio vietoje sėdėjo automobilio savininkas R. K.. Nušalinus neblaivų vairuotoją nuo automobilio vairavimo automobilis buvo perduotas kitam asmeniui, D. D., kuris atvyko automobilio savininkui R. K. paskambinus telefonu. Teigia, kad automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., o kitas asmuo, bet panašus į A. P.. Vairuotojas pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, pranešime dėl nušalinimo nuo vairavimo. Jis atpažintų vairuotoją.

Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė 2015-05-25 tarnybiniame pranešime (b.l. 5).

Į teismo posėdį liudytojas R. K. neatvyko, elektroniniame laiške teismui nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Byloje nustatyta, kad 2015-05-25, apie 23.57 val., (duomenys neskelbtini), asmuo, prisistatęs A. P. vardu, vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. savo kaltę neigia, nurodė, kad pažeidimo padarymo metu buvo Vilniaus m., kur tuo metu su šeima gyveno ir dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Apie bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto apylinkės teisme jam pranešta nebuvo. Pažeidimą nustatęs ir teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo vairuotojo pažymėjimo ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, tačiau nurodė asmens duomenis, nurodė gyvenamąją vietą, prisistatė A. P. vardu. Teismo posėdyje liudytojas V. M. nurodė, kad automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., o kitas asmuo. Taigi, šią A. P. versiją patvirtino policijos pareigūno nuoseklūs parodymai, kuriais netikėti nėra jokių objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Pažymėtina, kad ATPK 263 str. 2 d. numato, kad pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles, priešgaisrinės apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemines taisykles transporte, keleivių ir bagažo vežimo taisykles, tam įgaliotas pareigūnas gali administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją, jeigu šis neturi asmenį paliudijančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį. Nagrinėjamu atveju pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas tinkamai nenustatė pažeidėjo asmenybės, o administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. iš esmės surašė iš pažeidėjo paaiškinimų ir nurodytų duomenų. Jokių kitų tiesioginių įrodymų, kuriais rėmėsi Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnas, konstatuodamas, jog A. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Taigi tyrimo metu surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

A. P. kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Apie priimtą nutarimą tikslinga informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. 1d. 1 p.).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2015-05-25 ir įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą nebus išspręstas dėl objektyvių priežasčių, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus pratęsia iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2015-05-25 (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Apie priimtą nutarimą informuoti instituciją, įgaliotą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą), kad ši institucija imtųsi veiksmų tinkamam šį pažeidimą padariusio asmens tapatybės nustatymui ir teisingam bylos duomenų pateikimui apylinkės teismui.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2015-05-25.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.