Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-12-06Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-03-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1A-128-193-2011
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00306-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
V. M.
Nuteistasis
G. M.
Advokatai
Sergėjus Korznikovas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-193/2011

Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00306-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,nukentėjusiajai V. M. ir jos atstovei advokatei V. L.,nuteistajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Korznikovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal:

- BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą V. M.;

- BK 145 str. 1 d. ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose ir per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. M. paskirta subendrinta galutinė bausmė – vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 21 iki 6 val. būti namuose, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą V. M..

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. M. priteista V. M. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 180 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1300 Lt atstovavimo išlaidų, bei 25 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. M. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-04 nuo 0.15 val. iki 3 val. Z. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, suduodamas ne mažiau 20 smūgių rankomis ir ne mažiau 20 smūgių kojomis V. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairio momens ir nosies minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, juosmenyje, pilve ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, tampydamas ją už plaukų, įremdamas peilį V. M. į nugarą, medine lenta užsimodamas ir mėgindamas suduoti, rankose laikytu kirviu grasindamas nukapoti rankas ir kojas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti V. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, bei nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad šis teismo nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, nepagrįstai, laisvamaniškai interpretuojant duomenis, pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. įrodymų įvertinimo taisykles. Apelianto nuomone, kadangi nesilaikyta šių reikalavimų, tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismas vienus duomenis pripažindamas įrodymais, o kitus atmesdamas, nenurodė, kodėl taip daro. Nuteistasis skunde nurodo kitokias įvykio aplinkybes. Teigia, kad 2010-08-03 vakare jis nuvažiavo pas V. M., kurią rado sėdinčią prie namų stovinčioje mašinoje kartu su V. K.. Jam priėjus prie mašinos ir paklausus, ką jie daro mašinoje, V. M. staiga šoko iš automobilio ir nubėgo į namus, o V. K. išvažiavo. Jis suprato, kad užklupta su meilužiu V. M. išsigando, nes pradėjo šaukti, kad jis, G. M., išeitų. Jie apsižodžiavo ir jis kartu su M. C. išvažiavo. Apelianto manymu, kadangi jis V. M. pranešė, kad su ja nutrauks santykius ir nori pasidalinti kartu užgyventą turtą, tai ji nusprendė jį, G. M., apkaltinti smurtu. Skunde teigiama, kad nuosprendyje yra netiksliai atkartoti liudytojo V. K. parodymai, žodžiai ištraukti iš konteksto ir sakiniai sumodeliuoti priešingai nei liudytojas sakė. Be to, liko nepatvirtinti V. K. parodymai apie tai, kad jis, apeliantas, jam smūgiavo, todėl V. K. esant tiesiogiai suinteresuotam bylos baigtimi, pastarojo parodymai turi būti vertintini kritiškai. Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytoja Z. G. teisme nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu tariamai jos duotų parodymų. Teisme Z. G. duoti parodymai iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų, nors nuo apklausos protokolo surašymo iki teismo posėdžio praėjo labai trumpas laiko tarpas. Akivaizdžiai matėsi, kad pirminiai parodymai buvo suklastoti ir kaltinamajame akte buvo įrašyta klastotė. Apeliantas ginčija teismo nuosprendyje esantį teiginį, kad nors Z. G. parodymai šiek tiek skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas laiko, kad tai gali būti susiję su jos senyvu amžiumi ir prastesne atmintimi. Nuteistasis pažymi, kad Z. G. teismo metu kalbėjo nuosekliai, jokių jos atminties sutrikimų nepastebėta. Jo manymu, liudytoja tik nenorėjo meluoti, jai buvo labai gėda. Teismas interpretuodamas liudytojos parodymus, akivaizdžiai nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Jeigu tai, kad liudytoja nematė G. M. rankose kirvuko ir nevaikščiojo pro kitas duris, neatiminėjo kirvio yra smulkmena, apeliantas kelia klausimą, kas tada byloje yra reikšminga. Apelianto manymu, esant įrodymų prieštaravimams kaltinimo pusėje, teismas turėjo vertinti kaltinamojo naudai, o ne ieškoti subjektyvaus pateisinimo tam, kas akivaizdžiai prasilenkia su logika.

Taip pat apeliantas ginčija ir liudytojos A. J. parodymų vertinimą. Nurodo, kad A. J. yra visiškai priklausoma nuo V. M., nes V. M. samdosi ją padėti ūkyje, pati A. J. nedirba, jokių pajamų neturi bei yra išgėrinėjanti, todėl už butelį alkoholi galinti pasakyti bet ką. Kita vertus, liudytoja A. J. gyvena 60 metrų nuo V. M. gyvenamosios vietos ir nei vienas A. J. namo langas nėra link namo, kur gyvena V. M.. Todėl A. J. negalėjo girdėti ar matyti, kas vyko Z. G. namo, kur gyvena V. M., kieme. Be to, neįtikėtina, kad asmuo, neva girdėdamas, jog kažkas nori nužudyti kaimyną, išėjęs tris valandas tai stebi ir nekviečia policijos. Taip pat pažymėtina, kad prieš papildomą įvykio vietos apžiūrą V. M. išpjovė visas medžių šakas, kurios ribojo vaizdą nuo A. J.. Be to, kiti kaimynai, kurių namas yra visai prie Z. G. namo, ir jų miegamojo langai išeina tiesiai į Z. G. namo kiemą, nieko nematė ir negirdėjo. Tai rodo, kad kaltinimas jam yra V. M. lakios fantazijos prasimanymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. pareiškimą policijai parašė tik 2010-08-17. Kyla klausimas, kaip ji nejautė jokios baimės ir tariamos grėsmės būti nužudytai, nes nuo 2010-08-03 iki jo sulaikymo 2010-08-26 laisvai vaikštinėjo. Tai nebuvo aiškintasi.

Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo draugo liudytojo M. C. parodymus, tuo tarpu rėmėsi V. M. tetos Z. G. bei jos meilužio V. K. parodymais. Nuteistojo manymu, tai prieštarauja BPK 20 str. 5 d. reikalavimams. Skunde be kita ko pažymima, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas kaip reikalauja įstatymas, o jo skundai buvo atmetinėjami be motyvų. Tyrėjai, išsigandę, kad jį sulaikė be pagrindo, organizavo pasiteisinimus, kas rodo, jog jie vykdė kažkieno užsakymą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apeliantas mano, kad ir eksperto išvados yra galimai pateiktos pagal užsakymą, nes po 2010-08-03 jis matė V. M. ir pas ją jokių sužalojimų nesimatė. Be to, jei ir buvo kokie sužalojimai, tai galėjo būti V. M. ir jos brolio santykių aiškinimasis, nes dar apeliantui gyvenant kartu su V. M., tarp jos ir brolio buvo ne vienas konfliktas dėl 10 ha žemės, jie net buvo susimušę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. pastoviai dirba prie karvių ir buvo ne vienas atvejis, kai ji buvo sužalota galvijų. Dėl kirvuko, peilio ir lentos apeliantas teigia, kad aštuonis metus kartu gyvendamas su V. M., nėra matės to kirvuko ir supuvusios lentos. Tai yra visiškas prasimanymas, kuriam patvirtinti nėra jokių objektyvių įrodymų. Skunde taip pat teigiama, kad jam pateiktame kaltinime nėra jokio konkretumo, dėl ko jis prašė teismo grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui perrašyti, tačiau prašymas buvo atmestas. Teismui pasirodė, kad kaltinimas yra visiškai priimtinas ir jis jokių motyvų apkaltinant pagal skirtingas veikas nenurodė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas G. M. neigia padaręs BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo G. M. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes už jas.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios V. M. parodymais, liudytojų Z. G., A. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad G. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. Be to, tai, kad G. M. padarė pastarąsias veikas iš dalies patvirtina paties apelianto skundo teiginių prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. 2010-08-04 nuo 0.15 val. iki 3 val. Z. G. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, suduodamas ne mažiau 20 smūgių rankomis ir ne mažiau 20 smūgių kojomis V. M. į įvairias kūno vietas nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą. Nors nuteistasis neigia V. M. grasinęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei naudojęs fizinį smurtą prieš ją, G. M. inkriminuotų veikų aplinkybes visiškai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pats apeliantas parodė, kad 2010-08-03 apie 24 val. buvęs nurodytoje vietoje, tačiau joje užtrūkęs neilgai ir greit išvykęs. Kad G. M. buvo įvykio vietoje, kur užtruko tik kelias minutes, parodė ir jo draugas M. C.. Tačiau šie apelianto ir minėto liudytojo teiginiai dėl kaltinime nurodytą dieną nurodytoje vietoje G. M. praleisto laiko vertintini kritiškai, nes jie yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji parodė, kad 2010-08-04 0.15 val., jai būnant (duomenys neskelbtini) prie namų automobilyje, pasirodė G. M., kuris, jai išlipus iš automobilio, rankomis bei kojomis mušė ją į įvairias kūno vietas, tampydamas ją už plaukų, įremdamas peilį jai į nugarą, medine lenta užsimodamas ir mėgindamas suduoti, rankose laikytu kirviu grasindamas nukapoti rankas ir kojas, grasino nužudyti V. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, po jos sumušimo G. M. pasišalinus iš kiemo, ji sugrįžo į namus, kur laikrodis rodė 3 val. nakties. Savo parodymus V. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos nukentėjusiosios parodymus dalinai patvirtino ir kaimynystėje gyvenanti liudytoja A. J., kuri parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje girdėjusi G. M. grasinant V. M. užmušimu, vadinant ją įžeidžiančiais žodžiais, ir mačiusi, kaip G. M. už plaukų V. M. buvo parklupdęs, mušė ją rankomis ir kojomis, buvo užsimojęs basliu ar lenta. Minėta liudytoja matė įvykio detales, kuomet nuo žmonių judesių Z. G. kieme įsijungdavo šviesa. Dalinai nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja Z. G., kuri parodė taip pat girdėjusi G. M. grasinant V. M. nukapoti rankas ir kojas. Taigi netikėti nuo tyrimo pradžios duotais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys nėra jokio pagrindo. Apelianto skundo teiginiai apie tariamą A. J. priklausomumą nuo nukentėjusiosios V. M. yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat kritiškai vertintini ir atmestini apeliacinio skundo spėjamojo pobūdžio teiginiai apie galimas V. M. susižalojimo ar sužalojimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai apelianto nurodytoms, nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat minėtų liudytojų A. J. ir Z. G. parodymai.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada apie D. M. grasinimų realumą. Nukentėjusioji parodė, kad G. M. buvo įniršęs, piktas ir agresyvus, mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, į prašymus nustoti mušti nereagavo. Jis tampydamas ją už plaukų, įremdamas peilį į nugarą, medine lenta užsimodamas ir mėgindamas suduoti, rankose laikytu kirviu grasindamas nukapoti rankas ir kojas, sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įvykio vietoje buvusi ir dalį įvykio aplinkybių mačiusi bei girdėjusi liudytoja Z. G. teisme taip pat parodė, kad G. M. atrodė kaip ne savas, ji sakė šiam nemušti, bet jis darė savo. Teismo manymu, nuteistojo V. M. atžvilgiu atliktieji veiksmai, jų intensyvumas bei trukmė sąlygojo nukentėjusiosios supratimą, kad G. M. grasinimai nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti realūs.

Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje apelianto G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., todėl išteisinti apeliantą iš pastarųjų nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad kiti prie Z. G. namo gyvenantys kaimynai nieko nematė ir negirdėjo, nuteistojo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nepaneigia.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo G. M. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliantas nepagrįstai skunde teigia apie motyvų trūkumą skundžiamame teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosprendžio išvados dėl nežymaus V. M. sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, išvardinti įrodymai, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamųjų įstatymų dispozicijų turinius, atspindi veikų sudėčių elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl smūgio V. K. buvimo ar nebuvimo, dėl apelianto G. M. sulaikymo pagrįstumo, dėl nemotyvuoto apelianto prašymų netenkinimo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat dėl galimo specialisto išvados bei pirminių liudytojos Z. G. parodymų suklastojimo nenagrinėtini, nes šie teiginiai nėra skundžiamo teismo nuosprendžio dalykas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė V. L. prašė atlyginti nukentėjusiajai V. M. atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas ir pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą. Šis prašymas tenkintinas pilnai, priteisiant iš nuteistojo G. M. 400 Lt V. M. atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. M. 400 (keturis šimtus litų) Lt V. M. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Nijolė SušinskienėAlgirdas Gaputis