- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- eI-1146-320/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01506-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui S. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) išreiškė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Telšių RATC“ prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. S. 145,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (toliau – įsiskolinimo laikotarpis) bei 52,57 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas); organizuoja ir administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (45 punktas); vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). 2013 m. Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal 2013 m. Nuostatų 34 punktą, vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje; atitinkamai 31 punktas įtvirtina, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 – 2013 metus, kas iš viso sudaro 145,24 Eur, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas – atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui jo patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Ginčo dalykas yra pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ reikalavimo priteisti iš atsakovo S. S. 145,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-54 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), o vėliau, t. y. 2012-04-27 sprendimu Nr. T1-130 ir 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189, Nuostatai atitinkamai buvo pakeisti ir išdėstyti naujomis redakcijomis. Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (2010 m. Nuostatų 37 punktas, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 45 punktas). Minėtųjų nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Vadovaujantis 2012 m. bei 2013 m. Nuostatų 34 punktu, vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje; atitinkamai 2012 m. Nuostatų 40 punktas ir 2013 m. Nuostatų 41 punktas įtvirtina, kad komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę, detalizuotą Nuostatų 1 priede.
Pareiškėjas reikalauja iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m.gruodžio 31 d. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teisę į gyvenamosios paskirties patalpas (butą), esančias Mažeikių r. sav., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nuo 2013-02-13, t. y. įsigaliojus 2013-02-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas formuluodamas minėtąjį reikalavimą, iš atsakovo siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013-02-12, kuriuo atsakovas nebuvo minėtųjų gyvenamųjų patalpų (buto) savininkas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“ Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Iš bylos matyti, kad dėl šios rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-05-15, t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkintinas tik toje apimtyje, kuria yra prašoma priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013-02-13 iki 2013-12-31, t. y. už laikotarpį, kai atsakovas įgijo nuosavybės teises į gyvenamąsias patalpas (butą) ir kuriuo jis Nuostatų prasme laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
Vadovaujantis pareiškėjo pateiktos 2014-12-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 vietinės rinkliavos mokėtojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, privalėjo mokėti 66,50 Lt (19,26 Eur) dydžio vietinę rinkliavą, atitinkamai už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 – 81,00 Lt (23,46 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. Nuostatų, galiojusių iki 2013-06-30 bei 2013 m. Nuostatų 6 punkto aiškinimo bei taikymo prasme atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju galėjo būti laikytinas tik nuo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo momento, vadinasi, vadovaujantis 2012 m. Nuostatų 40 punktu bei jų 1 priedo 3 eilute, už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30, vietinės rinkliavos dydis buvo lygus 66,50 Lt (19,26 Eur), bei įvertinus tai, kad atsakovas vietinės rinkliavos mokėtojo statusą įgijo nuo 2013-02-13, todėl už laikotarpį nuo 2013-02-13 iki 2013-06-30 mokėtinos vietinės rinkliavos dydis sudaro 51,06 Lt (0,37 Lt x 138 dienų), viso už laikotarpį nuo 2013-02-13 iki 2013-12-31 atsakovas turėjo pareigą sumokėti 132,06 Lt, t. y. 38,25 Eur dydžio vietinę rinkliavą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjęs, todėl jis priteistinas pareiškėjui. Kitoje dalyje dėl 106,99 Eur priteisimo prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 52,57 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 52,57 Eur sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2012-04-03 su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA Legal 2015-05-12 pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11233), su specifikacija. Specifikacijos 37 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM), AB SEB banko 2015-05-13 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 4801 dėl 2680,68 Eur pervedimo advokatų profesinei bendrijai SGKA Legal.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), inter alia ir patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (6 dalis). Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-12 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktas nustato, kad už prašymo paruošimą ir surašymą maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžiui apskaičiuoti yra taikomas 2,5 koeficientas. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pažymėtina, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (2014-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014).
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 52,57 Eur = 131,43 Eur (2014 IV ketv. 714,5 Eur)), tačiau teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo priteisti advokato darbo apmokėjimo išlaidų dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimo. Nagrinėjamu atveju vertintinas ir pareiškėjo teisinis statusas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Telšių RATC“ įsteigė Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės, jo pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Taigi, pareiškėjas yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos yra perdavusios dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, tuo tikslu jam yra skiriami atitinkami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri jam leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, todėl administracinė byla yra šabloniška, nesudėtinga, be to inicijuota per Liteko viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, taip pat į administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015), į tai, kad teismo sprendimu tenkinama tik mažesnioji pareikštų reikalavimų dalis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 7 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo S. S. 38,25 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 25 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013-02-13 iki 2013-12-31. Kitą prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo S. S. 7,00 Eur (septynis eurus ir 00 euro centų) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.