Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovei Rūtai Kurienei,

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovui Artūrui Sliekui,

suinteresuoto asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui Rokui Jurgaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėja B. P. nuosavybės teise valdo 2,3743 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-silosinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus-mėšlidę ir srutų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš 2005-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. B., J. A., B. K., J. L., A. N., J. K., G. J., E. L., V. N. pardavė savo atitinkamas dalis, o B. P. nupirko visą pastatą-daržinę 2F1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 312,15 kv. m, visą pastatą-tvartą 1F1pm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1028,77 kv. m, visus kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (silosinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Parduodami pastatai priklausė J. A. B., J. A. ir B. K. pagal paveldėjimo teisės liudijimus, o J. L., A. N., J. K., G. J., E. L., V. N. pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 11, 2004-02-27 bendraturčių susitarimą.

10. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos tęsinio „D. G. valstybinio ūkio“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymu Šiaulių rajono valdybos buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu (duomenys neskelbtini). 1991-11-01 buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio veikla, o ūkiui vadovauti išrenkama laikinoji administracija, (duomenys neskelbtini) valstybinis ūkis nuo minėtos datos pavadinamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmone. Ryšium su žemės ūkio įmonių privatizacija Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pretendentų susirinkime (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė savo veiklą nutraukė nuo 1992-07-01. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vietoje įsisteigia 9 žemės ūkio bendrovės: (duomenys neskelbtini), S. G., (duomenys neskelbtini), Veterinarinio aptarnavimo, J. Š., Ž., B., Š., U. ir B.

11. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos „D. B. žemės ūkio bendrovės“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė savo veiklą pradėjo 1992-06-30 (Steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1). Bendrovės buveinė yra Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono Bubių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimas. Bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Bendrovės veikloje nuosavas kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų, minimalus nario įnašas yra 100 litų. Iš 1992 m. turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės buvo perduotas akte išvardintas turtas (169 pozicijos), tame tarpe vandentiekio bokštas - inventorinis Nr. 688, vandentiekio bokštas - inventorinis Nr. 685, vandens bokštas - inventorinis Nr. 684. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 14 „Dėl bendrovės likvidavimo“ kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę nutarta likviduoti, kaip dirbančią nepelningai, o bendrovės turtą (tame tarpe ir vandentiekio bokštą ir artezinį gręžinį) atiduoti nariams atitinkamai jų įnašo daliai arba parduoti ir gautus pinigus padalinti pajininkams atitinkami jų įnašo daliai.

12. Iš UAB „Imposta“ sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad vandentiekio tinklus, pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, statybos metai 1975 m., minėtas turtas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš UAB „Šiaulių hidrogeologija“ pateikto gręžinio paso kopijos matyti, kad gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinys ID. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), išgręžtas (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio užsakymu 1975 m. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio mėnesio rašto matyti, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra Šiaulių rajono savivaldybės turto sąraše, taip pat nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog vandens gręžinys, esantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės balanse. Iš VĮ Turto banko 2024 m. spalio mėnesio rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą šio turto perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į VĮ Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą iki 1998 metų savivaldybėse buvę ir neperimti savivaldybių nuosavybėn vandentiekio lauko inžineriniai tinklai priskirtini savivaldybių nuosavybėn perimamam jų apskaitoje registruotam ar valdomam arba faktiškai valdomam valstybės turtui. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio mėnesio rašto matyti, kad patikrinus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančias namų ūkio knygas, informacijos apie tai, kad vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įrašytas į B. P. namų ūkiui priklausančius pastatus nerasta.

13. Iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini)rašto „Dėl gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Žemės gelmių registre gręžinių dalyje informacija apie naudotojus nerenkama ir nekaupiama, Registre gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenys neįrašyti. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio mėnesio rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad į paklausimą buvo atsakyta, jog vadovaujantis „Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 namų ūkio knygos skirtos užtikrinti namų ūkio apskaitą kaimo vietovėse. Namų ūkio knygoms pildyti būtini duomenys gaunami iš valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų. Duomenys, kurių nėra valstybės informacinėse sistemose, galima įrašyti į namų ūkio knygas tik esant duomenų subjekto sutikimui. Pažymi, kad informacija apie žemės ūkio bendrovėms priklausiusius vandens gręžinius seniūnijos namų ūkio knygose nebuvo fiksuojama. Iš UAB „Kuršėnų vandenys“ 2025-03-19 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „Kuršėnų vandenys“ nurodė, jog Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), nepatenka į viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo teritoriją, jie šioje teritorijoje neturi eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

14. Kadangi kitaip pareiškėja įteisinti vandentiekio tinklų neturi galimybės, ji su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismą. Suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra, jo patenkinimui neprieštaravo. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pareiškė prieštaravimus, nurodydama, jog minėtas turtas gali būti valstybės nuosavybė, kad nėra pateikti ūkinių knygų išrašai bei duomenys apie gręžinio naudotoją.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Minėta nuostata leidžia daryti išvadą, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

16. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, o daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2, 3 dalys, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t.y., pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. Pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatas sumuojamas ir ankstesnių valdytojų valdymo laikas. Nustačius minėtas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas numato, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.

17. Taikyti įgyjamosios senaties instituto normas ir jų pagrindu nustatyti nuosavybės teisės į daiktus faktą leidžiama, kai yra daikto valdymas prasidėjęs sąžiningai. Byloje nustatyta, kad B. P. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš buvusių savininkų J. A. B., J. A., B. K., J. L., A. N., J. K., G. J., E. L., V. N. įgijo visą pastatą-daržinę 2F1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 312,15 kv. m, visą pastatą-tvartą 1F1pm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1028,77 kv. m, paskirtis - kita (fermų) paskirtis, visus kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (silosinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), t. y., įgijo gyvulių fermą ir prie jos esančius statinius. Šalia minėtos gyvulių fermos jai aptarnauti - girdyti gyvulius, 1975 m. (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio iniciatyva buvo įrengti vandentiekio tinklai, kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). Gyvulių fermą ir šalia esančius statinius pareiškėja savo vardu nuosavybės teise įregistravo nekilnojamojo turto registre. Vandentiekio tinklai, kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registre kieno nors vardu įregistruoti nėra, nėra nei savivaldybės, nei valstybės turto sąraše, taip pat nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą. B. P. nuo pat gyvulių fermos įsigijimo šalia esančiais vandentiekio tinklais (vamzdynu, arteziniu gręžiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštu) naudojosi nuo pat gyvulių fermos įsigijimo, t. y. 2005-02-28, t. y., daugiau kaip 10 metų, minėtus vandentiekio tinklus ji tvarkė, remontavo, prižiūrėjo, mokėjo už elektrą, naudojamą vandeniui siurbti, skolų neturėjo, tai patvirtina jos pateikti į bylą mokėjimo kvitai, liudytojų A. N. ir R. B. parodymai teismo posėdyje. Vandentiekio tinklus pareiškėja valdė kaip savo, buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau teisių į minėtą daiktą negu ji. Niekas nesikreipė nei į ją, nei į teismą dėl minėtų vandentiekio tinklų (teismas du kartus paskelbė apie tai viešai, bet niekas neatsiliepė) perdavimo kitam asmeniui, dėl nuosavybės pripažinimo. Niekam nekilo klausimų, kad vandentiekio tinklai galėtų būti ne B. P.. Duomenų, kad B. P. būtų užvaldžiusi minėtą turtą, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, nei jis. Tiek pati pareiškėja paaiškino, tiek liudytojai A. N. ir R. B. teismo posėdyje parodė, jog vandentiekio tinklai skirti gyvulių, laikomų fermoje, girdymui, kad juos pareiškėja įgijo kartu su ferma, minėti vandentiekio tinklai aptarnauja tik B. P. ūkį, kad B. P. minėtus vandentiekio tinklus naudoja nuo fermos įsigijimo (2005 m.) iki dabar, niekas nesikreipė dėl turto grąžinimo, visi pripažįsta, kad tai pareiškėjos turtas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas patvirtino minėtas aplinkybes, nurodydamas, jog savivaldybės administracija neturi suinteresuotumo šiais tinklais, jie aptarnauja tik B. P. ūkį, neturi viešo intereso, nėra naudojami gyventojų aprūpinimui vandeniu.

18. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog vandentiekio tinklai yra savavališka statyba, jie buvo pastatyti 1975 metais (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio iniciatyva ant valstybinės žemės, skirti aptarnauti gyvulių fermą, esančią (duomenys neskelbtini) r.,- girdyti gyvulius. V. G. tarybinį ūkį reorganizavus ir privatizavus, vandentiekio tinklai kartu su ferma bei gyvuliais buvo perduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, o ją likvidavus, gyvuliai ir ferma buvo perduoti atitinkamomis dalimis bendrovės nariams - pajininkams, atitinkamai jų įnašų (pajų) daliai, iš kurių fermą su kitais statiniais pareiškėja ir nusipirko 2005 m. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 14 „Dėl bendrovės likvidavimo“ kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę nutarta likviduoti, kaip dirbančią nepelningai, o bendrovės turtą (tame tarpe vandentiekio bokštą ir artezinį gręžinį) atiduoti nariams atitinkamai jų įnašo daliai arba parduoti ir gautus pinigus padalinti pajininkams atitinkami jų įnašo daliai. Pažymėtina, kad nors vandentiekio tinklų perdavimo klausimas buvo sprendžiamas bendrovės (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime, tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokolo, jis taip ir liko neišspręstas – nėra duomenų, kam vandentiekio tinklai po bendrovės likvidavimo buvo perduoti. Byloje nustatyta, kad jie liko prie gyvulių fermos, kurią pareiškėja, įsigijusi iš buvusių pajininkų, ir toliau naudojo kartu su vandentiekio tinklais nuo pat 2005 m. iki dabar. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog 2005-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu B. P. įsigijo gyvulių fermą ir kitus, šalia esančius statinius, tame tarpe ir vandentiekio tinklus, esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, kaip savus, jais rūpinosi, iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė B. P. (valdytojai) jokių pretenzijų į valdomus vandentiekio tinklus ir nėra jokių duomenų apie tai, jog daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog vandentiekio tinklai, kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., visą valdymo laikotarpį buvo valdomi ir sąžiningai. Apie tai, jog daiktai buvo valdomi atvirai, leidžia teigti pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų A. N. ir R. B. duodant parodymus nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimo kvitai), 2005-02-28 pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktas, duomenys iš archyvo apie (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio reorganizavimą ir privatizavimą, apie vandentiekio tinklų perdavimą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei ir jos likvidavimą bei likusio turto perdavimą bendrovės pajininkams. Byloje nustatyta, kad vandentiekio tinklai buvo įrengti (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio iniciatyva, dėl to ginčo nėra. Tačiau VĮ Turto banko atstovė nesutinka, jog minėtas turtas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, nes ant 1992 m. priėmimo-perdavimo akto nėra datos, parašų (jis nepasirašytas), perduoti tik vandentiekio bokštai. Su tokiais atstovės argumentais nesutiktina.

19. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos tęsinio „D. G. valstybinio ūkio“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymu Šiaulių rajono valdybos 1990-12-28 buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu. 1991-11-01 buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio veikla, o ūkiui vadovauti išrenkama laikinoji administracija, (duomenys neskelbtini) valstybinis ūkis nuo minėtos datos pavadinamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmone. Ryšium su žemės ūkio įmonių privatizacija Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pretendentų susirinkime (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė savo veiklą nutraukė nuo 1992-07-01. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vietoje įsisteigia 9 žemės ūkio bendrovės: (duomenys neskelbtini), S. G., P., Veterinarinio aptarnavimo, J. Š., Ž., B., Š., U. ir B.

20. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos „D. B. žemės ūkio bendrovės“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė savo veiklą pradėjo 1992-06-30 (steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1). Iš 1992 m. turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš laikinosios administracijos vadovo (duomenys neskelbtini), buhalterio N. P., apylinkės agrarinės tarnybos ekonomistės Z. B., perdavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (bendrovės atstovas D. P.) iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės priėmimo-perdavimo akte išvardintą turtą (169 pozicijos), tame tarpe vandentiekio bokštą - inventorinis Nr. 688, vandentiekio bokštą - inventorinis Nr. 685, vandens bokštą - inventorinis Nr. 684. Nors VĮ Turto banko atstovė teigia, jog tai ne tie patys daiktai, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, tačiau pažymėtina ir tai, kad minėti daiktai buvo taip įvardinti akte tuo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvieno iš bokštų akte yra nurodytas skirtingas inventorinis numeris, kas įrodo, jog tai buvo visiškai skirtingi daiktai, o ne vienas ir tas pats bokštas. Taip pat nei pareiškėja, nei liudytojai A. N. ir R. B. nepatvirtino aplinkybės, kad buvo trys vandentiekio ar vandens bokštai, jie patvirtino tą faktą, jog buvo vandentiekio tinklai, sudaryti iš vamzdyno, gręžinio ir vandentiekio bokšto, ir visi buvo skirti fermos gyvulių girdymui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų buvę trys vandentiekio/vandens bokštai, kurie priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei ir jie būtų buvę perduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei. Be to, iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 14 „Dėl bendrovės likvidavimo“ kopijos taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę nutarta likviduoti, kaip dirbančią nepelningai, o bendrovės turtą (tame tarpe ir vandentiekio bokštą ir artezinį gręžinį) atiduoti nariams atitinkamai jų įnašo daliai arba parduoti ir gautus pinigus padalinti pajininkams atitinkami jų įnašo daliai.

21. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors VĮ Turto atstovė teigė, jog 1992 metų priėmimo-perdavimo aktas be datos, be parašų, tačiau tai paneigia minėto priėmimo-perdavimo akto kopija, pateikta pareiškėjos į bylą, iš kurios matyti, kad 1992 m. priėmimo-perdavimo aktą pasirašė du asmenys: apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas V. R. (parašas ir spaudas) bei (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio laikinosios administracijos vadovas (duomenys neskelbtini) (parašas ir spaudas), todėl minėtas dokumentas pripažintinas tinkamu įrodymu byloje, o VĮ Turto banko atstovės argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, nors 1992 m. priėmimo-perdavimo akte nenurodyti vandentiekio tinklai, o tik trys vandentiekio/vandens bokštai, minėtas turtas nebuvo įregistruotas nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre, tačiau jis vertintinas kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kartu su kitais rašytiniais įrodymais, kuris buvo surašytas 1992 m. ir pasirašytas tam įgaliojimus turinčių asmenų, parašus patvirtinus spaudais. B. P. visą tą laiką naudojosi minėtais vandentiekio tinklais, juos remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Visi Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ir kiti asmenys buvo įsitikinę, jog vandentiekio tinklai, kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso B. P., niekas į minėtą turtą nepretendavo, pretenzijų nereiškė. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų A. N. ir R. B. parodymai (CPK 178 straipsnis).

22. Paskelbus 2025-01-28 ir 2025-03-20 viešai apie bylos iškėlimą dėl vandentiekio tinklų, kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., įgijimo įgyjamąja senatimi, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio mėnesio rašto matyti, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra Šiaulių rajono savivaldybės turto sąraše, taip pat nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog vandens gręžinys, esantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)., Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės balanse. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio mėnesio rašto matyti, kad patikrinus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančias namų ūkio knygas, informacijos apie tai, kad vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įrašytas į B. P. namų ūkiui priklausančius pastatus nerasta. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jie neturi duomenų, jog minėti vandentiekio tinklai priklauso savivaldybei. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija neprieštarauja pateiktam pareiškimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog gręžinys su priedais yra nesuformuotame ir nekilnojamojo turto registre neregistruotame valstybei priklausančiame žemės sklype. Tarnyba neturi duomenų apie minėtų daiktų savininkus, naudotojus, tačiau neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir Tarnybos atstovas, nurodydamas, jog jeigu teismas tenkins pareiškėjos pareiškimą, Tarnyba sudarys galimybę pareiškėjai naudotis valstybine žeme.

23. Tačiau minėtam pareiškimui prieštarauja suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą neturi. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytas statinys buvo pastatytas Žemės ūkio valdybos užsakymu. Pagal į bylą pateiktus duomenis yra akivaizdu, kad šis statinys ir jo nuosavybės teisės nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl to iš vietos savivaldos institucijų turėtų būti išreikalauti ūkinių knygų išrašai apie šio statinio įrašymą į jas, o iš Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie jo tinkamumą naudoti ir eksploatuoti. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjos patikslintas pareiškimas nėra visapusiškai pagrįstas, kadangi ji neįrodo visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų dokumentais, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Teismo posėdžio metu atstovė tvirtino, jog nėra išreikalauti ūkinių knygų išrašai apie šio statinio įrašymą į jas, o iš Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie jo naudotojus. Pareiškėjos iš archyvo pateiktą Priėmimo-perdavimo aktą laikė netinkamu įrodymu, nes jis be datos, nepasirašytas, perduoda komplekso vadovui. VĮ Turto bankas tokio turto nevaldo, mano, jog minėtas turtas galėjo priklausyti valstybei, nes (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje galėjo būti valstybės akcijų.

24. Nesutiktina su suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovės argumentais. Nors ji nuolat kartoja, kad iki šiol nėra išreikalauti ūkinių knygų išrašai apie šio statinio įrašymą į jas. Tačiau tai paneigia tiek Šiaulių rajono savivaldybės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, kuriame jis paaiškino, jog duomenų apie minėto daikto įrašymą į ūkines knygas Šiaulių rajono savivaldybė neturi, jų nėra. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. spalio mėnesio rašto matyti, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra Šiaulių rajono savivaldybės turto sąraše, taip pat nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog vandens gręžinys, esantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)k., Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės balanse. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio mėnesio rašto matyti, kad patikrinus Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančias namų ūkio knygas, informacijos apie tai, kad vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įrašytas į B. P. namų ūkiui priklausančius pastatus nerasta. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio mėnesio rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad į paklausimą buvo atsakyta, jog vadovaujantis „Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 namų ūkio knygos skirtos užtikrinti namų ūkio apskaitą kaimo vietovėse. Namų ūkio knygoms pildyti būtini duomenys gaunami iš valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų. Duomenys, kurių nėra valstybės informacinėse sistemose, galima įrašyti į namų ūkio knygas tik esant duomenų subjekto sutikimui. Pažymi, kad informacija apie žemės ūkio bendrovėms priklausiusius vandens gręžinius seniūnijos namų ūkio knygose nebuvo fiksuojama. Vadinasi, duomenų apie minėto daikto įrašymą į ūkines knygas nei Šiaulių rajono savivaldybė, nei Bubių seniūnija neturi, jų nėra iš kur išreikalauti.

25. VĮ Turto banko atstovė taip pat nurodė, jog nėra duomenų apie naudotojus, apie gręžinio tinkamumą naudoti ir eksploatuoti. Iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024-12-18 rašto „Dėl gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Žemės gelmių registre gręžinių dalyje informacija apie naudotojus nerenkama ir nekaupiama, Registre gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenys neįrašyti. Iš UAB „Šiaulių hidrogeologija“ 2024-02-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gręžinio paso nuorašo“ matyti, kad UAB „Šiaulių hidrogeologija“ pateikė originalaus gręžinio paso nuorašą ir gręžinio paso nuorašą iš Lietuvos Geologijos tarnybos duomenų bazės, kuriuose nurodyti visi duomenys apie gręžinį, išgręžtą Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio užsakymu, gręžinio adresas Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, (duomenys neskelbtini), gręžinio išgręžimo data 1975-01-01, gręžinio gylis 126 m., gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veikiantis nuo 1975-01-01, nurodytos visos gręžinio charakteristikos, koordinatės, kiti duomenys, Žemės gelmių registre gręžinio įregistravimo data – 1997-07-17. Vadinasi, informacija apie gręžinio naudotojus nebuvo renkama ir kaupiama, nors pats gręžinys buvo įregistruotas Žemės gelmių registre, iš pateikto paso matyti, kad jis yra veikiantis ir tinkamas naudoti, todėl atstovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

27. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos tęsinio „D. G. valstybinio ūkio“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymu Šiaulių rajono valdybos buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) valstybiniu ūkiu 1990-12-28. 1991-11-01 buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio veikla, o ūkiui vadovauti išrenkama laikinoji administracija, (duomenys neskelbtini) valstybinis ūkis nuo minėtos datos pavadinamas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmone. Ryšium su žemės ūkio įmonių privatizacija Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pretendentų susirinkime (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė savo veiklą nutraukė nuo 1992-07-01. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vietoje įsisteigia 9 žemės ūkio bendrovės: (duomenys neskelbtini), S. G., P., (duomenys neskelbtini), J. Š., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ginčo vandentiekio tinklai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio užsakymu, tačiau, jau 1991 m. minėto ūkio, kaip valstybinės įmonės, veikla buvo sustabdyta, jis privatizuotas ir reorganizuotas, 1992-07-01 jam nutraukus veiklą, vietoje jo buvo įsteigta 9 žemės ūkio bendrovės.

28. VĮ Turto banko atstovė tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė galėjo turėti valstybinių akcijų, tačiau tai paneigia dokumentai iš archyvo. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) istorinės pažymos „D. B. žemės ūkio bendrovės“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė savo veiklą pradėjo 1992-06-30 (steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1). Bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Bendrovės veikloje nuosavas kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų, minimalus nario įnašas yra 100 litų. Taigi, iš archyvo pateikti dokumentai paneigia VĮ Turto banko atstovės teiginius, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė galėjo turėti valstybinių akcijų. Priešingai, byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė - fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, bendrovės nuosavas kapitalas buvo suformuotas pirmiausia – iš narių pajinių įnašų, vėliau - bendrovės pelno, kreditų. Taigi, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo privatus juridinis asmuo. Jokių duomenų, jog steigiant minėtą bendrovę būtų buvęs panaudotas valstybės turtas/akcijos/kapitalas ir pan., byloje nėra, tokių duomenų į bylą nepateikė ir VĮ Turto banko atstovė, jos argumentai vertintini, kaip prielaidos, niekuo nepagrįstos, o teismas prielaidomis remtis negali, todėl tokie atstovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

29. Iš 1992 m. turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės buvo perduotas akte išvardintas turtas (169 pozicijos), tame tarpe vandentiekio bokštas - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio bokštas - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens bokštas - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors VĮ Turto banko atstovė teigė, kad tai joks įrodymas, nes nepasirašytas, tačiau tai paneigia patys dokumentai, gauti iš archyvo. Iš 1992 m. turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad jog komisija, susidedanti iš laikinosios administracijos vadovo (duomenys neskelbtini), buhalterio N. P., apylinkės agrarinės tarnybos ekonomistės Z. B., perdavė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (bendrovės atstovas D. P.) iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės priėmimo-perdavimo akte išvardintą turtą (169 pozicijos), tame tarpe vandentiekio bokštą - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio bokštą - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), vandens bokštą - inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. priėmimo-perdavimo aktą pasirašė du asmenys: apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas V. R. (parašas ir spaudas) bei (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio laikinosios administracijos vadovas (duomenys neskelbtini) (parašas ir spaudas), ir turtas pagal sąrašą buvo perduotas ne komplekso vadovui, kaip kad teigė teismo posėdyje VĮ Turto bankas atstovė, bet (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovui D. P., be to, aktas su data, kuri nurodyta akto pabaigoje: „1992 m. turto priėmimo-perdavimo aktas“ (duomenys neskelbtini), todėl minėtas dokumentas su data, pasirašytas asmenų pagal kompetenciją (sudėti antspaudai), dėl ko pripažintinas tinkamu rašytiniu įrodymu byloje, o VĮ Turto banko atstovės argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo 1994-07-22 protokolo Nr. 14 „Dėl bendrovės likvidavimo“ kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nutarta likviduoti, kaip dirbančią nepelningai, o bendrovės turtą (tame tarpe ir vandentiekio bokštą ir artezinį gręžinį) atiduoti nariams atitinkamai jų įnašo daliai arba parduoti ir gautus pinigus padalinti pajininkams atitinkami jų įnašo daliai. Vadinasi, akivaizdu, jog ginčo vandentiekio tinklai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, buvo jos balanse, tačiau bendrovę likvidavus, jų likimas neaiškus, jeigu jie ir buvo paskirti kuriam nors asmeniui ar padalinti keliems asmenims, tačiau tokių duomenų nėra išlikę, nei vienas iš suinteresuotų asmenų dėl to į teismą su pareiškimu nesikreipė, neprašė grąžinti turto nuosavybėn. Kadangi ginčo vandentiekio tinklai buvo privati bendrovės nuosavybė, jie negalėjo ir negali būti valstybės nuosavybė, nes bendrovė buvo įkurta panaudojant bendrovės narių įnašus, kreditus, o vėliau – ir pelną. Taigi, byloje nėra duomenų, jog vandentiekio tinklai priklauso valstybei ar bent iš dalies - valstybei, jų nepateikė ir suinteresuoto asmens atstovė VĮ Turto bankas, siekdama tai nuginčyti, todėl minėtos aplinkybės nenuginčijo.

30. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo B. P. valdymo pradžios vandentiekio tinklų valdymas atitiko Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas, (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai). Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į daiktus – vandentiekio tinklus, pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro vamzdynas, artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio bokštas.

Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.