- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e1-737-1139/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29615-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Skuode, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), suvirintojo pareigose, teistas:
- 2016 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laivės apribojimo, įpareigojant 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą visą bausmės atlikimo laikotarpį, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo lankyti motyvuojančius pokalbius „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“;
- 2017 m. birželio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo lankyti motyvuojančius pokalbius „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. A. 2020 m. liepos 25 d., apie 19.15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,75 promilių girtumas), konflikto metu su sugyventine G. K., delnu jai sudavė vieną kartą į kairės pusės smilkinį. Be to, E. A. 2020 m. lapkričio 1 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančių apleistų griuvėsių, būdamas neblaivus (nustatytas 0,28 promilių girtumas), žodinio konflikto su sugyventine G. K. metu, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą. Tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. E. A. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino. Parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra aiškus ir suprantamas. Jis pamena, kad 2020 m. liepos 25 d. su G. K. grįžo iš Mažeikių ir nuėjo kartu pas kaimyną E. S.. Vartojo alkoholį, išgėrė 6 stiklines alaus. Po to, G. supykusi išėjo namo su vaiku. Po kiek laiko jis parėjo į namus, susipyko su G. ir išėjo atgal pas draugą švęsti. Po kiek laiko, vėl atėjo pas juos G., paliko jam vaiką ir išėjo į namus. Gal po kokio pusvalandžio, jis parėjo į namus pasiimti vežimėlio ir buteliuko su mišinuku vaikui. Įėjus į namus, vėl kilo konfliktas su G., ji spyrė jam. Jam susiruošus eiti, G. jį iš nugaros pusės apsikabino, kad neišeitų, tada jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į lovą. Kai jie stumdėsi, galėjo G. suduoti smūgį per veidą. Jis nenorėjo G. suduoti smūgio, bet matyt, kaip pykosi ir sudavė. Kai namuose konfliktavo su G., pašalinių asmenų nebuvo.
2.1. 2020 m. lapkričio 1 d. po pietų, jis su broliu nusipirko sidro 6 litrus ir nuėjo prie jo namų, esančių apleistų griūvėsių ir gėrė, vakare prie jų prisijungė draugas. Brolis nusipirko elektrinį paspirtuką, kuriuo važiavo draugas, bet kadangi jis buvo stipriai neblaivus, nuo jo nukrito ir prasiskėlė antakį. Išgirdęs triukšmą, atėjo tėvas ir sugyventinė G., kilo konfliktas, kurio metu buvo įpykęs ir jai sudavė per veidą ranka. E. A. parodė, kad jam dėl to yra gėda, nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių veiksmų, negali jų pateisinti ir už savo klaidas privalo atsakyti. Po šio įvykio jam yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie namų, G., su ja nebendrauti. Visą tą laiką jis buvo apsistojęs pas savo draugus, tačiau iki kol vėl galės grįžti namo, planuoja kreiptis į nakvynės namus, kad galėtų ten gyventi. Po šio įvykio G. paskambino ir paprašė susitikti, nes norėjo jai perduoti pinigų, yra sutarę, kad kiekvieną mėnesį jai duoda po 200 Eur vaiko išlaikymui. Susitiko kaime, perdavė jai pinigus, pasimatė su vaiku ir viskas. Esant galimybei prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, sutiks su siūloma bausme, tik nenorėtų atlikti viešųjų darbų, kadangi pats esantis dirbantis ir dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., o savaitgaliais būna, kad kartais eina padėti žmonėms atlikti pavienius darbus, kad kažkiek prisidurti prie gauto atlyginimo (b. l. 118-120; 124-126; 135-136; 140-142).
3. Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
3.1. 2020 m. liepos 25 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000396605, iš kurio matyti, jog 19.28 val. buvo gautas pranešėjos G. K. pranešimas, kad dabar sugyventinis konfliktuoja, mušė ją rankomis, yra neblaivus ir, pasiėmęs 4 mėnesių vaiką, išėjo į lauką (b. l. 13-15).
3.2. 2020 m. liepos 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. K. paaiškino, jog 2020 m. liepos 25 d. apie 19.15 val., sugyventinis E. A. vartojo alkoholinius gėrimus su draugais. Sugyventinis, parėjęs į namus, pasakė, jog parėjo pasiimti buteliuko su mišinuku, kad galėtų pamaitinti vaiką. Kadangi jis buvo neblaivus, neleido paimti, todėl jis ją pastūmė ir trenkė su delnu vieną kartą į veidą, pataikė į kairės pusės smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-4).
3.3. 2020 m. lapkričio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 1 d. apie 21.05 val., lauke, adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo apleistų griuvėsių E. A. žodinio konflikto metu rankos kumščiu trenkė savo tėvui V. A. tris kartus į galvos sritį, vieną kartą į kairį petį ir vieną kartą į dešinę ranką, bei du kartus spyrė iš kojos į kairį šoną. Taip pat priėjęs prie savo sugyventinės G. K., žodžiais konfliktuodamas trenkė jai vieną kartą iš rankos kumščio į veidą, pataikydamas į kairės pusės skruostą (b. l. 26-29).
3.4. 2020 m. lapkričio 1 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000610333, kuriame nurodyta kad E. A., prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančių apleistų griūvėsių, smurtavo prieš savo tėvą V. A. ir sugyventinę G. K. (b. l. 31-34).
3.5. 2020 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus nutarimu atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog atnaujinamas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29615-20, kuris buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (b. l. 41-42).
3.6. 2020 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus, kuriame nurodyta, jog sujungiami ikiteisminiai tyrimai, pradėti E. A.: Nr. 01-1-29615-20 ir Nr. 01-1-43743-20, tyrimui suteikiant bendrą Nr. 01-1-29615-20 (b. l. 45-48).
3.7. 2020 m. liepos 25 d. fotolente ROIK 0120000396605, kurioje užfiksuota įvykio vieta ir nukentėjusioji (b. l. 53-54).
3.8. 2020 m. lapkričio 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta (b. l. 58-62).
3.9. 2020 m. liepos 25 d. alkotesterio parodymais, kuriuose nurodyta, jog E. A. 20.00 val. nustatytas 0,78 promilių neblaivumas (b. l. 55).
3.10. 2020 m. lapkričio 2 d. alkotesterio parodymais, kuriuose nurodyta, kad E. A. 06.42 val. nustatytas 0,28 promilių neblaivumas (b. l. 85).
3.11. Nukentėjusiosios G. K. parodymais, kuri parodė, kad ji su E. A. veda bendrą ūkį, turi bendrą 5 mėnesių amžiaus vaiką ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 25 d. kaimynas pasikvietė į svečius, jie ten vartojo alkoholį ir kepė šašlykus. Netrukus G. K. nusprendė išeiti namo, nes buvo su mažu vaiku, alkoholio nevartojo. Išeinant ji paprašė, kad E. A. pabūtų su vaiku, jis sutiko. Maždaug po valandos G. K. išgirdo, kad E. A. deda vaiką į vežimą ir norėjo į namus nueiti, kad pasiimti buteliuką su maisteliu, tačiau G. K. nenorėjo jam duoti, nes vaikas jau buvo pavalgęs. Tada E. A., norėdamas pasiimti tą buteliuką ir maistelį, ją pastūmė, o ji, norėdama apsiginti, jam įspyrė į krūtinę, po ko jis G. K. pastumdamas trenkė jai vieną kartą į kairės pusės smilkinį ir išėjo. Jai suduotas smūgis sukėlė momentinį fizinį skausmą, jai skaudėjo tuo momentu. 2020 m. liepos 27 d. E. A., grįžęs iš policijos, jos atsiprašė, susirinko daiktus ir išėjo pas tėvus gyventi. Ji jam jokių pretenzijų nebeturi, nori, kad ikiteisminis tyrimas prieš jį būtų nutrauktas (b. l. 70-72).
3.12. 2020 m. lapkričio 3 d. liudytoja G. K. parodė, kad E. A. yra dirbantis, duoda vaiko išlaikymui pinigėlių, būna, kad išgeria alkoholio ir kartais žodžiais konfliktuoja. 2020 m. lapkričio 1 d. apie pietus, E. kažkur išėjo, buvo nusipirkęs du plastikinius butelius sidro. Vakare atėjo E. mama A. ir jos abi nuėjo prie apleisto namo ir pamatė, kad ten buvo E. su broliu, kurie buvo neblaivūs. Paskui atėjo E. tėvas ir paprašė, kad eitų jau namo, nebetriukšmautų. Ji matė, kaip E. A., priėjęs prie savo tėvo, jam spyrė į šonus, sudavė smūgį į galvą ir jį pastūmė. Jau einant link namų, E. A. priėjo prie G. K. ir rankos kumščiu trenkė vieną kartą jai į kairį žandą ir nuėjo. Jai E. suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo, tačiau pas medikus nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, jo nereikš (b. l. 77-78).
3.13. Liudytojo V. A. parodymais, kuris parodė, kad 2020 m. lapkričio 1 d. vakare, išgirdo, kaip ant gatvelės šalia namo važinėjasi jo sūnus E. A. su elektriniu paspirtuku. Išėjo jam pasakyti, kad jau eitų į namus ir nebetriukšmautų, o E. priėjo prie jo ir pastūmė. Kadangi jis yra jau senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto (yra pakeisti klubo sąnariai), susvyravo ir nuslydo į šalia buvusį griovį. Tuo viskas ir pasibaigė. Nei V. A., nei E. A. nekonfliktavo. Jis sužalotas nebuvo, bet galėjo ir matytis sužalojimai iš ankstesnio karto, nes jis kiek išgali pasiremontuoja aplink namus ir buvo nukritęs tvarkydamasis savo namuose. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips, fizinio skausmo nepatyrė. Jam yra išaiškinta dėl civilinio ieškinio pateikimo, jo neteiks ir šiaip, jis savo sūnui E. jokių pretenzijų neturi ir tikrai neturės, nes jie palaiko gerus santykius (b. l. 83-84).
4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. A. 2020 m. liepos 25 d., tyčia sudavė vieną kartą į kairės pusės smilkinį savo sugyventinei G. K.. Taip pat bylos duomenys patvirtinta, kad 2020 m. lapkričio 1 d. E. A. tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą savo sugyventinei G. K., t. y. tokiais veiksmais akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika (dvi veikos) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
Motyvuojamoji dalis
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai abu kartus padaryti tyčia, suvokiant, kad dėl naudojamo fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 96-100), baustas administracine tvarka (b. l. 89-92), dirbantis (b. l. 93), esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 112).
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas abu kartus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau nepasimokė iš savo padarytų klaidų, toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę:
9.1. dėl 2020 m. liepos 25 d. nusikalstamos veikos – laisvės apribojimą 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
9.2. dėl 2020 m. lapkričio 11 d. nusikalstamos veikos – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas). Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam E. A..
11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
12. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi analizuojamu atveju kaltinamasis E. A. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, bei siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, mano, kad yra pagrindas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. liepos 25 d. 20.25 val., iki 2020 m. liepos 27 d. 16.15 val. (b. l. 43-45) ir nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 06.20 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 16.20 val. (b. l. 171-172, 176). Vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis E. A. yra atlikęs 6 laisvės apribojimo dienas.
14. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 184-186).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 65, 72¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. liepos 25 d. veika) ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. lapkričio 1 d. veika) ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. A. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 25 d. 20.25 val., iki 2020 m. liepos 27 d. 16.15 val. ir nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 06.20 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 16.20 val. ir laikyti, kad kaltinamasis E. A. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo bausmės dienas.
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie sugyventinės G. K. arčiau nei nurodytu atstumu, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą E. A. įteikti pasirašytinai.
Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti E. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.