- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-370-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01022-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria netenkintas V. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 1–ojo Policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. G. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 90,00 Eur baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1–ojo Policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. iš ,,Skrill“ mokėjimo sistemos, kuri yra susieta su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas prisijungimo kodus, nuskaitė 30 Eur į ,,Wolt“ sąskaitą už maisto pristatymo nuolaidų kuponą, pervestą į V. G. sąskaitą, kuri susieta su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). V. G. paskirta administracinė nuobauda – 90,00 Eur bauda (b. l. 15).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje netenkintas V. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1–ojo Policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje sprendė, jog skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo ir pareiškėjo nubaudimo, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia (b. l. 79–86).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1–ojo Policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus priimtą 2020 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog 2020 m. vasario 21 d. nutarime yra nurodyta ANK 108 straipsnio 1 dalis, tačiau šioje teisės normoje nėra straipsnio dalių.
4.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad ANK 108 straipsnyje yra reglamentuota keletas administracinį nusižengimą kvalifikuojančių požymių, t. y. vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tačiau 2020 m. vasario 21 d. nutarime nei vienas veiką kvalifikuojantis požymis nėra nurodytas.
4.3. Teismas V. G. skundo neišnagrinėjo pilna apimtimi, kadangi jo skundo motyvų neatmetė, tačiau tik detaliai jo skundo motyvus išdėstė teismo nutartyje. Teismo nutartis turi būti motyvuota, tačiau teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra pagrįsta tik D. S. teiginiais ir policijos įstaigos procesiniais dokumentais.
4.4. Teismas detaliai išdėstė mokėjimo kortelės veikimo principus, kurie visiškai neatskleidė bylos esmės ir ANK 108 straipsnio sudėties. Nutarties dalis šia apimtimi yra visiškai perteklinė. Šių faktinių aplinkybių išaiškinimas nebuvo dėstomas policijos įstaigos procesiniuose dokumentuose. Teismas 2020 m. sausio 29 d. atliktą piniginę operaciją vertino plečiamai. Teismas šio fakto nesusiejo su ANK 108 straipsnio sudėtimi ir policijos įstaigos procesinių dokumentų turiniu, kuriame nėra nustatyta konkreti ANK 108 straipsnio sudėtis. Vien tik piniginės operacijos paminėjimas policijos įstaigos procesiniuose dokumentuose nesudaro pagrindo išvadai, kad visuomenei pavojinga veika yra nustatyta, nes nutarimas asmens atžvilgiu turi būti motyvuotas pagrįstas, aiškus ir konkretus, t. y. nurodant konkrečią administracinio nusižengimo sudėtį.
4.5. Teismas netinkamai aiškino V. G. prisipažinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, kadangi toks asmens prisipažinimas teismui nėra privalomas. Be to, skunde V. G. nurodė priežastis, dėl kurių jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 180 straipsnyje, tačiau teismas šioje dalyje nepasisakė nieko, kadangi tokį jo paaiškinimą sunku paneigti. Esant nekvalifikuotam policijos įstaigos administracinio nusižengimo protokolui ir nutarimui, kuriuose nėra nurodyta konkreti nusižengimo sudėtis, V. G. paaiškinimas dėl V. G. prisipažinimo yra logiškai paaiškinamas ir suprantamas. V. G. prisipažino tik dėl paties įvykio, tačiau ne dėl teisinių pasekmių, kurios jam paaiškėjo tik po to, kai jam buvo įteiktas policijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
4.6. V. G. teigimu, byloje yra nustatyta, kad D. S. buvo V. G. patikėjęs savo mokėjimo kortelės kodus ir davęs žodinį sutikimą atlikti įvairias pinigines operacijas. Kadangi D. S. įgaliojimas jam buvo suteiktas žodžiu ir jis nebuvo apibrėžtas laike, todėl V. G. laikė, kad D. S. sutikimas atlikti mokėjimus yra galiojantis. Pablogėjus jų tarpusavio santykiams D. S. ėmė rašyti skundus policijai. Nors jo skundas buvo pateiktas dėl 30 Eur, tačiau dėl aviabilietų pirkimo jis neturėjo V. G. pretenzijų. Laikytina, kad 30 Eur piniginė operacija V. G. buvo atlikta su D. S. sutikimu, kadangi jo sutikimas buvo ilgalaikis ir neapibrėžtas laike. V. G. neturėjo jokio tikslo savintis D. S. 30 Eur, kadangi jam tai nebuvo visiškai reikalinga. Šioje dalyje policijos įstaiga ir teismas nenustatė V. G. tiesioginės tyčios pasisavinti svetimus pinigus, kadangi byloje nėra nustatytas joks motyvas, dėl kurio V. G. piniginę operaciją būtų atlikęs be D. S. sutikimo. Pažymėtina ir tai, kad V. G. nebuvo baudžiamas už neteisėtą elektroninių priemonių panaudojimą, todėl 30 Eur piniginė operacija buvo atlikta teisėtai, nes jis tam turėjo ilgalaikį D. S. sutikimą naudotis jo mokėjimo kortele. 30 Eur mokėjimas buvo atliktas atvirai, t. y. jam žinant D. S. mokėjimo kortelės prisijungimo kodus, kuriuos jis pats savo valia jam suteikė ir patikėjo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms akivaizdu, kad 30 Eur mokėjimas buvo atliktas atvirai ir nieko neslepiant, todėl šiuos jo veiksmus įvardinti kaip vagystę ar turto pasisavinimą nėra jokio teisinio pagrindo.
4.7. Apeliantas nurodė, jog teismas iš viso neatliko ANK 641 straipsnyje reglamentuotos teismo pareigos patikrinti policijos įstaigos nutarimo teisėtumą, kadangi teismas nenustatė ANK 108 straipsnio sudėties ir neišdėstė jo atžvilgiu konkretaus kaltinimo. Policijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimas neteisėtas dėl to, kad nutarime nėra nurodyta konkreti ANK 108 straipsnio sudėtis, tačiau nurodytas tik 2020 m. sausio 29 d. įvykio aprašymas.
4.8. Pastebėjo, kad apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje padarė išvadą, kad jis įvykdė smulkų sukčiavimą, tačiau tokio jo veiksmų kvalifikavimo nebuvo nurodyta policijos procesiniuose dokumentuose. Šioje dalyje buvo pažeista V. G. nekaltumo prezumpcija, nes tik iš teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties jam tapo žinoma, kad V. G. yra kaltinamas smulkiu sukčiavimu, todėl dėl šios aplinkybės jis neturėjo galimybės gintis nuo kaltinimo, kadangi policijos jis nebuvo kaltinamas smulkiu sukčiavimu. Teismo išvados, kad kaltinimas buvo aiškus, yra prieštaringos, nes pats teismas sutiko, kad ANK 108 straipsnyje nėra reglamentuotos dalys, tačiau tuo pat metu teismas savo iniciatyva praplėtė policijos įstaigos 2020 m. vasario 21 d. nutarimo turinį ir nustatė jo atžvilgiu naują kaltinimą – smulkų sukčiavimą. Šioje dalyje teismas buvo šališkas V. G. atžvilgiu, nes teismas jį pripažino kaltu pagal kaltinimą, kurio nebuvo suformuluota policijos 2020 m. vasario 21 d. nutarime.
4.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodė, kad V. G. neteisėtai pasinaudojo mokėjimo sistemos prisijungimo duomenimis, tačiau jis dėl to nebuvo niekada kaltinamas ir nebuvo nubaustas už neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą. Teismas šioje dalyje išėjo už kaltinimo ribų, todėl tapo šališkas ir neobjektyvus jo atžvilgiu. Teismas pastebėjo policijos įstaigos 2020 m. vasario 21 d. nutarimo klaidą dėl ANK 108 straipsnio 1 dalies, tačiau šią klaidą neleistinai pateisino. Teismas sustiprino policijos įstaigos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą naujais veiką kvalifikuojančiais požymiais (smulkus sukčiavimas) ir motyvais (neteisėtas mokėjimo sistemos „SKRIL“ duomenų panaudojimas) bei tokiu būdu V. G. skundą nepagrįstai atmetė.
4.10. V. G. teigimu, byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Šioje dalyje yra akivaizdus teismo kerštas apeliantui V. G. už jo prašymus pateikti bylos dokumentų kopijas, kurios iki dabartinio momento nepateiktos dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių. Teisėja A. D. dėl V. G. prašymų pateikti bylos dokumentų kopijas nepriėmė jokio procesinio sprendimo, tačiau jį siuntinėjo į teismo susipažinimo su bylomis biurą.
Šalies argumentai
4.11. Apeliantas pastebėjo, jog teismas taip pat neteisingai nurodė 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Kadangi teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl nutarimas nebuvo niekur skelbiamas. Tokiais atvejais teismo nutartis (pagal ANK reglamentavimą turėtų būti nutarimas) yra skundžiama per 20 dienų nuo nutarties (nutarimo) įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
2. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 12 d. gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. 2020 m. spalio 12 d. prašymas priimti ir prijungti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl bylos siuntimo“.
5.1. Prašyme nurodė, kad šis raštas jam buvo atsiųstas paštu ir įteiktas jam 2020 m. spalio 2 d. (Lietuvos Pašto registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)).
5.2. Apelianto teigimu, šis policijos įstaigos raštas įrodo, kaip įgalioti policijos pareigūnai nuosekliai viso bylos proceso metu vengė ir nesprendė jo daugybinių prašymų pateikti administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijas. Policijos įstaiga visą bylos medžiagą turi administracinių nusižengimų bylų elektroninėje sistemoje, tačiau vis tiek jam pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d. raštą, kad bylos dokumentai nebus teikiami.
5.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas irgi nuosekliai vengė bylos dokumentų kopijų pateikimo ir netgi teisėja sprendė, kad ne ji turi spręsti bylos dokumentų kopijų pateikimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo susipažinimo su bylomis biuras. Panašu, kad teisėja savo pareigų dalį dėl leidimo proceso dalyviui gauti bylos dokumentų kopijas buvo perdavusi šiam apylinkės teismo biurui, kuris be teisėjo atitinkamos rezoliucijos su bylos medžiaga neturi teisės atlikti jokių veiksmų.
5.4. V. G. apibendrino, kad visas administracinio nusižengimo bylos procesas įvyko jam nemačius šios bylos dokumentų. Policijos įstaiga neteikė jam susipažinimui bylos medžiagos, o apylinkės teismas taip pat tęsė šiuos neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Abi institucijos iš esmės suvaržė V. G. teisę į gynybą, kadangi viso proceso metu V. G. gynėsi žinodamas tik policijos įstaigos protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. G. apeliacinis skundas atmetamas
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1–ojo Policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir V. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. ANK 108 straipsnyje nustatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
5. Nors Institucijos nutarime nurodoma, kad V. G. nubaustas už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kai ANK 108 straipsnis neskirstomas į dalis, be to, nenurodyta, kokią alternatyvią (-ias) veiką (-as), numatytą (-as) ANK 108 straipsnyje padarė V. G. (apelianto vertinimu, nurodytas tik 2020 m. sausio 29 d. įvykio aprašymas), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeista V. G. teisė į gynybą. ANK 108 straipsnyje apskritai nėra dalių, todėl tai, kad nurodyta, jog V. G. pažeidė šio straipsnio 1 dalį, nereiškia, kad jis negalėjo suprasti, pagal kokį ANK straipsnį yra kaltinamas ir dėl to buvo iš esmės suvaržyta V. G. teisė į gynybą. Be to, ginčo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ yra pakankamai aiškiai nurodytos nusižengimo aplinkybės, kurios, kaip teisingai sprendė apylinkės teismas, gali būti vertinamos kaip sukčiavimas, kai įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, sukčiavimas pasireiškė tuo, kad jis 2020 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. pasinaudodamas D. S. priklausančiais ,,Skrill“ mokėjimo sistemos prisijungimo duomenimis (prisijungimo slaptažodžiu ir / ar kodais) įsigijo 30 Eur vertės ,,Wolt“ maisto pristatymo nuolaidų kuponą, kurį vėliau panaudojo, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. S. priklausantį 30 Eur vertės turtą, neteisėtai pasinaudodamas jo ,,Skrill“ mokėjimo sistemos (kortelės) prisijungimo duomenimis (kodus). Apeliantas neginčija tokio nusižengimo kvalifikavimo (sukčiavimo). Taigi atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad V. G. tik iš skundžiamos nutarties sužinojo, kuo konkrečiai yra kaltinamas, neturėjo galimybės gintis nuo tokio kaltinimo anksčiau, apylinkės teismas praplėtė kaltinimo ribas ir dėl to buvo šališkas jo atžvilgiu. Taip pat, nors V. G. ginčija skundžiamoje nutartyje nurodytą teiginį, kad V. G. neteisėtai pasinaudojo mokėjimo sistemos prisijungimo duomenimis, kaip neatitinkantį tikrovės (tuo jis nebuvo kaltinamas ar už tai nebuvo nubaustas), tačiau pažymima, kad ši aplinkybė yra apgaulės sukčiaujant būdas, o ne atskiras teisės pažeidimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas nutarime nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, nebuvo V. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. nebuvo pakeistas administracinio nusižengimo protokolas ir jame suformuluoto kaltinimo turinys.
6. Byloje nėra ginčo dėl Institucijos nutarimu nustatytų aplinkybių, jog V. G. 2020 m. sausio 29 d. apie 15.00 val. iš ,,Skrill“ mokėjimo sistemos, kuri yra susieta su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas prisijungimo kodus nuskaitė 30 Eur į ,,Wolt“ sąskaitą už maisto pristatymo nuolaidų kuponą, pervestą į V. G. sąskaitą, kuri susieta su elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina liudytojo D. S. apklausos protokolas (b. l. 9), pačio V. G. prisipažinimas dėl esminių nusižengimo aplinkybių (išskyrus, kad jis tai padarė neturėdamas D. S. sutikimo) (b. l. 14, 17) ir kita byla medžiaga. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nutarime teisėtai ir pagrįstai pripažinta, jog V. G. įvykdė ANK 108 straipsnyje nurodytą smulkų sukčiavimą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino, kad padarytas 30 Eur mokėjimas nebuvo atliktas su D. S. sutikimu, su jo leidimu ir jam apie tai žinant (b. l. 79–86). Apeliacinio skundo pagrindinis argumentas yra tai, kad V. G. 2020 m. sausio 29 d. mokėjimą atliko turėdamas D. S. sutikimą. Kadangi D. S. buvo V. G. patikėjęs savo mokėjimo kortelės kodus ir davęs žodinį sutikimą (apelianto vertinimu, įgaliojimą) atlikti įvairias pinigines operacijas neapibrėžtam laikui, todėl V. G. laikė, kad D. S. sutikimas atlikti mokėjimus yra galiojantis. Tokią išvadą, anot apelianto, patvirtina ir aplinkybė, kad D. S. neturėjo pretenzijų V. G. dėl aviabilietų pirkimo. Taip pat ir aplinkybė, kad V. G. nebuvo baudžiamas už neteisėtą elektroninių priemonių panaudojimą, todėl 30 Eur piniginė operacija buvo atlikta teisėtai. V. G. teigimu, nėra nustatytas joks motyvas, dėl kurio V. G. piniginę operaciją būtų atlikęs be D. S. sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
7. V. G. 2020 m. vasario 21 d. nurodė, kad D. S. prašymu, jis, pasinaudodamas D. S. „Skrill“ sąskaita, pirko lėktuvo bilietus, o 30 Eur persivedė sau kaip atlygį už užsakytus bilietus (b. l. 17). Nors liudytojas D. S. parodė, kad 2020 m. sausio 22 d. jis paprašė V. G. užsakyti lėktuvo bilietus ir padiktavo „SKRILL“ kortelės duomenis (b. l. 9), tačiau pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. 2020 m. sausio 29 d. pirko lėktuvo bilietus D. S. naudai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. neleido V. G. pasinaudoti „Skrill“ kortele. BIRK ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad D. S. pranešė, be kita ko, kad jokių užsakymų neatliko, „Wolt“ sistemoje buvo neteisėtai atsiskaityta jo mokėjimo kortele (b. l. 7). Liudytojo D. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2020 m. sausio 22 d. jis paprašė pažįstamo V. G. užsakyti lėktuvo bilietus ir padiktavo „SKRILL“ kortelės duomenis (b. l. 9). 2020 m. sausio 29 d. el. laiške D. S. nurodė, kad jokių užsakymų jis neatliko (b. l. 11). Teismo posėdyje D. S. parodė, kad pirmiausia jis paskambino V. G. ir paklausė, ar čia ne jis pasinaudojo. V. G. pasakė, kad nieko nežino. Policija išsiaiškino, kad „Wolt“ paskyroje V. G. sukūrė fiktyvią paskyrą naudodamas į jo elektroninį pašto adresą panašų. D. S. elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), o jis sukūrė (duomenys neskelbtini) elektroninį pašto adresą. Jau vien tai įrodo, kad jis turėjo kurti fiktyvų D. S. pašto adresą, kad su jokia D. S. žinia, kaip jis rašo, veiksmai buvo atliekami. Anksčiau buvo atvejų, kai jie sėdėjo kartu mašinoje, jis savo telefonu užsakinėjo lėktuvų bilietus ar viešbučio kambarius, nes D. S. prasčiau gaudosi tokiuose dalykuose ir, kai atėjo laikas sumokėti, D. S. savo rankose laikydamas kortelę jam padiktavo kortelės numerį. Niekada nebuvo, kad D. S. jam būtų leidęs ją laikyti, būtų davęs ar telefonu diktavęs skaičius, kad jis turėtų galimybę nusirašyti. Tų duomenų jis įsiminti negalėtų, o kortelės duomenys išliko, kai jie buvo Barselonoje, jis ją nusifotografavo naktį. V. G. puikiai suprato, kad jis negali užsakinėti iš D. S. kortelės ir kitus kartus. V. G. niekada nežinojo jokių paskyrimo kodų, slaptažodžių, atsiskaitant kortele jų nereikia. D. S. buvo užsienyje su V. G. tik vieną kartą, Barselonoje. Kitą kartą, kai skrido į Kiprą, D. S. sužinojo iš jo, kaip tie bilietai užsakomi ir jam iš jo jokios pagalbos nereikėjo. D. S. pagalbos reikėjo tik, kai užsakinėjo lėktuvo bilietus pirmąjį kartą. Nors D. S. su V. G. pažįstami apie dvejus metus, tačiau jokio pasitikėjimo nebuvo iš pat pradžių, jokių finansinių operacijų su juo nebuvo (b. l. 69, 70). Kaip minėta, neteisėtas elektroninių priemonių panaudojimas šiuo atveju buvo apgaulės būdas, todėl tai, kad jis atskirai už tokį panaudojimą nebuvo nubaustas, neįrodo, kad jis atliko finansinę operaciją su V. G. žinia ir pritarimu. Pažymima, kad apylinkės teismas detaliai argumentavo, kodėl padarytas 30 Eur mokėjimas nebuvo atliktas su D. S. sutikimu, su jo leidimu ir jam apie tai žinant, apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kuriuos jau vertino pirmosios instancijos teismas, todėl apygardos teismas pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams jų darkart nekartoja.
8. V. G. argumentuoja, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas V. G. nepateikė administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijų, todėl viso proceso metu V. G. gynėsi žinodamas tik protokolo ir nutarimo turinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. 2020 m. birželio 2 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė pateikti jam susipažinimui administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijas bei dėl šios priežasties atidėti teismo posėdį (b. l. 44–45). 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje V. G. prašė, be kita ko, pateikti bylos medžiagą patvirtinančias jos kopijas. Teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi V. G. nebuvo atvykęs susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 53–54). V. G. 2020 m. liepos 1 d. pateikė pakartotinį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė pateikti jam susipažinimui administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijas bei dėl šios priežasties atidėti teismo posėdį (b. l. 56–57). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. pranešimu informavo V. G., kad jeigu jis pageidauja susipažinti su neišnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir (ar) daryti jos kopijas, jis tai turi padaryti šio teismo pirmininko nustatyta tvarka (b. l. 60). V. G. 2020 m. liepos 3 d. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos A. D. nušalinimo (b. l. 62). Šis pareiškimas teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi netenkintas pažymint, kad pareiškėjas nei po pirmojo teismo posėdžio, nei po minėto rašto išsiuntimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą nustatyta tvarka (į Susipažinimo su bylomis biurą) su prašymu susipažinti su bylos medžiaga bei pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas nebuvo kreipęsis. Taigi, atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad teismas ignoravo ar nesprendė pareiškėjo prašymų dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo (b. l. 63–65). V. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pakartotinį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė pateikti jam susipažinimui administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijas bei dėl šios priežasties atidėti teismo posėdį (b. l. 77–78). Institucijos 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodoma, kad nėra galimybės pateikti administracinio nusižengimo bylos dokumentų kopijas, kadangi byla yra išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nenustato institucijų pareigos pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą pateikti jam administracinio nusižengimo bylos kopiją. Kaip nurodyta ANK 570 straipsnio 3 dalyje, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Šiuo atveju V. G. nepasinaudojo apylinkės teismo jam pasiūlyta tvarka susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti jos dokumentų kopijas šio teismo nustatyta tvarka (b. l. 59), todėl negalima teigti, kad dėl kopijų nepateikimo buvo apribota jo teisė gintis.
9. Apeliantas pastebėjo, kad byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, o apylinkės teismo sprendimas išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Iš teisėjos 2020 m. kovo 26 d. rezoliucijos matyti, kad ji priėmė skundą ir paskyrė jį nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2020 m. balandžio 16 d. 09.30 val. (b. l. 2), išsiuntė pranešimus apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 18, 19), pats V. G. patvirtino, kad gavo teismo šaukimą atvykti į posėdį (b. l. 21). Teismo posėdis buvo keliskart atidėtas (b. l. 30–31, 34–35), išsiųsti pranešimai (b. l. 32, 33, 38, 40), V. G. patvirtino, kad gavo teismo šaukimus atvykti į posėdžius (b. l. 36, 41). 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. liepos 3 d. įvyko teismo posėdžiai, tačiau pastarajame posėdyje nedalyvavo V. G. (b. l. 53, 68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą grindžiamas analogiškais argumentais, į kuriuos jau buvo atsižvelgta, teismui suteikus galimybę net kelis kartus susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga pareiškėjas to iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pats ar per atstovą nepadarė, pakartotiniais analogiškais prašymais pareiškėjas piktnaudžiauja jam įstatymu suteiktomis teisėmis, todėl teismas siekdamas proceso operatyvumo, nutarė atmesti šį prašymą, nepripažinti pareiškėjo neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežasčių svarbiomis, ir bylos nagrinėjimo neatidėti (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taip pat į posėdžius neatvykus ir institucijos, surašiusios nutarimą, atstovui, teismas bylą nagrinėjo (užbaigė) rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.