- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-1068-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- T. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 93-252 taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (3 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Bausmės pradžia: 2013 m. balandžio 24 d. Bausmės pabaiga – 2016 m. vasario 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. kovo 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-252 nutarta taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., neatlikus 10 (dešimties) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi 2015 m. kovo 31 d. Komisijos nutarimą atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį T. Š. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis T. Š. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 93-252 bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad realiai T. Š. atliko daugiau nei 2/3 jam paskirtos bausmės, jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką buvo nepriekaištingas – drausmine tvarka baustas nebuvo, 2 kartus skatintas, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti, mokėsi ir šiuo metu mokosi. Nuteistojo teigimu, jis įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, psichologo išvada jo atžvilgu yra teigiama. Skunde pabrėžiama, kad T. Š. palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima, lygtinio paleidimo taikymo atveju planuoja gyventi pas močiutę bei įsidarbinti UAB „Nolteris“ sandėlininko pareigose. Šios aplinkybės, nuteistojo vertinimu, rodo, kad jį galima toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad T. Š. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad T. Š. ankščiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės vykdymo atidėjimo institutai, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui jis ir vėl nusikalto, kas suponuoja išvadą, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šiuo metu T. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, BK 11 str. nuostatų pagrindu priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai ir susijusių su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei sukeliančių didelį pavojų visuomenės sveikatai, padarymą. Įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju už aptariamų nusikaltimų įvykdymą T. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta kiek didesnė nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės minimumas, bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių. Vertinant šią aplinkybę nuteistojo skundo argumentų visumoje, akcentuotina, kad, nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Juk būtent apkaltinamajam nuosprendžiui kyla reikalavimas sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją, tokiu būdu pripažįstant, kad lygtinio paleidimo taikymas visgi yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, jų pagrindu sprendžiant T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti tai, kad nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 2 d., 238 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Šiuo nuosprendžiu T. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., buvo subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu T. Š. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi. Ir nors aptariamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis vis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau jame išdėstytos ir juo konstatuotos faktinės aplinkybės, sprendžiant T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą bei vertinant nuteistojo pavojingumą visuomenei, kas pripažintina viena esminių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, neturėtų būti sumenkinamos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo buvę teistumai bei jo atžvilgiu priimami vis nauji apkaltinamieji nuosprendžiai už vis naujų nusikalstamų veikų įvykdymą neabejotinai neigiamai apibūdiną nuteistąjį, rodo jo polinkį nusikalsti bei visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą, o įvertinus šią aplinkybę aukščiau aptartų duomenų kontekste, galima pagrįstai manyti, jog T. Š. pritaikius lygtinį paleidimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, gali likti neįgyvendinti BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad T. Š. dar nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2016 m. vasario 24 d.), vertinant ją visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės kontekste, todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas, nagrinėjamu atveju, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, kaip pažymėjo pats nuteistasis, nuosprendžiu jam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę apie jo švelnų nubaudimą už padarytą nusikaltimą.
Atmetant nuteistojo skundo argumentus, o tuo pačiu sutinkant su apylinkės teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo T. Š. atžvilgiu, be aukščiau aptartų aplinkybių svarbu įvertinti ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad T. Š. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – po Komisijos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo pareikštas papeikimas. Ir nors iki šios drausminės nuobaudos paskyrimo T. Š. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas du kartus, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokį T. Š. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Analogiška išvada darytina įvertinus ir T. Š. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija, nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, pernelyg sureikšmino T. Š. teigiamai charakterizuojančias savybes, visiškai ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. kovo 2 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 62-1517 duomenimis, iki suėmimo T. Š. jokio oficialaus darbo neturėjo, o atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos pajamos buvo vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Konstatuojant šią išvadą pabrėžtina ir tai, kad net ir šiuo metu T. Š. nors ir suvokdamas teigiamą darbo naudą, vis tik reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų, o pataisos įstaigoje gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų. Be to, nuteistasis daugeliu atvejų numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kurie padėtų visa tai įgyvendinti. Jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimui, pernelyg greitai suformuoja išvadas. Toks T. Š. suvokimas pripažintinas vienu iš galimą jo pakartotinį nusikalstamumą skatinančių kriminogeninių veiksnių ir leidžia manyti, kad jo mąstymas nepasižymi tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai spręsti apie teigiamą jo asmenybės korekciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ir nors yra ir T. Š. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių - jis buvo skatintas, mokėsi, įgijo naujų darbinių kvalifikacijų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kuria optimistinius socialius ateities planus, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Daryti priešingą išvadą, remiantis T. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatu (pagal OASys programą 32 balai, kas prilyginama žemai),taip pat nėra pagrindo - vis tik įvertintina, kad šis rezultatas yra artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai (41-99 balai).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog T. Š. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.