- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-377-312/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S.. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra neobjektyvi, nemotyvuota, prieštaraujanti teismų praktikai, sprendimas grindžiamas prieštaraujančiais argumentais bei abstrakčiais teiginiais. Žemesnės instancijos teismas neatliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 59-139 pateiktų faktų analizės, o tik dar kartą juos pakartojo. Nuteistajam kyla klausimas, kokius dar jis turi atitikti reikalavimus, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Anksčiau skirtos nuobaudos nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, o kitų argumentų, nuteistojo nuomone, teismas nepateikė. Atsisakymas taikyti lygtinio paleidimo institutą todėl, kad asmuo praeityje yra teistas, reiškia pakartotinį baudimą už anksčiau padarytą nusikaltimą, nors bausmė už jį jau yra atlikta. Tokiu būdu yra pažeidžiamas asmens lygybės prieš įstatymą principas.
Skunde kritikuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalies sąvoka „toliau taisyti asmenį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą“. Nuteistojo nuomone, asmens „pataisymo“ sąvoka yra iš esmės ydinga. Bausmių vykdymo tikslas yra ne asmens „taisymas“, o jo integracinių gebėjimų skatinimas. Nuteistojo elgesys laisvėje turi būti prognozuojamas pagal jo elgesį įkalinimo įstaigoje. Nėra aišku ir tai, kokie nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti vertinami. Skunde pažymima, kad paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje, sumažinama recidyvo rizika. Taip asmuo pradeda gyventi sąžiningo ir doro piliečio gyvenimą. R. S. pasižada vykdyti visus teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, nepažeisti teisės ir moralės normų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skirtingai nei nurodo nuteistasis, žemesnės instancijos teismas savo sprendimą grindė konkrečiais motyvais, t. y. R. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už aštuonių nusikalstamų veikų nuosavybei, iš kurių šešios priskiriamos nesunkių, o dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą, anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, padarytus nusikaltimus minimalizuoja, suversdamas kaltę išorinėms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi, taikydamas R. S. lygtinį paleidimą, įvertino iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime, tačiau R. S. teigiamų išvadų nepadarė, vėl darė nusikalstamas veikas, nuteistasis yra linkęs sunkumus įveikti greito atlygio siekiančiu, neteisėtu elgesiu, jam būdingas nebrandus elgesys, galios jausmo palaikymas, jis negeba numatyti neigiamų pasekmių, pasirinkti teisėtų problemų sprendimo būdų, atsižvelgti į kitų žmonių interesus, išėjęs į laisvę jis neturėtų kur dirbti, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad, nesugebėdamas įsitvirtinti darbo rinkoje, R. S. vėl gali nusikalsti, nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėjo sumažėti, vis tik ši rizika vis dar yra vidutinė, daugiau nei pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali keisti, todėl nutartis laikoma motyvuota. Joje teismas ne tik nurodė nuteistojo asmenybę apibūdinančius faktus, bet ir susiejo juos į vieningą visumą, kurios pagrindu padarė atitinkamas išvadas.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, R. S. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jam paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirta subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Bausmės pradžia: 2016 m. liepos 21 d.
Bausmės pabaiga: 2018 m. kovo 18 d.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skirtingai nei nurodoma skunde, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra vartojama asmens „pataisymo“ sąvoka, todėl jos analizė nėra tikslinga.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), 1/3 dalį bausmės faktiškai atliko 2017 m. vasario 7 d., tačiau yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (54 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Iš teismui pateiktoje nuteistojo R. S. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis yra įgijęs automechaniko – šaltkalvio specialybę, iki nuteisimo dirbo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba virtuvės darbininku, gauna darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Išėjęs į laisvę ketina susirasti pastovų darbą, tačiau duomenų apie galimą darbovietę nėra, darbo ieškosis per darbo biržą. R. S. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, dalyvavo elgesio pataisos programose. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, materialiai remia turimą mažametį vaiką. Asmuo atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos, prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, elgesys nepasižymi smurtiniais veiksmais, neigia žalingą alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, nereiškia diskriminacinių nuostatų, nėra socialiai atsiskyręs, socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde nurodo, jog anksčiau skirtos nuobaudos nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo, tačiau R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nebaustas, nuobaudos jam paskirtos nebuvo, todėl šios aplinkybės negalėjo turėti jokios įtakos sprendimo priėmimui.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
R. S. anksčiau teistas 6 kartus, jam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, nors jų sąlygų nepažeidė, tačiau nusikalstamo elgesio nepakeitė, padarė naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius. Būdingas nusikaltimų modelis. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jo ankstesni teistumai negali turėti įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšminga. Be to, ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodomi kaip vienas iš pastarojo kriminogeninių veiksnių. Nors atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų R. S. yra linkęs pripažinti, tačiau stebimas nusikaltimų racionalizavimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau didžioji dalis skolų pagal vykdomuosius dokumentus vis dar yra neatlyginta. R. S. yra linkęs sunkumus įveikti greito atlygio siekiančiu, neteisėtu elgesiu, turi emocinės gerovės problemų (galios jausmo palaikymas nebrandžiu elgesiu), būdingi savitvardos, emocinės kontrolės išlaikymo sunkumai, negeba numatyti neigiamų pasekmių, priimti teisėtus problemos sprendimo būdus, atsižvelgti į kitų žmonių interesus, kas yra laikoma jo kriminogeniniais veiksniais. Nors asmuo supranta įstatymų svarbą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam tuo vadovautis ne visuomet pavyksta. Nuteistasis nuo 2016 m. liepos 21 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą šį laiką į lengvąją grupę perkeltas nebuvo. R. S. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (54 balai), dinaminiai veiksniai sudaro 29 balus, t. y. yra galimybė juos keisti. Tai reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu R. S. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri teigiamai paveiktų nuteistąjį bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nepakankamą pažangą ją mažinant, specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį R. S., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.