Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E.S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis: 2011 m. balandžio 30 d., apie 14 val. 55 min., prie darželio „Kūlverstukas“, esančio „Birželio 23-iosios g. 21, Kaune, iš nugaros pribėgęs prie E. K., nuo jos kaklo nutraukė auksinę grandinėlę 1500 litų vertės su auksiniu kryželio formos pakabuku 500 litų vertės, tuo nukentėjusiajai E. K. padarė 2 000 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino iš dalies, tai yra jis patvirtino tik, kad pagrobė iš nukentėjusiosios auksinę grandinėlę ir parodė, kad 2011 m. balandžio 30 d. eidamas pamatė pas nukentėjusiąją ant kaklo auksinę grandinėlę, tuomet pribėgo prie jos iš nugaros, nuplėšė jai nuo kaklo auksinę grandinėlę ir pabėgo. Grandinėlę paprašė parduoti lombarde pažįstamo T. R.. Tačiau jo pažįstamam grandinėlės parduoti nepavyko. Vėliau jis pats pardavė grandinėlę lombarde už 800 litų.

Liudytojas T. R. parodė, kad 2011 m. balandžio mėn. 30 d., kaltinamasis, kuris yra jo kaimynas ir pažįstamas, pasiūlė jam parduoti lombarde auksinę grandinėlę. Tačiau jam šios grandinėlės parduoti nepavyko, todėl jis ją gražino kaltinamajam. Kad grandinėlė vogta jis nežinojo.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2011 m. balandžio 30 d., apie 15 val., bevedžiojant šuniuką, jai iš nugaros pribėgęs kaltinamasis nutraukė auksinę grandinėlę, kuri buvo su pakabuku - auksiniu kryželiu ir pabėgo. Jai padaryta 2000 litų turtinė žala ir 5000 litų neturtinė žala.

Iš 2011 m. balandžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta - netoli darželio „Kūlverstukas“, esančio Birželio 23-iosios g. 21, Kaune (b. l. 3-4).

Iš 2011 m. gegužės 4 d. asmens parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad nukentėjusioji E. K. parodymo atpažinimo metu atpažino kaltinamąjį – E. S. (b. l. 20-22).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti keturi alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys požymiai: a) atviroji vagystė; b) vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; c) viešoje vietoje svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas (kišenvagystė); d) automobilio vagystė.

Kaltinamasis kaltinamas svetimo turto pagrobimu atviru būdu. Esminis atvirosios vagystės požymis skiriantis ją nuo slaptosios yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra jis veikė viešai - prie darželio „Kūlverstukas“, esančio „Birželio 23-iosios g. 21, Kaune, esant pagrobto turto savininkei- nukentėjusiajai E. K., pribėgęs prie jos iš nugaros nuo jos kaklo nutraukė auksinę grandinėlę su auksiniu kryželio formos pakabuku ir pabėgo, tuo nukentėjusiajai E. K. padarydamas 2 000 litų turtinę žalą. Kaltinamojo veika pasireiškė tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė, kad turto savininkei bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Taigi, kaltinamojo E. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis E. S. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Jis niekur nedirba, mokosi, nevedęs, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 30-32), praeityje buvo teisiamas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei (teistumas išnykęs, todėl pagal BK 97 str. 6 d. jis laikomas neteistu) (b. l. 33-34), jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau kaip matyti, jos teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, jis ir toliau yra linkę nepaisyti įstatymų, visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes, bei į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant bausmės dydį (BK 50 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. S. yra jauno amžiaus, mokosi, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidėjus bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir atitinkamus įpareigojimus (BK 75 str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji E. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, dėl 2 000 litų turtinės ir 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje ji nurodė, jog pagrobtos auksinės grandinėlės vertė 1 500 litų, kryžiaus formos pakabuko vertė 500 litų. Neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad po jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo pablogėjo jos savijauta, ji turėjo kreiptis pas šeimos gydytoją, geria raminamuosius vaistus, bijo viena išeiti į gatvę, sunkiai gali užmigti, nuolat kamuoja galvos skausmai. Tačiau pateikdama civilinį ieškinį nukentėjusioji nepateikė jokių turtinės ir neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui: dokumento, pagrindžiančio pagrobto turto vertę, pažymą iš gydytojo, recepto kopijos ar pan.). Pažymėtina, jog nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Iš ištirtų įrodymu akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė turtinės ir neturtinės žalos, tačiau nėra pagrįstas įrodymais šių žalų dydis, todėl teismas pripažįsta nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 115 str. 2 d., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

E.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems ) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę:

- atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti iki 2011 m. gruodžio 31 d;

tęsti mokslą,be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pripažinti nukentėjusiajai E. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.