Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 3d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. kaltinamas tuo, kad jis, 2015-01-04 apie 01.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo A. G. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, skirtą finansinei operacijai inicijuoti ir iki 2015-01-04 13.30 val. neteisėtai laikė ją su savimi. Šiuose R. M. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 214 str. 1 d.

Taip pat jis, pasinaudodamas neteisėtai įgyta banko „Swedbank“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, išduota A. G. vardu, ir panaudodamas tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, 2015-01-04 13.30 val. įdėjo šią mokėjimo kortelę į SEB banko bankomatą, esantį Sukilėlių pr.84, Kaune, neteisėtai panaudojo tikrus moėkjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra A. G., neteisėtai atliko operaciją ir įgijo svetimą A. G. priklausantį turtą – 170 eurų. Šiuose R. M. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 215 str. 1 d.

Taip pat jis, pasinaudodamas neteisėtai įgyta „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, išduota A. G. vardu ir neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, 2014-01-04 13.30 val. įdėjo šią mokėjimo kortelę į SEB banko bankomatą, esantį Sukilėlių pr.84, Kaune, apgaulės būdu, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra A. G., neteisėtai atliko finansinę operaciją, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. G. priklausantį turtą – 170 eurų. Šiuose R. M. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 3 d.

Kaltinamasis R. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo išgėręs ir netinkamai pasielgė. Prokurorės pareikštas kaltinimas atitinka visas aplinkybes. Kortelės PIN kodą sužinojo tuomet, kai nukentėjusysis parduotuvėje įvedinėjo kodą. Dėl tokio elgesio gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino, kortelę atidavė, nori susitaikyti.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu prašė teismo nutraukti bylą susitaikius su kaltinamuoju, atleido kaltinamajam.

Kaltinamajam R. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas R. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad su A. G. pažįstami apie trejus metus, su juo palaiko draugiškus santykius. 2014-01-03, dienos metu, kartu su A. G. buvo prekybos centre, kuriame pastarasis apsipirkinėjo. Kasoje, A. G. atsiskaitinėjo savo banko mokėjimo kortele ir jis matė, kaip šis suvedinėjo PIN kodą ir jį įsiminė. Tą pačią dieną, apie 24.00 val. kartu su A. G. ir jo seserimi, atėjo pas A. G. pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute paminėti asmenys ir jis taip pat, vartojo alkoholį. 2015-01-04, apytikriai apie 01.00 val., buto, kuriame girtavo, koridoriuje, pamatė A. G. striukę ir nutarė iš jos pavogti A. G. priklausančią banko kortelę, o kadangi žinojo jos PIN kodą, tai ketino pasinaudoti šia banko mokėjimo kortele ir iš bankomato nusiimti pinigų nuo A. G. sąskaitos. A. G. banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ surado jo striukės, kabojusios buto koridoriuje, vidinėje kišenėje. Ją išsiėmė ir laikė su savimi iki 2014-01-04 13.30 val. Iš buto, (duomenys neskelbtini), visi išėjo 2014-01-04 apie 03.00 val. 2014-01-04 13.30 val. jis atėjo prie SEB banko bankomato, esančio Sukilėlių pr.84, Kaune, ir į ją įdėjęs A. G. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ suspaudė PIN kodą ir nuo A. G. sąskaitos nuėmė 170 eurų. Pinigai buvo kupiūromis po 50 eurų ir viena kupiūra buvo 20 eurų. Šių pinigų jis niekur neišleido, juos laikė su savimi. 2014-01-05 į jo mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. G. ir pasakė, jog žino, kad tai jis pavogė jo kortelę ir nuo jo sąskaitos nuėmė pinigus. Jis A. G. prisipažino, kad tikrai jis taip padarė ir 2014-01-07 su juo susitikęs, atidavė jo vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ ir visus - 170 eurų. Taip pat atsiprašė A. G.. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis parodė ir tai, kad jam išaiškinta apie galimybę teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jis sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme, būtų taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b.l. 22-23).

- 2015-01-06 protokolu - pareiškimu, kuriame A. G. pareiškė, kad, 2015- 01- 04 d. apie 01.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogta jo banko kortelė, kuri vėliau - 2015- 01 -04 13.30 val. panaudota PC "IKI" ir iš sąskaitos pagrobti pinigai - 170 eurų. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3).

- Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).

- A. G. „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2015-01-04 13:30 val., Sukilėlių pr., iš jos išimti grynieji – 170 EUR (b.l. 6-7).

- 2015-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad liudytojas A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva pateikė „Swedbank“ banko kortelę Nr. 6763 7650 0729 7452 (b.l. 14).

- 2015-01-07 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti mokėjimo kortelės „Maestro“ – Nr. 6763 7650 0729 7452, paimtos 2015-01-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros rezultatai (b.l. 15-16).

- Nukentėjusiojo parodymais, kad jis, 2015-01-03, kartu su seserimi N. G. buvo pas pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). 2015-01-04 apie 03.30 val. grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasigedo jam priklausančios banko kortelės. Patikrinęs internetu, jis pastebėjo, kad 2015-01-04 13.30 val. Kaune, Sukilėlių pr. 84, nuo minėtos kortelės nuimti pinigai. Suprato, kad kortelė iš jo pagrobta, kuomet jis buvo (duomenys neskelbtini). Apie visa tai jis informavo seserį N. G.. Vėliau jis sužinojo, kad pinigus – 170 eurų, nuo jo sąskaitos nuėmė R. M.. Pastarasis, 2015-01-03 buvo kartu su juo. Telefonu R. M. pranešė, jog žino, kad šis pagrobė mokėjimo kortelę ir nuo jos nuėmė pinigus, o pokalbio metu, R. M. prisipažino tai padaręs. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2015-01-07 jo draugas R. M. grąžino jo „Swedbank“ banko kortelę, taip pat grąžino ir 170 eurų, kuriuos nuėmė nuo jo sąskaitos bankomate, esančiame Sukilėlių g. 84, Kaune. Taip pat, R. M. jam pripažino, kad 2015-01-04, nakties metu, iš jo striukės vidinės kišenės (striukė buvo pakabinta koridoriuje bute (duomenys neskelbtini)) pavogė jam priklausančią banko „Swedbank“ kortelę ir tą pačią dieną, apie 13.30 val., pasinaudojęs ja, iš bankomato, esančio Sukilėlių g.84, Kaune, nuo jo sąskaitos, nuėmė 170 eurų. R. M. jo atsiprašė ir kadangi jis yra jo draugas, tai jam atleido, neturi jam jokių pretenzijų ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti šalims susitaikius. Taip pat papildo, kad tiksliai nežino, iš kur R. M. galėjo žinoti jo banko kortelės PIN kodą, bet mano, kad pastarasis jį matė, kai jis, 2014-01-03, atsiskaitinėdamas šia kortele prekybos centre, suvedinėjo PIN kodą. Tuo momentu R. M. buvo šalia jo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nereiškia (b.l. 9; 12-13).

- Liudytojos N. G. parodymais, kad 2015-01-03, kartu su broliu A. G. buvo pas pažįstamus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Tarp draugų buvo R. M.. Apie 03.00 val. savo brolį A. G. parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2015-01-04 apie 14.00 val. brolis jai pranešė, kad pagrobta jo mokėjimo kortelė „Swedbank“ ir nuo jo sąskaitos pagrobti 170 eurų. Brolis jai pasakė ir tai, kad pinigai pagrobti juos paimant iš bankomato Kaune, Sukilėlių pr. 84 (b.l. 8).

Ištyrus įrodymus neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. M. tyčia, siekdamas turtinės naudos 2015-01-04 apie 01.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo A. G. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, skirtą finansinei operacijai inicijuoti ir iki 2015-01-04 13.30 val. neteisėtai laikė ją su savimi. Taip pat jis, pasinaudodamas neteisėtai įgyta banko „Swedbank“ mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, išduota A. G. vardu, ir panaudodamas tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, 2015-01-04 13.30 val. įdėjo šią mokėjimo kortelę į SEB banko bankomatą, esantį Sukilėlių pr.84, Kaune, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra A. G., neteisėtai atliko operaciją ir įgijo svetimą A. G. priklausantį turtą – 170 eurų. Taip pat jis, pasinaudodamas neteisėtai įgyta „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Maestro“ Nr. 6763 7650 0729 7452, išduota A. G. vardu ir neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, 2014-01-04 13.30 val. įdėjo šią mokėjimo kortelę į SEB banko bankomatą, esantį Sukilėlių pr.84, Kaune, apgaulės būdu, neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra A. G., neteisėtai atliko finansinę operaciją, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. G. priklausantį turtą – 170 eurų. Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 214 str. 1d., 215 str. 1d., 182 str. 3d. ir įrodytos virš aptartais įrodymais.

Iš kaltinimo veikoje pagal BK 214 str. 1d. šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi ištyrus įrodymus byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo teigimas, kad buvo apsvaigęs šiuo atveju nelaikytinas įrodymu, kadangi jo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kiti įrodymai (moksline tyrimo metodologija patvirtinti įrodymai).

Dėl BK 38 str. taikymo.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, sutinka taikytis. Prokurorė prieštaravo susitaikymo instituto taikymui. Gynėjas prašė taikyti BK 38 str. ir nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 str. įstatymų leidėjas naudoja vienaskaitą „<...padaręs baudžiamąjį nusižengimą...>, <...prisipažino padaręs nusikalstamą veiką...>, kas sudaro prielaidą manyti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik asmuo, padaręs vieną nusikalstamą veiką arbe kelias veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tačiau analizuojant teismų praktiką matyti, kad tai, jog asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, nelaikytina kliūtimi taikyti BK 38 str. nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz. žr. kasacinė nutartis 2K-475/2011) ir toks BK 38 str. nuostatų taikymas neprieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nors kasacinėje praktikoje tiesiogiai nėra nurodoma, kad BK 38 str. taikymas galimas ir padarius kelias nusikalstamas veikas, tačiau iš nutartyse nurodomų motyvų matyti, kad tokioje situacijoje, kai asmeniui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas ir tada, kai jis padaręs ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų neįžvelgia.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad R. M. nusikalstamus veiksmus jungia vieninga tyčia, jo padarytos nusikalstamos veikos (BK 214 str. 1 d., 215 str. 1d., 182 str. 3d.) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusysis pretenzijų šioje byloje nereiškia, sutinka taikytis su kaltinamuoju, civilinis ieškinys dėl turtinės ar/ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, su nukentėjusiuoju R. M. susitaikė, šis jam atleido. R. M. anksčiau neteistas, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, priklausomybės ligų centre, psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neregistruotas, dirbantis, anksčiau nusikaltęs nebuvo, kas leidžia vertinti, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės ir sudaro pagrindą manyti, kad R. M. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma šiuo atveju pagrindžia BK 38 str. taikymą ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1d., 182 str. 3d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kauno apylinkės teisme 2015-01-09 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-93, kurioje nurodyta, kad Vytautas Gineika teikė antrinę pagalbą R. M. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01027-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. sausio 9 d. sudaro 23,16 EUR. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. M.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 214 str. 1 d., 215 str. 1d., 182 str. 3d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-628-919/2015 nutraukti.

Išaiškinti R. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. M. nepriteisti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.