- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- ATP-12-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00601-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- G. A.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino G. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 10 parų administracinį areštą, už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir skirti jam straipsnio sankcijoje numatytą baudą arba taikyti administracinio arešto vykdymo atidėjimą. Nurodo, jog visas jam skirtas administracines nuobaudas jis yra įvykdęs, nevengia atsakomybės. Šiuo metu suprato ir įvertino už pažeidimus skirtų nuobaudų pasekmes bei padarė rimtas išvadas dėl savo elgesio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimu skirtą nuobaudą yra įvykdęs bei mano, jog ir šioje byloje paskyrus jam baudos nuobaudą bus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai, be to nebus naudojami visuomenės pinigai. Taip pat jis šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, todėl jam gali būti taikytas administracinio arešto vykdymo atidėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas, nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, jog apeliantas anksčiau už įvairius pažeidimus baustas 20 kartų, iš visų skirtų bauda sumokėta tik viena, kitos keistos į viešuosius darbus, tačiau jų neatlikus vėl buvo pakeistos į baudas ir yra nesumokėtos. Taigi bauda, kaip nuobauda, jo priešingo teisei elgesio neveikia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas G. A. kaltės klausimas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda – administraciniu areštu, bei prašo ją pakeisti baudą arba taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Vadovaujantis ATPK 30 str., nustatančio administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuostatomis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 128 str. 1 d. sankcija už šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, padarymą, numato alternatyvias nuobaudas – baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas G. A. parinkdamas nuobaudos rūšį ir dydį atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., savo sprendimą išsamiai motyvavo bei, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrė tinkamą nuobaudą.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, G. A. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), ir ne tik, pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti (teisės vairuoti transporto priemones apeliantas nėra įgijęs), vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirtos tiek baudos, tiek administracinio arešto nuobaudos, tačiau galima teigti, jog taisomojo poveikio taikytos nuobaudos G. A. neturėjo – pažeidimus jis darė ir toliau, baudos nuobaudos buvo pakeistos viešaisiais darbais, tačiau jų neatlikus vėl buvo pakeistos baudomis, o duomenų apie jų sumokėjimą byloje nėra. Pažymėtina, jog vien nuo 2012 metų už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti G. A. buvo baustas 4 kartus, už paskutinį iš pažeidimų (padarytą 2015-06-23) jam buvo skirta baudos nuobauda, kuri, nors ir buvo sumokėta, tačiau galima neabejotinai tvirtinti, jog savo tikslų ji nepasiekė bei pažeidėjui teigiamo poveikio nepadarė, kadangi nepraėjus nė mėnesiui nuo nuobaudos įvykdymo šis vėl padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Taigi, šiuo atveju pakartotinis analogiškų pažeidimų padarymas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad administracinei nuobaudai keliamų tikslų pažeidėjui anksčiau taikytomis, taip pat ir griežčiausiomis, nuobaudomis pasiekti nepavyko, o ir šiuo atveju už pakartotinai per metus padarytą tos pačios rūšies teisės pažeidimą taikyti pažeidėjui jo pageidaujamą, švelniausią iš straipsnio sankcijoje numatytų, nuobaudą – baudą, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo labiau įvertinus, jog šio pažeidimo, už kurį G. A. paskirta nuobauda – administracinis areštas, padarymo metu apeliantas, kaip ir minėta, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kaip ir tai, jog pažeidimas buvo padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Todėl konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti duomenys apylinkės teismui ir leido padaryti išvadą apie išimtinių aplinkybių, numatytų ATPK 29 str., egzistavimą bei siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui pirmosios instancijos teismas G. A. pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Be to, paskirtos nuobaudos terminas buvo nustatytas artimas šios nuobaudos vidurkiui, todėl pagrindo tvirtinti nuobaudą esant per griežta, įvertinant nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nėra. Paskirtas 10 parų administracinis areštas atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Taip pat apeliantas, vadovaudamasis ATPK 338¹ str. nuostatomis, prašo taikyti jam administracinio arešto vykdymo atidėjimą, iš esmės motyvuodamas tuo, jog šiuo metu jis dirba pagal verslo liudijimą.
ATPK 338¹ str. numato, jog asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Taigi, sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą apylinkės teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma, taigi ir skundą nagrinėjantis teismas dėl sąlyginio arešto vykdymo atidėjimo sprendimo priimti negali. Pažymėtina ir tai, jog teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą tuo atveju, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Tuo tarpu apeliantas ir pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti išimtinėmis ir aiškiai rodančiomis, kad administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą. Visgi, jeigu apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda gali turėti ypač neigiamų padarinių jo darbui, jis gali kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį teismą, prašydamas areštą atlikti poilsio dienomis (ATPK 29 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog G. A. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, o apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais skundžiamo nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.