Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-382-340/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-382-340/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00416-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
D. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-382-340/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00416-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 2.1.5.1.2.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jam iš atsakovo 1500,00 EUR negrąžinto kredito, 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 1498,73 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. N. 1500,00 EUR negrąžinto kredito, 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 547,04 EUR mokėjimo palūkanas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2397,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,40 EUR bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutarties nevykdė, remdamasis teisiniu reglamentavimu, priteisė iš atsakovo ieškovei 1500,00 EUR negrąžinto kredito ir 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 71,09 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis, todėl palūkanų dydį sumažino iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.) ir ieškovei iš atsakovo priteisė 547,04 Eur palūkanų, o likusią ieškovės reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo D. N. 1498,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo D. N. 21,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Sutartyje įtvirtinta 99,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra daugiau nei per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) redakcijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta didžiausia norma, atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 71,09 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. Apeliantei priteistina visa mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo suma – 1498,73 EUR, taikant 71,09 proc. metinę palūkanų normą.

7. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta pilna apimtimi tenkinti reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, buvo sudaryti sutarties priedai ir iš viso atsakovui buvo suteiktas 1500,00 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas ieškovei 1500,00 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovo 1500,00 EUR negrąžinto kredito, 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 1498,73 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 1500,00 EUR negrąžinto kredito, 350,73 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 547,04 EUR mokėjimo palūkanas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2397,77 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,40 EUR bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių dalyje, kuria ieškovės prašyta priteisti 1498,73 EUR mokėjimo palūkanų suma sumažinta iki 547,04 EUR, pateikė apeliacinį skundą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

12. Remiantis CK 6.870 straipsniu paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

13. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė palūkanas aiškiai per didelėmis. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 99,50 proc. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį susideda iš visų išlaidų, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Vienas iš bendros vartojimo kredito kainos elementų yra palūkanos, kurių metinė norma pagal Specialiąsias sąlygas yra 71,09 proc. Ieškiniu prašoma priteisti 1498,73 EUR suma paskaičiuota taikant palūkanų normą 71,09 proc.

15. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu už akių buvo sumažinta mokėjimo palūkanų dalis, kurią prašyta priteisti po sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki kol bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles. Sutarties nuostatos ir CK 6.872 straipsnio 2 dalis patvirtina pareigą mokėjimo palūkanas mokėti iki kredito grąžinimo. Kadangi atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti.

16. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228⁴ straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.

17. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi, konkrečiu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.

18. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 513 kalendorinių dienų, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 21 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 21 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu , 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 350,73 EUR (tris šimtus penkiasdešimt eurų 73 centus) bendros vartojimo kredito kainos, 1498,73 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 73 centus) mokėjimo palūkanų, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3349,46 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123,40 EUR (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė