Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15411-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.6.3.6

2021 m. sausio 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. H. ieškinį atsakovui I. R. J. H. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės S. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina B. H.. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters S. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su B. H. iki bus išnagrinėta ši byla.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

3. 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24071-1087/2020, priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės B. H. prašymą nustatyti laikiną dukros S. E. H. gyvenamąją vietą su ja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi apelianto (atsakovo) I. R. J. H. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta laikina nepilnametės dukters S. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina B. H. iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paliko nenagrinėtą ieškovės B. H. ieškinį atsakovui I. R. J. H. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, kurioje ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos ar Ispanijos – teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų – dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo, teismas taikė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“).

6. Teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pateikti įrodymus, kad šalių nepilnametis vaikas iš Ispanijos Karalystės išvežtas teisėtai, ir kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė teismui lėktuvo bilietus, Kauno lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymą bei atsakovo facebook paskyros duomenis. Gavęs minėtus duomenis, teismas 2020 m. spalio 15 d. priėmė ieškinį ir pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad šalių dukros gyvenamoji vieta nuo 2018 m. spalio 26 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d. mergaitė lankė be praleidimų trejų amžiaus grupę (duomenys neskelbtini) (Almeria), 2020 m. spalio 21 d. duomenimis mergaitė įregistruota ir nuolat lanko ketverių metų amžiaus vaikų klasės pamokas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė 2-ojo Veros teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta laikinai suteikti I. R. J. H. išimtinę tėvų valdžią ryšium su jo nepilnametės dukters E. S. H. mokykliniu lavinimu, iki bus baigtas atitinkamas šeimos teismo procesas.

8. Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, vaikas čia lanko ugdymo įstaigą nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Vaiko atvykimas į Lietuvą 2020 m. vasarą nelaikytinas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimu. Teismas pažymėjo, kad mergaitė kartu su savo tėvu 2020 m. rugpjūčio 10 d. grįžo į Ispanijos Karalystę, kur toliau lanko ugdymo įstaigą. Be to, Ispanijos Karalystės 2-ojo Veros teismas neskundžiamu sprendimu laikinai suteikė atsakovui išimtinę tėvų valdžią ryšium su nepilnametės dukters mokykliniu lavinimu iki bus baigtas atitinkamas šeimos teismo procesas.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija neatitinka nei vieno Reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintų bendrojo ir specialiųjų teismingumo pagrindų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė B. H. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nesutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas būtų sprendžiamas Ispanijos Karalystės teismuose, nes S. E. H. buvo pagrobta iš Lietuvos Respublikos (nuolatinės gyvenamosios vietos) ir be ieškovės žinios atsakovo I. R. J. H. išvežta į Ispanijos Karalystę. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo sutikimu dukra S. E. H. buvo grįžusi nuolatos gyventi į Lietuvos Respubliką (byloje nėra jokių duomenų, kad jis nesutiko ar prieštaravo, ar kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl vaiko grąžinimo į Ispanijos Karalystę). Iš apeliantės sužinojęs, kad ši ketina nutraukti santuoką ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, atvyko į Lietuvos Respubliką tariamai švęsti dukros gimtadienį, tačiau be asmens dokumentų ir apeliantei nežinant, dukrą 2020 m. rugpjūčio mėnesį išvežė į Ispaniją. Vien tik aplinkybė, kad šiuo metu S. E. H. buvimo vieta yra Ispanijos Karalystė, neleidžia spręsti, kad ji ten yra teisėtai. Atsakovo pateikti įrodymai tik patvirtina, kad šiuo metu S. E. H. yra Ispanijoje, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši šalis būtų jos nuolatinė gyvenamoji vieta.

10.2. Apeliantė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl galimai neteisėtai į Ispanijos Karalystę išvežtos S. E. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinimo į Lietuvos Respubliką.

10.3. Tiek 1996 m. Hagos konvencijoje (7 straipsnis), tiek 1980 m. Hagos konvencijoje (10 straipsnis), tiek reglamente „Briuselis II bis“ (10 straipsnis) įtvirtinta, kad esant neteisėtam vaiko išvežimui ir (ar) laikymui, jurisdikciją tėvų pareigų bylose išlaiko iki išvežimo buvusios vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas.

11. Atsiliepime į ieškovės B. H. atskirąjį skundą atsakovas I. R. J. H., atstovaujamas advokato Romualdo Drakšo, prašo ieškovės B. H. atskirąjį skundą atmesti, 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

11.1. Šalių nepilnametė dukra Lietuvos Respublikoje nuo pat savo gimimo niekada neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, o 2020 m. liepos 2 d. į Lietuvos Respubliką taip pat atvyko ne su tikslu čia gyventi, bet pasisvečiuoti ir per mėnesį laiko, kurį mergaitė praleido Lietuvoje (iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.), ji čia tikrai neįgijo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl ir pagrindo remtis Briuselis II bis 10 straipsnio nuostatomis šiuo atveju nėra. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. šalių nepilnametė dukra S. E. H. Ispanijos Karalystėje lanko ugdymo įstaigą Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo centrą (duomenys neskelbtini). 2019/2020 m. mokslo metų įvertinimai ir šios ugdymo įstaigos pažyma patvirtina, kad mergaitė trečią trimestrą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nepraleido nei vienos pamokos. Ieškovė prieš išvykdama informavo Ispanijos Karalystės atsakingas institucijas, kad abi mergaitės S. ir K. nuo 2020 rugsėjo mėn. ir toliau lankys ugdymo įstaigą šioje valstybėje. Ieškovė neišsiregistravo iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, ir iki šios dienos jos ir jos dukros K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra registruota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Taip pat ieškovė ir jos dukra K. iki šios dienos yra registruotos Ispanijos Karalystės gydymo įstaigose. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, prieš išvykdama su dukromis į Lietuvą, taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie leistų atsakovui susidaryti įspūdį, kad ji su dukromis neketina grįžti.

11.2. Atsakovo žiniomis, ieškovė, gimus dukrai K., susirgo depresija, ketino net nusižudyti, dėl ko ieškovė buvo hospitalizuota ir iki šios dienos vartoja antidepresantus. Ieškovei būnant Lietuvoje jos psichinė būklė pablogėjo, atsakovo žiniomis neseniai ieškovė dėl to vėl buvo hospitalizuota. 2020 m. liepos 30 d. ieškovė, nepatenkinta atsakovo draugija, dar labiau pablogėjus jos psichologinei būklei, atsakovą, jo dukrą A. ir šalių dukrą S. išvarė iš bendrų šeimos namų. Atsakovas su dukromis turėjo apsistoti šeimos draugų namuose. Iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nepavykus su ieškove draugiškai pasikalbėti ir išspręsti jų santuoką ištikusios krizės, atsakovas su dukromis S. ir A. grįžo atgal į Ispanijos Karalystę, kur nuo 2020 m. rugsėjo mėn. S. ir toliau turėjo lankyti ugdymo įstaigą. Ieškovė su savo dukra K. liko Lietuvoje. Apie šią kelionę ieškovė buvo informuota bei tam jokių pretenzijų nereiškė. Todėl tai, kad mergaitė su atsakovu grįžo atgal į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, o ieškovė savo sprendimu liko Lietuvoje, nereiškia, kad šiuo atveju vaikas buvo pagrobtas.

11.3. Ieškovė nuo rugpjūčio mėn., kai atsakovas su dukra grįžo atgal į Ispanijos Karalystę, iki 2020 m. lapkričio 16 d. nė karto nesikreipė į atsakingas institucijas dėl galimo dukros pagrobimo. Kreipimasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą buvo pateiktas tik 2020 m. lapkričio 16 d. ir tą pačią dieną, kai ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties teisėtumo. Be to, ieškovės kreipimasis dėl dukros pagrobimo net neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovė turėjo užpildyti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikti specialų prašymą, patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. BV-7. Ieškovės kreipimasis dėl dukros pagrobimo yra atliktas vien tik formaliai, siekiant sudaryti apeliacinės instancijos teismui įspūdį, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Briuselio II bis 10 straipsnyje numatytas jurisdikcijos taisykles.

11.4. Pagrindas taikyti reglamento Briuselis II bis 10 straipsnio jurisdikcijos nuostatas esant vaiko neteisėtam išvežimui ir konstatuoti, kad pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) nepilnametis vaikas buvo pagrobtas, yra tik tokiu atveju, jeigu vaikas toje valstybėje narėje, iš kurios buvo išvežtas, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. S. E. H. 2020 m. liepos 2 d. į Lietuvą atvyko tik trumpų atostogų ir čia praleido vos vieną mėnesį laiko iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., todėl per tokį trumpą laiko tarpą čia negalėjo susiformuoti jos nuolatinė gyvenamoji vieta.

11.5. Iki ieškovės kreipimosi į Lietuvos teismą dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo Ispanijos Karalystėje jau buvo iškelta analogiška byla dėl dukros globos teisių. Šios bylos pagrindu 2-asis Veros teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi suteikė atsakovui laikiną išimtinę tėvo valdžią dukros S. E. H. atžvilgiu. Ši nutartis su vertimu iš anglų kalbos atsakovo buvo pateikta į bylą. Ispanijos Karalystės teismas yra nustatęs ir tai, kad būtent jis, o ne kitos valstybės teismas pagal reglamento Briuselis II bis straipsnių nuostatas turi teisę nagrinėti bylą dėl šalių nepilnametės dukros globos teisių. Be to, Ispanijos Karalystėje tame pačiame 2-jame Veros teisme yra pradėtas ir ieškovės bei atsakovo santuokos nutraukimo procesas, civilinės bylos Nr. 743/2020.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje kilo ginčas kurios valstybės – Lietuvos ar Ispanijos, teismui teisminga byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių dukra S. E. H. gimė Lietuvoje, nuolat, iki kol ieškovė su dukra 2020 metų liepos mėnesį grįžo atostogų į Lietuvą, gyveno Ispanijoje. Taigi byla turi tarptautinį elementą, susijusį su Ispanija, todėl teismas turi patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).

15. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šioje, t. y. šeimos byloje su tarptautiniu elementu, yra aktualus 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad klausimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikytinas reglamentas „Briuselis II bis“.

17. Reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnio, kuriame įtvirtinta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė bylose dėl tėvų pareigų, 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

18. Neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje. Reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nustatyta, kad, vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir: a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija; arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti; ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

19. Taigi, ieškovė, remdamasi reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsniu, turėjo įrodyti, kad 1) vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) vaikas neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

20. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dukros S. E. H. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, ir, kad dukra iš Lietuvos buvo išvežta neteisėtai.

21. Atsakovas pateikė duomenis, kad šalių dukros gyvenamoji vieta nuo 2018 m. spalio 26 d. yra deklaruota (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d. mergaitė lankė be praleidimų trejų amžiaus grupę (duomenys neskelbtini) (Almeria), 2020 m. rugpjūčio 10 d. E. S. H. su tėvu grįžo į Ispaniją, lanko ugdymo įstaigą (2020 m. spalio 21 d. duomenimis mergaitė įregistruota ir nuolat lanko ketverių metų amžiaus vaikų klasės pamokas (duomenys neskelbtini)). Atsakovas pateikė 2-ojo Veros teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta laikinai suteikti I. R. J. H. išimtinę tėvų valdžią ryšium su jo nepilnametės dukters E. S. H. mokykliniu lavinimu, iki bus baigtas atitinkamas šeimos teismo procesas.

22. Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina dukros nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, taip pat nepatvirtina apeliantės argumento, kad dukra iš Lietuvos buvo išvežta neteisėtai. Lietuvoje mergaitė buvo vieną mėnesį, ugdymo įstaigos nelankė. Ieškovės pateikta Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė kreipėsi į minėtą ugdymo įstaigą, kuri suteikė vietą lankyti darželį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Tačiau atsakovo pateiktais duomenimis dukra lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (Ispanijoje). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo rugpjūčio mėn., kai atsakovas su dukra grįžo atgal į Ispanijos Karalystę, kreipė į atsakingas institucijas dėl galimo dukros pagrobimo. Ieškovės prašymas dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybę išvežto vaiko grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tik 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties teisėtumo. Be to, iš 2021 m. sausio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašto matyti, kad tarnybai nebuvo nepateiktas tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. BV-7 nustatytos formos prašymas dėl galimai į Ispanijos Karalystę išvežtos S. E. H. grąžinimo į Lietuvą, todėl prašymo nagrinėjimas nėra prasidėjęs.

23. Ieškovei neįrodžius, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad dukra E. S. H. buvo iš Lietuvos išvežta neteisėtai, nėra pagrindo nustatinėti teismo jurisdikcijos pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas reglamento ,,Briuselis II bis“ 10 straipsnyje.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.