Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-2052-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
e2-2052-241/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir architektūra“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2052-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-01974-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2017 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir architektūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5333-431/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ir architektūra“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Statyba ir architektūra“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Saugila“ pažeidinėja valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, paskutinį kartą atsakovė sumokėjo dalį – 530 Eur įmokų 2016 m. gegužės 5 d., prievolės mokėti įmokas atsakovė nevykdo nuo 2017 m. kovo mėn., 1 058,27 Eur įmokų debeto mokėjimo nurodymais nurašyti 2017 m. rugpjūčio 10 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 8 940,88 Eur, iš kurių 8 695,23 Eur įmokų ir 245,65 Eur delspinigių. Ieškovas taikė skolos išieškojimo priverstine tvarka priemones, tačiau jos nebuvo veiksmingos. Turo registrų duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys juridinių asmenų registrui teikti už 2013 m., pagal šiuos duomenis atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo balanse nurodytą turtą. Mokesčių fondo biudžetui atsakovė nemoka nuo 2017 m. I ketvirčio, turi keturis apdraustus darbuotojus, kuriems ir toliau skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi iškėlė atsakovės UAB „Statyba ir architektūra“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „OPEK“.Iš byloje esančių duomenų ir viešų registrų teismas nustatė, kad pagal paskutinius juridinių asmenų registrui pateiktus 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės į balansą įrašyto turto vertė 2013 m. buvo 80 849 Eur, iš jo 4 913 Eur ilgalaikis turtas ir 75 936 Eur trumpalaikis turtas (22 286 Eur – atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 28 100 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 25 550 Eur – pinigai ir piniginiai ekvivalentai); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 241 560 Eur. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad jau 2013 m. atsakovės įsipareigojimai viršijo balanse esant turtą. Iš veišų registrų teismas nustatė, kad atsakovės vardu nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės neįregistruotos. Įvertinęs nurodytais duomenimis nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 8 punkto pagrindu. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovui buvo žinomas atsakovės buveinės registracijos adresas ir susirašinėjimui (korespondencijai gauti) adresas. Teismui paduotame ieškinyje ieškovas nenurodė atsakovės adreso, skirto korespondencijai gauti, todėl atsakovė atsitiktinai sužinojo apie Vilniaus apygardos teisme iškeltą civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Jokie teismo procesiniai dokumentai ieškovės žinomu atsakovės korespondencijos adresu atsakovei nebuvo siunčiami, todėl pripažinus, kad ieškovo pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įteiktas tinkamai, atsakovei nebuvo tinkamai įteiktas ieškinys ir kiti šios civilinės bylos dokumentai ir tokiu būdu pažeista atsakovės teisę į teisingą procesą, o pripažinus, kad civilinės bylos dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai jos buveinės registracijos adresu, pripažintina, kad buvo pažeista ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, nes ieškovo pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovei nebuvo įteiktas jos registruotos buveinės adresu. Teismas, nustatinėdamas atsakovės skolų dydžius ir pripažindamas jos nemokumą, netinkamai įvertino ieškovės pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo argumentai apie 2013 metais atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų vertes yra nepagrįsti, nes balanse jos nurodytos litais, o ne eurais ir 3,4528 karto mažesnės, nei nustatė teismas. Dėl faktinės klaidos teismas kelis kartus padidino atsakovės įsipareigojimus, o tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Atsakovė nuo 2013 m. iš esmės pagerino savo veiklą, sumažino įsipareigojimus kreditoriams, tačiau dėl vidinių darbo organizavimo problemų iki skundžiamos nutarties priėmimo nesugebėjo pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė vykdo veiklą, moka mokesčius valstybės biudžetui ir dengia pradelstus įsipareigojimus ieškovui. Atsakovės finansinė padėtis, finansiniai srautai ir vykdoma veikla leidžia pagrįstai tikėtis, kad per kelias savaites atsakovė padengs savo įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui ir nebeliks pagrindo svarstyti atsakovės nemokumo klausimą. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:2017 m. birželio 22 d., liepos 11 d., rugpjūčio 30 d. pranešimais atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo informuota apie tai, kad ieškovas inicijuos bankroto bylos iškėlimą, jeigu atsakovė nesumokės įsiskolinimo šiuose raštuose nustatytais terminais, bet jai buvo priminta ĮBĮ 9 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo pareiga pateikti teismui šiame straipsnyje numatytą informaciją ir dokumentus. Pranešimai buvo grąžinti ieškovui su pašto žyma – grąžinimas, neatsiėmė pašte. Analogiško turinio raštai 2017 m. liepos 11 d ir rugpjūčio 30 d. buvo išsiųsti atsakovės vadovės J. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pirmasis raštas buvo įteiktas J. B. šeimos narei – motinai T. V., antrasis – J. B. sutuoktiniui D. B.. Ieškovas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditoriaus pareigą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti skolininkei. Atsakovė, siekdama paneigti blogą finansinę padėtį ir išvengti bankroto, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, taip pat nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų apie vykdomą pelningą veiklą. Atskirasis skundas niekuo nepagrįstas ir neargumentuotas. Apie nuo 2017 m. 2 ketvirčio įmokų nemokėjimą ir įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui atsakovei buvo žinoma, tačiau ji nesiėmė priemonių skolą likviduoti, nesikreipė į ieškovą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties sudarymo. Atsakovės skola ieškovo valdomo fondo biudžetui 2017 m. lapkričio 3 d. sudaro 8 168,91 Eur, iš jų 7 706,22 Eur įmokų ir 462,69 Eur delspinigių. Įmonėje yra 4 apdraustieji, kuriems ir toliau skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurių atsakovė nemoka. Teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktų duomenų visumą ir pagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, turto įsiskolinimams padengti neturėjimą. Atskirojo skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia. Ieškovas, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą atsakovei, nurodė visas aktualias aplinkybes, patvirtinančias atsakovės finansinių įsipareigojimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl bylos esmės

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, informacija iš nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų. Pagal paskutinę juridinių asmenų registrui teiktą finansinę atskaitomybę už 2013 m., atsakovė turėjo turto už 80 849 Lt (23 415 Eur), kurį sudarė 4 913 Lt (1 423 Eur) vertės ilgalaikis turtas, 75 936 Lt (21 993 Eur) vertės trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 28 100 Lt (8 138 Eur); tuo tarpu mokėtinos sumos siekė 241 560 Lt (69 961 Eur), iš jų per vienerius metus – 181 420 Lt (52 543 Eur). Šie duomenys rodo, kad jau 2013 m. atsakovės įsipareigojimai per vienerius metus ženkliai viršijo turimo turto vertę, ir leidžia spręsti apie atsakovės negalėjimą vykdyti įsipareigojimus. Finansinės atskaitomybės už 2014, 2015 ir 2016 metus juridinių asmenų registrui atsakovė neteikė, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO bei teismui prieinamus viešus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų ne tik ieškovui (2017 m. gruodžio 4 d. pradžiai skola sudaro 6 374,44 Eur), bet ir valstybės biudžetui bei teismų procesiniais sprendimais priteistų skolų kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės nemokumo, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą apie pagrindo kelti jai bankroto bylą egzistavimą. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokių teismo išvadų pagrįstumą, ir savo mokumo neįrodinėja. Skunde nurodyti teismo padaryti piniginių ekvivalentų rašymo apsirikimai nekeičia atsakovės 2013 m. turėto turto ir įsipareigojimų verčių santykio vertinimo ir nepaneigia teismo išvadų apie atsakovės nemokumą bei turto padengti įsiskolinimus neturėjimą teisingumo. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui 2014 m. birželio 9 d. pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2013 metus. Aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui rodo apeliantės siekį neatskleisti tikrosios savo finansinės padėties.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie ieškovo ketinimus inicijuoti bankroto bylos procesą, apie teismui pateiktą ieškinį, apie bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme. Todėl apeliantės teigimu, buvo pažeistos bankroto bylos inicijavimo procesą reglamentuojančios teisės normos bei jos teisė į teisingą procesą. Su tokiais skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nu pranešimo įteikimo dienos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kreditorius privalo pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d., liepos 11 d., rugpjūčio 30 d. pranešimais atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buveinės adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo informuota apie tai, kad ieškovas inicijuos bankroto bylos iškėlimą, jeigu atsakovė nesumokės įsiskolinimo šiuose raštuose nustatytais terminais, bet jai buvo išaiškinta ĮBĮ 9 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo pareiga pateikti teismui šiame straipsnyje numatytą informaciją ir dokumentus. Pranešimai buvo grąžinti ieškovui su pašto žyma – grąžinimas, neatsiėmė pašte. Analogiško turinio raštai 2017 m. liepos 11 d ir rugpjūčio 30 d. buvo išsiųsti atsakovės vadovės J. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pirmasis raštas buvo įteiktas J. B. šeimos narei – motinai T. V., antrasis – J. B. sutuoktiniui D. B. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditoriaus pareigą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti skolininkei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi priėmė VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Statyba ir architektūra“ iškėlimo ir nustatė terminą iki 2017 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimui bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams pateikti. Ši nutartis keletą kartų buvo siųsta atsakovei jos registracijos adresu pašto siunta. 2017 m. spalio 12 d. laikinasis atsakovės vadovas D. B. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, teismas rezoliucija prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą bankroto bylos iškėlimo jai ikiteisminį procesą ir teisminį nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, kad teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė