Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo B. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kaip matyti iš 2013 m. vasario 12 d. B. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2-3), apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, vairuodamas automobilį VW Golf ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Citroen C3, abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno A. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 4) matyti, kad 2013 m. sausio 8 d., apie 16.50 val., patruliuojant kartu su patruliu A. R., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Šeškinės g. 22, policijos pareigūnų laukia apgadinto automobilio vairuotoja, kitas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu, K. V. paaiškino, kad atėjusi prie savo automobilio Citroen C3, ji rado ant lango raštelį, kuriame buvo nurodyti jos automobilį apgadinusio automobilio VW Golf duomenys ir eismo įvykį mačiusio liudytojo – Sauliaus, telefono numeris.

Tiesiogiai matęs nagrinėjamą eismo įvykį, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojas S. R. parodė (b. l. 34), kad autoįvykis įvyko sausio mėnesį, darbo dieną, tarp 13.30 ir 14.30 val. Jis atvežė savo dukrą į polikliniką procedūroms. Laukė jos automobilyje. Liudytojas nematė, kaip automobilio VW Golf vairuotojas įsėdo į savo automobilį, matė, kaip jis išvažinėjo ir tuo metu, per daug susukęs vairą į kairę pusę, ratu kliudė Citroen C3 automobilį. Tuomet VW Golf automobilis sustojo, pasuko vairą, ištiesino ir išvažiavo įstrižai. Nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelės gilumą, apsisuko, grįžo pro eismo įvykio vietą ir nuvažiavo. Papildomai parodė, kad automobilių kontaktas buvo akivaizdus, gerai girdėjosi plastmasės lūžimo garsas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo S. R. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, yra nuoseklūs. Byloje nenustatytas šio asmens suinteresuotumas bylos baigtimi – jo nesieja jokie ryšiai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl nesiremti šio asmens parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažįsta, tvirtina, kad iš tiesų įvykio dieną buvo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, eismo įvykio vietos schemoje nurodė priparkavęs savo automobilį VW Golf šalia automobilio Citroen C3, pastatė savo automobilį priekiu į šaligatvį, kas atitinka ir liudytojo S. R. parodymus, tačiau apeliantas teigia, kad nei įvažiuodamas, nei išvažiuodamas jokių automobilių nekliudė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs B. J. parodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apelianto parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja liudytojų parodymams.

Nors apeliantas teigia, kad jokio kontakto su automobiliu Citroen C3 B. J. nejautė, tačiau, atsižvelgiant į betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo S. R. parodymus, kuris patvirtino, jog kontakto garsas buvo stiprus, girdėjosi plastmasės lūžimo garsas, apelianto B. J. skundo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

Nors apeliantas teigia, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo tiksliai nustatytas pažeidimo padarymo laikas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslus pažeidimo laikas nagrinėjamu atveju nėra esminė aplinkybė, pašalinanti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas byloje nustatytas apytiksliai, akivaizdu, kad tokiu atveju, kai pažeidimas nustatomas ne iš karto po eismo įvykio, nes asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalina nepranešęs apie tai policijos pareigūnams, nustatyti tikslų pažeidimo laiką praktiškai neįmanoma.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausta liudytoja J. J., kurią apklausti teismo posėdžio metu prašė apeliantas, tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Iš šios nuostatos seka, kad teismui (organui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, įstatymas nustato teisę, bet ne pareigą į teismo posėdį kviesti liudytojus, galinčius žinoti tam tikras reikšmingas aplinkybes, galinčias padėti nustatyti tiesą byloje. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių B. J. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, byloje pakako, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, jokių prieštaravimų nenustatė, todėl sutinktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas apelianto prašymas apklausti liudytoją J. J..

Apeliacinis skundas taip pat argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė automobilių VW Golf ir Citroen C3 ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar būtent automobiliu VW Golf buvo padaryti Citroen C3 automobilio pažeidimai. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad iš byloje pateiktų automobilių fotonuotraukų matyti, jog abu automobiliai yra apgadinti. Nuotraukose užfiksuoti ant automobilio VW Golf priekinio bamperio dešinės pusės bei priekinio dešinės pusės sparno matomi įbrėžimai (b. l. 12). Ant Citroen C3 automobilio matyti įbrėžimai ant priekinių dešinės pusės durelių bei priekinio dešinės pusės sparno. Įbrėžimų pobūdis tiek ant automobilio VW Golf, tiek ant automobilio Citron C3 sutampa tarpusavyje, jie atitinka ir liudytojo S. R. nurodytą automobilių susidūrimo trajektoriją. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skirti automobilių ekspertizę yra netikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo B. J. veiksmus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų paskyrė pagrįstą administracinę nuobaudą, todėl keisti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.