Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2801-1049/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
1-2801-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20277-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
I. A.
Nukentėjusysis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2801-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20277-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam I. A.,nukentėjusiajam G. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), galutine 78 MGL (2937,48 eurų) dydžio bauda; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (13 veikų), galutine subendrinta 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 2837,48 eurų dydžio bauda (bausmės atliktos), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės nusikalstamos veikos ir įvykio aplinkybės

I. A. 2021 m. birželio 21 d. apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu trenkė broliui G. A. į veido sritį, iškart po to kaire ranka paėmęs už kaklo jį spaudė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. A. gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, I. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 22 d. apie 14.20 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paskambinęs savo motinai D. M. telefonu, grasino sakydamas „sulaužysiu brolį G.“, tuomet paskambino tėvui I. A. telefonu ir grasino sakydamas „papjausiu brolį“ bei paskambino broliui G. A. ir piktu tonu sakydamas „Kur esi? Atvažiuoju“, taip grasino nukentėjusįjį G. A. nužudyti, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kiekvienos iš kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Nežymus sveikatos sutrikdymas(BK 140 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis I. A., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu dėl brolio G. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. apie pietus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko buitinis konfliktas, su broliu G., kurio metu apsižodžiavo. Kaltinamasis patikino išgyvenantis sunkų periodą, todėl kai kurių detali nepamena, be to, daug dirba, gailisi dėl to kas įvyko, mano, kad jam nereikėjo spręsti konflikto smurtu, pripažino, kad konflikto metu rankomis spaudė broliui kaklą jį sužeidė, pripažįsta, kad tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis G. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo brolis I. A. neteko savo augintinio, dėl to buvo nestabilioje būklėje, ėjo į terapijos kursus. Įvykio dieną abu buvo namuose, prastos nuotaikos, pokalbio metu jų mūsų nuomonės išsiskyrė, įvyko susistumdymas, viskas buvo, kaip prašyta prokuroro pareiškime, abu stumdėsi, I. A. trinktelėjo iš kairės pusės. Nukentėjusysis tikina jutęs skausmą, tuo konfliktas ir baigėsi. Nurodė, kad į policiją kreipėsi, nes nenorėjo, kad broliui blogiau būtų, buvo agresyvus, nenorėjo, kad svetimam žmogui kažką padarytų.

Liudytojas I. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad save vertina kaip blogą tėvą, kuris negalėjo susitvarkyti kai vaikai susipyko. Patikino, kad jo vyresnysis sūnus I. A. turi psichinių problemų, jo mylimas šuo mirė, jam buvo reikalinga paskolinti pinigų, emocijos buvo neaiškios, tačiau liudytojas nesutiko padėti. Tada I. A. grubiai uždarė duris, išėjo jaunesnysis sūnus, kuris buvo viršuje prie durų, tada liudytojas išgirdo šaukiant „ateik aš tau tą padarysiu, ateik“ tada laiptinėje iš pirmo iš antro aukšto bėgo. Tikina kaip galėjęs juos abu stabdė, pasisekė bent tai, kad jie nesužalojo vienas kito, ir išsiskyrė, jaunesnysis išėjo savo reikalais, o vyresnysis pasakė išeinąs iš namų. Patikslino, kad abu sūnūs susigrūmė tarpusavyje, tarp jų buvo kontaktas, nematė, kad G. A. būtų sužalotas. I. tuo metu buvo piktas, o ir pats liudytojas tikina buvęs afekto būsenoje, nenormalu, kad vaikai mušasi.

Liudytoja D. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio metu buvo darbe, vykdė brandos egzaminus, kiek suprato ir pasakojimų įvyko ginčas tarp jos dviejų sūnų, pasibaigęs susistumdymu, susistumdymo metu nukentėjo jaunesnysis sūnus, aiškių sužalojimo žymių nematė. Patikino, kad jau pats faktas jai yra baisus, tai nėra jų gyvenimo praktika, tuo metu vyresnysis sūnus išgyveno sunkų periodą, todėl įvyko konfliktas, be to jis turi rimtų psichinių problemų, pasižymi nuotaikų kaita, jis tuo metu buvo labai susijaudinęs.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2021 m. birželio 21 d. 13.38 val. pranešė H. G., nurodęs, kad šeimos nariai mušasi tarpusavyje (1 t., b. l. 35).

2021 m. birželio 21 d. apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). fotografuota. (1 t., b. l. 27–33).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2021 m. birželio 21 d. 13.37 val., telefoninio skambučio garso įrašo matyti, kad užfiksuota, jog nuketėjusysis G. A. kvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės tarp jo ir šeimos nario (1 t., b. l. 46, 48–50).

Iš vaizdo įrašo, kuris užfiksuotas policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), matyti kaip atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis G. A. nurodo, kad brolis I. A. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė smūgį į veido sritį (nosį, dešinį skruostą), praskėlė lūpą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 54–57).

Iš 2021 m. birželio 21 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė G. A., galimai fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo jo brolis I. A., kuris iš įvykio vietos pasišalino. 2021 m. birželio 21 d. apie 13.30 val., atvykus į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko G. A., kuris paaiškino, kad 2021 m. birželio 21 d. apie 13.30 val. jos brolis I. A. mušė jį rankomis, dešiniu kumščiu trenkė į dešinį žandą, į nosį, taip pat jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime (jame esančioje schemoje) ant G. A. kūno pažymėti sužalojimai – patinimas veido srityje bei ant kaklo (1 t., b. l. 63–66).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti G. A. sužalojimai veido srityje (1 t., b. l. 73–74).

Iš 2021 m. birželio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1149/2021 (02) matyti, kad nukentėjusiajam G. A. konstatuota: gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimas kaklo dešinėje. Gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padarytas kietu, buku riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina smūgio metu lūpai kontaktuojant su savais dantimis. Odos nubrozdinimas kaklo dešinėje padarytas kietu, buku riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina piršto nagu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų G. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi. (1 t., b. l. 93–94).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas I. A. dėl nežymaus brolio G. A. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Šioje dalyje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad I. A. 2021 m. birželio 21 d. apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu trenkė broliui G. A. į veido sritį, iškart po to kaire ranka paėmęs už kaklo jį spaudė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. A. gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. A. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną įvyko buitinis konfliktas su broliu G., kurio metu abu apsižodžiavo, apsistumdė, buvo rankomis sugriebęs broliui už kaklo, smūgiavo ranka. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis G. A., patikinęs, kad savo veiksmais norėjo padėti broliui, kuris elgėsi neadekvačiai. Tai, kad matė tarp I. A. ir G. A. kilusį tarpusavio konfliktą patvirtino ir liudytojas I. A., paaiškinęs, kad tuo metu buvo namuose, bandė skirti abu sūnus, tarp jų buvo fizinis kontaktas. Liudytoja D. M. patikino žinanti apie I. A. ir G. A. tarpusavio konfliktą, tačiau pati jo nematė, sužalojimų ant G. A. kūno nepastebėjo. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei proceso veiksmų atlikimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai, patvirtinantys, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur po kaltinamojo atliktų aktyvių smurtinių veiksmų ant nukentėjusiojo veido nuotraukose užfiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 73–74), o iš 2021 m. birželio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1149/2021 (02) matyti, kad nukentėjusiajam G. A. konstatuota: gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimas kaklo dešinėje. Gleivinės nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padarytas kietu, buku riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina smūgio metu lūpai kontaktuojant su savais dantimis, dėl ko jam nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami I. A. kaltei dėl nežymaus G. A. sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Ginčo dėl aplinkybių nekilo.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą

(BK 145 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis I. A., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti brolio G. A. sveikatą ir parodė, kad 2021 m. birželio 21 d. šeimoje kilo buitinis konfliktas su broliu G. Dėl to kitą dieną jis buvo suirzęs, kad šeimos problemos buvo spendžiamos, kalbėjo su mama ir broliu, ieškojo brolio. Ką jam sakė mama neatsimena, mama greičiausiai jį slėpė, nurodė, kad galisi dėl pasekmių. Situacija buvo sudėtinga, tačiau patikino neturėjęs rimtų ketinimų nužudyti brolį ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, buvo apimtas agresijos. Patikino nuolatos besilankantis pas psichiatrus, darbe patiria daug streso.

Nukentėjusysis G. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po to, kai 2021 m. birželio 21 d. namuose įvyko konfliktas su broliu I. A. jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokytis. Su broliu vėl susitiko po kelių savaičių, tikina žinojęs apie brolio grasinimus jam, tačiau nemano, kad grasinimas buvo realus, brolis jo neišgąsdino, ir pas tiesiogiai jam negrasino.

Liudytojas I. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po to, kai 2021 m. birželio 21 d. namuose įvyko konfliktas tarp I. A. ir G. A., jo vyresnysis sūnus I. A. buvo susierzinęs, išgyveno sunkų periodą. Liudytojas patikino negirdėjęs, kad I. A. būtų grasinęs G. A., ir jam pačiam I. A. apie tai nieko nesakė, jokių grasinimų nenurodė.

Liudytoja D. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos vyresnysis sūnus I. A. turi rimtų psichinių problemų, pasižymi nuotaikų kaita. Po to, kai 2021 m. birželio 21 d. namuose įvyko konfliktas tarp I. A. ir G. A., vyresnysis sūnus tuo metu buvo didžiuliame susijaudinime, buvo sudėtingas periodas, situacija, galėjo būti pasakytas koks žodis ar desperatiški pareiškimai, tačiau liudytoja patikino nemananti, kad taip galėtų būti. Tiek jos sūnūs, tiek vyras nėra lietuviai ir tai turi įtakos temperamentui, todėl jei ką I. A. ir pasakė, tai darė desperatiškai be rimtų ketinimų.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2021 m. birželio 22 d. 14.31 val. pranešė G. A., nurodęs, kad vakar įvyko konfliktas tarp jo ir brolio I. A., kurio metu šis naudojo fizinį smurtą. Šiandien I. A. paskambinęs tėvui pasakė, kad „sulaužys brolį“, vėliau, kad „papjaus brolį“ (1 t., b. l. 36).

I. A. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 22 d. 15.30 val. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104–105).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikęs jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. A. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti G. A. sveikatą nepasitvirtino, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (pavyzdžiui 2010 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–639/2010).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d., apie 13.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilo tarpusavio konfliktas tarp I. A. ir G. A., kurio metu I. A. panaudojo fizinį smurtą savo brolio G. A. atžvilgiu, o iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie įvykį 2021 m. birželio 22 d. 14.31 val., pranešė G. A., nurodęs, kad vakar įvyko konfliktas tarp jo ir brolio I. A., kurio metu šis naudojo fizinį smurtą. Šiandien I. A. paskambinęs tėvui pasakė, kad „sulaužys brolį“, vėliau, kad „papjaus brolį“ (1 t., b. l. 36), dėl ko I. A. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 22 d. 15.30 val. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104–105).

Nors pats kaltinamasis iš esmės vertindamas bendras aplinkybes ir pripažino grasinęs nužudyti G. A., tačiau toks kaltinimas nėra pagrįstas jokiais byloje surinktais kitais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. A. paaiškino, kad tuojau po įvykio, kuomet konfliktavo su broliu išvyko (duomenys neskelbtini) ir vėl abu susitiko tik po kelių savaičių, patikino žinojęs, kad brolis jo ieškojo ir tėvams išsakė grasinimus, nors jam pačiam tiesiogiai negrasino, brolio žodžių nevertino rimtai ir dėl to nebijojo.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Liudytojai I. A. bei D. M. nurodė, kad I. A. nėra jiems išsakęs konkrečių grasinimų brolio G. A. atžvilgiu, o jei ką ir pasakė, buvo apimtas desperacijos, paneigė, kad kaltinamasis būtų sakęs kaltinime nurodytas frazes – „sulaužysiu brolį“, bei „papjausiu brolį“. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), o šioje situacijoje tokių aplinkybių nenustatyta. Jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat iš esmės nepatvirtina galimo grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti G. A. sveikatą fakto, jokių kitų asmenų, mačiusių įvykį nėra. Vien ta aplinkybė, kad 2021 m. birželio 21 d. buvo kilęs tarpusavio konfliktas tarp kaltinamojo I. A. ir nukentėjusiojo G. A., kurio metu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, jokios jo kaltės šioje byloje nesuponuoja, pats G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog patirtas fizinis smurtas nebuvo intensyvus ir jis neturėjo ir neturi jokio pagrindo bijoti I. A.. Taigi, esamomis aplinkybėmis byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad I. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti G. A. sveikatą, taip, kaip tai aprašyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma ir šiuo atveju iš esmės nepakanka įrodymų kaltinimui visapusiškai pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad kaltinamasis (įtariamasis) savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis, taigi ir asmens kaltės prezumpcija, negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Šiuo atveju pagal kaltinimą I. A. tokių duomenų nėra, o įvykio situacija pagal surinktus duomenis kelia pagrįstų abejonių, kurios dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, vertintinos kaltinamojo asmens naudai.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje dalyje byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis I. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo G. A. sveikatą, tokio kaltinimo nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl kaltinamasis I. A. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo I. A. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. A. visiškai įrodyta. Nukentėjusysis G. A. yra kaltinamojo brolis, todėl jie laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokuroras kaltinamajam, už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant nemažiau kaip po 10 val. per mėnesį.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręsi nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

I. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas du kartus (1 t., b. l. 135–137), 2011 m. gruodžio 7 d. Druskininkų apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 166), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruotas (1 t., b. l. 147), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 148), tačiau stacionarizuotas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikoje, iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. liepos 13 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-705/2021, matyti, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl I. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. (1 t., b. l. 180), taigi, yra pakaltinamas, vykdo individualią veiką (1 t., b. l. 167).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, I. A. parinktina viena iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kadangi kaltinamasis praeityje dėl tyčinių nusikaltimų teistas du kartus, 2011 m. gruodžio 7 d. Druskininkų apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos baudos bausmės nesumokėjo, dėl ko ji buvo pakeista laisvės apribojimu, taigi, iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis yra tinkama I. A. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas I. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 22 d. 15.30 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 13.07 val., t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju I. A. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, tai, kad kaltinamasis teisiamas jau trečią kartą, tačiau arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti I. A. taikant 4 (keturių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo G. A., tęsti darbą (mokytis).

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas I. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 22 d. 15.30 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 13.07 val., t. y. viena para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonė ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus I. A. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susiję su fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos nariui – broliui I. A., nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad I. A. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam I. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su įrašais (1 t., b. l. 47, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu I. A. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 5.00 val. (išskyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiojo G. A., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (mokytis).

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 22 d. 15.30 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 13.07 val., t. y. vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu I. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. A. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su įrašais (1 t., b. l. 47, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis