- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- 2-1278-360/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04046-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Ieškovas
- A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“, A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės banko SNORAS atstovui advokatui R. Noreikai, ieškovui A. S., atsakovės atstovui advokatui S. Drazdauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“, A. S. IĮ, A. S., E. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai teismo prašo atsakovės 2009-01-07 sprendimą nuo 2009-01-26 nutraukti kredito sutartis 2006-12-15 Nr. 031-47323 ir 2007-07-18 Nr. 031-47391 pripažinti negaliojančiu; laikotarpiui nuo 2008-09-20 iki 2011-12-31 atidėti paskolų grąžinimą bei palūkanų mokėjimą pagal 2006-12-15 Nr. 031-47323 ir 2007-07-18 Nr. 031-47391 kredito sutartis. Nurodo, kad 2006 metais buvo parengtas ir pateiktas bankui verslo planas dėl 55 vienetų žemės sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini), jų pertvarkymo ir realizavimo ir su banku 2006-12-15 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47323 bei gauta 4 953 000 Lt paskola, o 2008-01-18 papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu buvo pakeista paskolos valiuta iš litų į eurus. 2008 m. rugsėjo mėn. prasidėjus ekonominei krizei iš esmės sumažėjus pirkėjų galimybėms bankų pagalba finansuoti nekilnojamojo turto sandorius krito nekilnojamojo turto kainos, ypač stipriai sumažėjo sandorių skaičius, todėl pelningai parduoti turimus žemės sklypus ir tokiu būdu grąžinti kreditą tapo nebeįmanoma. Šios kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas minėtų 55 žemės sklypų hipoteka, A. S. IĮ priklausančio 488,46 kv. m pastato sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, A. S. priklausančio 0,1137 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka. Kreditas buvo grąžinamas dalimis, buvo mokamos palūkanos bankui. 2009-02-12 duomenimis bankui yra negrąžinta 1 022 741 EUR paskolos (3 528 456 Lt). Tokiu būdu bankui yra grąžinta 1 424 544 Lt paskolos, sumokėta 145 000 Lt palūkanų. 2007-07-18 su banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47391 dėl 2 000 000 Lt paskolos siekiant įsigyti statinius bei nuomos teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kur buvo galimybė pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei, pirkėjai neberezervavo butų numatytame naujame gyvenamajame daugiabučiame name, ėmė kristi nekilnojamojo turto kainos, sumažėjo sandorių skaičius. Šios kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas minėtos žemės sklypo nuomos teisės įkeitimu A. S. IĮ priklausančio 488,46 kv. m pastato sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, A. S. priklausančio 0,1137 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka A. S. IĮ laidavimu. Vykdant kredito sutarties Nr. 031-47391 sąlygas bankui buvo sumokėta 179 770,67 Lt palūkanų.
Taip pat ieškovai teigia, kad bankas nepagrįstai nutraukė abi kredito sutartis su UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir reikalauja ne tik laiku mokėti kredito sutartyse numatytus mokėjimus ir palūkanas, o šio sunkmečio metu grąžinti anksčiau termino visą kreditą. Tačiau esant nenugalimos jėgos aplinkybei šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą (CK 6.212 str. 1 d.). Pagal kredito sutarties Nr. 031-47323 13.2 p. bankas nurodė, kiek lėšų turi būti naudojama infrastruktūrai įrengti, pagal 13.3 p. bendrovė turėjo reklamuoti banko teikiamas būsto paskolas potencialiems būsto pirkėjams, pagal 13.20 p. nustatė, kad žemės sklypo vieno aro pardavimo kaina turi būti ne mažesnė kaip 10 000 Lt. Prasidėjus ekonominei krizei į banką buvo kreiptasi dėl galimybės sumažinti parduodamo vieno aro kainą, nes buvo atsiradę pirkėjų, kuriems būtų buvę galima parduoti nenuostolingai žemės sklypus ir didžiąją dalį skolos grąžinti bankui, tačiau bankas nedavė sutikimo pakeisti vieno aro kainą. Pagal sutarties 13.2 p. už žemės sklypus gaunamos avansu visos sumos turi būti pervedamos į specialią banko sąskaitą, ir šios lėšos gali būti naudojamos tik kredito grąžinimui ir infrastruktūrai įrengti. Taip pat šią specialią sąskaitą buvo privaloma nurodyti sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse, o tai reiškia, kad visi už sklypus gaunami pinigai gali patekti tik į banko specialią sąskaitą ir yra naudojami skolos padengimui. Dėl to bankas buvo aktyvus nekilnojamojo turto projekto vystymo dalyvis, kontroliavo padėtį, todėl bankas taip pat turi prisiimti nuostolius dėl ištikusios ekonominės krizės, o ne vien tik perkelti visą nuostolių naštą ant bendrovės bei kitų laiduotojų pečių. Su banku sudarytos kredito sutartys turi ne tik paskolos sutarčių, tačiau ir jungtinės veiklos sutarties požymių (CK 6.969 str.), todėl sutinkamai su CK 6.974 str. šalys turi prisiimti patirtus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, o susitarimas, atleidžiantis vieną iš partnerių nuo nuostolių atlyginimo, negalioja. Atsakovo sprendimas nutraukti kredito sutartis prieš terminą pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. 1 d. (CK 6.212 str. numatytam teisiniam reglamentavimui) bei kaip prieštaraujantis gerai moralei sandoris (CK 1.81 str. 1 d.), nes atsakovo veiksmai žlugdant ieškovą, kai šis prievolės negali įvykdyti dėl ekonominės krizės, tiesiogiai paveikusios jo verslą, laikytini prieštaraujančiais gerai moralei. Taip pat prašo teismo ginti civilines teises CK 1.138 str. 5 p. ir 6.212 str. 2 d. numatytu būdu pakeičiant teisinį santykį – laikinai atleidžiant bendrovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos ir atidedant paskolų grąžinimą bei palūkanų mokėjimą. CK 6.212 str. 2 d. numato, kad jei aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties vykdymui.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų reikalavimas pripažinti kredito sutarčių nutraukimą negaliojančiu negali būti tenkinamas, nes nėra jokio pagrindo, dėl kurio šis sutarčių nutraukimo sandoris būtų negaliojantis. Ekonomikos nuosmukis ir ieškovo neturėjimas reikiamų finansinių išteklių negali būti laikoma force majeure aplinkybe, atleidžiančia ieškovę UAB „Pajūrio viešbučiai“ nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Šios aplinkybės nėra priežastis, objektyviai daranti sutarčių įvykdymą neįmanomą, šias aplinkybes buvo galima numatyti, jų pripažinimas force majeure sužlugdytų finansų ir ekonomikos sistemą ir pažeistų protingumo principą. Be to, pati ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ nesistengė vykdyti kredito sutarčių ir nebendradarbiavo su atsakove. Buvo paruošti kreditavimo sutarčių pakeitimai, tačiau ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ neatvyko jų pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-12-15 tarp ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47323 ir bankas suteikė 4 953 000 Lt paskolą, o 2008-01-18 papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu buvo pakeista paskolos valiuta iš litų į eurus (t. 1, b. l. 30–43). 2007-07-18 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47391 dėl 2 000 000 Lt paskolos siekiant įsigyti statinius bei nuomos teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103–112). 2009-02-12 atsakovė raštu pateikė ieškovei pažymą apie ieškovės skolą pagal 2007-07-18 paskolos sutartį Nr. 031-47391 (t. 1, b. l. 125–136). 2009-01-07 atsakovė pateikė raštą ieškovei, jog jai nevykdant sutarčių, nutraukiamos kredito sutartys Nr. 031-47323 ir Nr. 47391 anksčiau termino ir reikalauja nedelsiant grąžinti suteiktų paskolų sumas, palūkanas ir delspinigius (t. 1, b. l. 137).
CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutartį šalis gali nutraukti, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kredito sutartis nutraukė remdamasi sutartyse numatytais pagrindais, t. y. kredito sutarčių 14.1 p. yra numatyta, kad atsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, pranešusi ieškovei prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti sutartį, jeigu paaiškėja, kad ieškovė nevykdo sutarties sąlygų, ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas ar įvyksta kitos šiame punkte nurodytos aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais pagrindais. 2008-11-12 atsakovė pateikė rašytinius pranešimus apie įsipareigojimų nevykdymą ir pareikalavo, kad ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ raštu paaiškintų apie savo galimybes toliau vykdyti kreditavimo sutartis. Ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ nepateikė atsakymo į šį raštą ir toliau delsė vykdyti kredito sutartis. 2008 m. spalio mėnesį atsakovė ieškovei UAB „Pajūrio viešbučiai“ pateikė pasirašyti kredito sutarčių pakeitimo projektus, kuriuose buvo numatyta sumažinti mėnesinių mokėjimų dydžius, sumažinti įkeistų žemės sklypų minimalią pardavimo kainą nuo 10 000 Lt/a iki 6 000 Lt/a (t. 2, b. l. 41–44), tačiau šio projekto ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ nepasirašė. Konstatuotina, kad šalys kredito sutarčių 14.4 p. yra numačiusios pagrindus, kurių pakanka tam, kad atsakovas turėtų teisę nutraukti sutartis, ir kredito sutarčių nutraukimas buvo pagrįstas šiais kredito sutarčių nutraukimo pagrindais, t. y. ieškovė ilgiau kaip 14 dienų delsė grąžinti kredito dalį, taip pat pažeidė kitas sutarties sąlygas (nemokėjo palūkanų ir delspinigių), todėl sutarčių nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ nepateikė duomenų, jog vykdė minėtas kredito sutartis.
Ieškovai ieškinyje teigia, kad kredito sutartys dėl jų nevykdymo buvo nutrauktos nepagrįstai, kadangi ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ buvo atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl force majeure aplinkybių ir dėl to, kad nėra ieškovės kaltės. Konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai civilinės atsakomybės taikymo sąlygas sieja su sutarties įvykdymu, kadangi nustatant, ar asmuo privalo vykdyti sutartį, ar ne, neturi reikšmės, ar asmuo yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo. Sutartį vykdyti yra asmens pareiga, kuri įtvirtinama CK 6.189 str. Reikalaujant įvykdyti sutartinę pareigą natūra, nereikalaujama atlyginti padarytą žalą, todėl asmens kaltė, žalos dydis, priežastinio ryšio buvimas yra visiškai nebūtini. Pabrėžtina, kad taikant teisių gynimo būdą – reikalavimą įvykdyti sutartį natūra (CK 1.138 str. 1 d. 4 p.), pakanka nustatyti, kad sutartinė pareiga nebuvo įvykdyta. Tuo tarpu civilinės atsakomybės sąlygos yra būtinos taikant teisių gynimo būdą, numatytą CK 1.138 str. 1 d. 6 p., t. y. žalos atlyginimą. Nenugalimos jėgos aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovai, galėtų pašalinti tik ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, t. y. pašalintų pareigą atlyginti nuostolius, kuriuos patiria atsakovė dėl sutarties neįvykdymo, bet nepašalina ieškovės pareigos vykdyti sutartį (LR CK 6.212 str.), t. y. grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas.
CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrachentai pažeidžia savo prievoles. Ieškovai nurodo, kad savo įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl to, kad atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, t. y. Lietuvą ir visą pasaulį krečianti ekonominė krizė. Tačiau sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasunkėjimas nėra pagrindas atleisti sutarties šalis nuo pareigos vykdyti sutartis ir nuo civilinės atsakomybės už jų nevykdymą. Force majeure aplinkybėmis gali būti pripažintos tik tokios, dėl kurių sutarties įvykdyti yra objektyviai neįmanoma. Kitas esminis požymis, kurs yra būtinas tam, kad aplinkybes galima būtų laikyti nenugalima jėga, yra negalėjimas sutarties sudarymo metu protingai numatyti tokias aplinkybes kilsiant ateityje, po sutarties sudarymo. Ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ yra juridinis asmuo, planuojanti savo veiklą, bei dirbdama nekilnojamojo turto rinkoje turėjo įvertinti ir savo veiklos riziką. Konstatuotina, jog ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“, vykdydama investicijas nekilnojamojo turto srityje, pati prisiėmė verslo riziką, bei ieškovų nurodomos aplinkybės neatitinka ir šio force majeure požymio. Taip pat, kaip minėta, CK 6.212 str. 1 d. numato, kad nenugalima jėga negali būti laikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Dėl to ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ neturėjimas piniginių lėšų kreditams grąžinti negali būti laikoma nenugalima jėga, nesvarbu, dėl kokių priežasčių ieškovei trūksta finansinių išteklių. Atmestinas ieškovų teiginys, kad ši įstatymo nuostata neturi būti taikoma dėl to, kad kredito grąžinimas yra numatytas ne iš ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ finansinių išteklių, o iš lėšų pardavus nekilnojamąjį turtą. 2006-12-15 kredito sutarties 13.2 punkte yra numatyta, kad ieškovas lėšas, gautas už parduotus sklypus, galėjo paskirti ne tik kreditui grąžinti, tačiau galėjo jas panaudoti ir susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų infrastruktūrai įrengti. Be to, ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ yra žemės sklypų pardavėja bei lėšos turėjo būti mokamos pirma į ieškovės sąskaitą, o tik po to iš jos atsakovė turėjo teisę nuskaityti einamuosius mokėjimus. Dėl to ieškovų nurodytos aplinkybės –– ekonominė krizė bei sutarties šalies nemokumas nėra force majeure aplinkybės bei nėra pagrindas atleisti ieškovų nuo atsakomybės už sutarčių vykdymą.
Ieškovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad su banku sudarytos kredito sutartys turi ir jungtinės veiklos sutarties požymių, todėl šalys turi prisiimti patirtus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo sutartys, kuriomis bankas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Ieškovų nurodyti sutarties punktai, jog už žemės sklypus gaunamos sumos turi būti pervedamos į banko sąskaitą, yra tik sutartyse nustatytos sąlygos, kokiu būdu bus grąžinti kreditai. Ieškovai su atsakove nevykdė bendros veiklos, tik paskolino lėšas ieškovei UAB „Pajūrio viešbučiai“ jos verslo vykdymui, dėl to tai negali būti traktuojama kaip jungtinė veikla.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 7072,90 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą, dėl to šios išlaidos priteistinos iš ieškovų: 1768,23 Lt iš UAB „Pajūrio viešbučiai“; 1768,23 Lt iš A. S. IĮ, 1768,23 Lt iš A. S. ir 1768,23 Lt iš E. S (CPK 93 str. 1 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-13 nutartimi (t. 2, b. l. 63–64) , sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (LR CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ priteisti 1768,23 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei AB bankui SNORAS.
Iš ieškovės A. S. IĮ priteisti 1768,23 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei AB bankui SNORAS.
Iš ieškovo A. S. priteisti 1768,23 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei AB bankui SNORAS.
Iš ieškovės E. S. priteisti 1768,23 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei AB bankui SNORAS.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-13 nutartimi.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.