Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovei J. A. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad teisinės padėties ypatumai, nulemti asmens pilnametystės ir išlaikymo pilnamečiui priteisimo teisinių sąlygų, nesudaro galimybės priteisti išlaikymą pilnamečiam asmeniui šioje byloje. Įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo socialinę charakteristiką (b.l.118, 119-121), aplinkybes, kad atsakovė prisideda prie pilnametės dukters M.R. (ieškovo sesers bei trečiojo asmens dukros išlaikymo), bei savo motinos G. A. išlaikymo (b.l.181-182), aplinkybę, kad ieškovo tėvas A. R. teikia jam lėšų pragyvenimui, vidutiniškai apie 970 Lt per mėnesį (b.l.183), įvertinęs ieškovo nurodytas būtinas išlaidas jo pragyvenimui teisingumo ir proporcingumo principų atžvilgiu (b.l.2-3, CK 1.5 str.), aplinkybę, kad ieškovas turi galimybę gyventi Vilniuje ir sumažinti išlaidas savo pragyvenimui, tai, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, vadovaudamasis CK 1.5 str., 3.3 str., CK 3.192 str. 2 d. ieškinį atmetė.

Ieškovo socialinė charakteristika negalėjo būti pagrindu atmesti ieškinį, nes iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, jog ieškovas šiuo metu neturi jokių problemų su teisėsauga, kruopščiai ir atsakingai mokosi profesinio mokymo centre ir siekia įgyti išsilavinimą, bet to, šis kriterijus nepatenka į CK 3.194 str. išvardintus kriterijus. Atsakovės pareiškimas (b.l. 118) negali būti laikomas patikimu įrodymu dėl neva netinkamo ieškovo elgesio, nes atspindi tik jos asmeninę nuomonę ir yra parengtas skyrybų tarp ieškovo tėvų metu, siekiant pakenkti buvusiam sutuoktiniui. Byloje esantis 2009-07-01 teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, taip pat negali būti pagrindas sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, nes ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant pagrindų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn neturi nieko bendra su atsakove.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį remdamasis ieškovo teorinėmis galimybėmis gyventi Vilniuje ir sumažinti išlaidas pragyvenimui, nes atsižvelgiant į tai, kad buto ½ dalis priklauso atsakovei, o kita ½ dalis priklauso trečiajam asmeniui, bet atsakovė nebendrauja su ieškovu, tarp jų konfliktas, ieškovo galimybės apsigyventi yra teorinio pobūdžio. Netgi padarius išvadą, kad ieškovas galėtų gyventi tėvui priklausančioje buto dalyje, teismas turėjo ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo įgytas vidurinis išsilavinimas negali būti kliūtimi išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimui, nes vien tas faktas, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, nesudaro jam galimybės gauti pajamų ir gyventi savarankiškai.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5 str., nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais motyvuodamas teismo sprendimą tuo, kad ieškovui jo tėvas teikia lėšų pragyvenimui, vidutiniškai apie 970 Lt, nes tėvo finansinė padėtis ypatingai sudėtinga, jis yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o jo gaunamos pajamos sudaro apie 750 Lt per mėnesį, kreditoriniai įsipareigojimai siekia 30 161,78 Lt ir jis nėra pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymo. Ši aplinkybė negali būti priežastimi ieškinio atmetimui.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė prisideda prie pilnametės dukros išlaikymo ir motinos išlaikymo, šios aplinkybės nėra įrodytos jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl byloje nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad atsakovė išlaiko dar du asmenis ir jos finansinė padėtis neleidžia prisidėti prie ieškovo išlaikymo. Atsakovė, skirtingai nei trečiasis asmuo, yra sveika, darbinga, turi pajamų gavimo galimybių, ji turi nuosavą verslą, jai priklauso nemažai nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo pareigos išlaikyti sūnų lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių paramos pilnamečiams vaikams teikimą (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 d.) taikymo, ir netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), taikymo.

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.).

Nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymą iš jo motinos – atsakovės 2010-06-11, buvo pilnametis (gimimo data 1992-03-14), jis mokėsi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre dieniniame skyriuje (b.l. 24 ). Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro 2010-06-04 pažymoje nurodyta, kad ieškovas sėkmingai laiko brandos egzaminus, skolų neturi ir bus perkeltas į trečią kursą (b.l.25). Ieškovo mokymasis Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre dieniniame skyriuje atitinka Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytą mokyklą ir dieninę mokymo formą, todėl jis galėtų pretenduoti į tėvų paramą, nustačius, jog ši parama jam yra būtina. Ieškovas nurodė teismui, kad jo motina neprisideda prie išlaikymo, tuo tarpu jo tėvas teikia jam išlaikymą, todėl motina, jo manymu, būdama sveika ir darbinga, gaudama pajamų, gali teikti jam išlaikymą, kol ji mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, jam reikalingos lėšos tiek pragyvenimui, tiek pramogoms, viso per mėnesį būtinos išlaidos sudaro apie 1 940 Lt. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal esančius byloje įrodymus ieškovui parama iš motinos pusės nėra būtina, kolegija su tokiu sprendimu sutinka. Pats ieškovas nurodė, jog iš tėvo, su kuriuo kartu gyvena, gauna apie 970 Lt į mėnesį (b.l. 183). Šios jo kasmėnesinės pajamos yra daugiau nei pakankamos tenkinti jo būtiniausius poreikius, nes jos yra didesnės už bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 800 Lt minimalią mėnesio algą. Ieškovo nurodyta pragyvenimui reikalinga 1940 Lt suma yra neproporcingai didelė, nepagrįsta kaip reikalinga tenkinti būtinuosius jo poreikius, kurie susiję su išsilavinimo įgijimu ir pragyvenimu. Ieškovo nurodytos išlaidos tiek vairuotojo teisių įgijimui, tiek susijusios su važinėjimu personaliu automobiliu į mokymo įstaigą, tiek su laisvalaikio nurodytu praleidimu negali būti pripažintos būtinosiomis išlaidomis, kurios reikalingos ieškovui pragyventi ir susijusios su išsilavinimo įgijimu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neprivalo šioms išlaidoms teikti ieškovui paramą.

Pažymėtina, kad ieškovas neteikė į bylą įrodymų, jog jis negali dirbti ir užsidirbti norimoms išlaidoms laisvu nuo mokymosi metu, kad jis tokią galimybę išnaudojo. Ieškovo pateikta pažyma apie jo mokymosi vietą ir sėkmingai laikomus egzaminus nėra įrodymas, jog jis negali laisvu nuo mokymosi metu dirbti. Todėl ši aplinkybė taip pat yra pagrindas nepripažinti ieškovą reikalingu paramos iš atsakovės.

Ieškovui nurodžius, jog jo tėvas teikia jam paramą apie 970 Lt dydžio, teismui nebuvo pagrindo tirti ieškovo tėvo ir motinos turtinės padėties proporcingumo. Ieškovas nenurodė, jog jo tėvas jam neteikia paramos ar bylos nagrinėjimo metu teikia mažesnę paramą, jog negali teikti prieš tai teiktos paramos dydžio, todėl teismui nustačius ieškovo turimas mėnesines lėšas, kurias, jo teigimu, jis gaudavo kas mėnesį be jokio ginčo, užteko konstatuoti, jog gaunamų pajamų jam pakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti ir be atsakovės materialinio prisidėjimo. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Nors pilnamečio asmens prašančio priteisti išlaikymą socialinė charakteristika ir nėra konkrečiai įvardinta CK 3.194 str. kriterijuose, tačiau teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vertino ieškovo socialinę charakteristiką, nes ji tik patvirtina teismo padarytą išvadą, kad ieškovas prašomas priteisti lėšas, kurios nėra skirtos būtiniesiems poreikiams tenkinti, jas naudoja netinkamai leisdamas savo laisvalaikį, netgi daro nusikaltimus (b.l. 119-121) ir teisės pažeidimus, ką patvirtina prie apeliacinio skundo papildomai pridėti ir kolegijos prie bylos prijungti įrodymai apie tai, jog Vilniaus miesto 3-ojo teismo 2010-09-14 nutarimu ieškovas nubaustas už greičio viršijimą (ATPK 124 str. 6 d.). Kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog teismas sprendime be pagrindo vertino ieškovo socialinę charakteristiką, atmeta.

Atsakovė nurodė, kad pagal savo pajamas ir materialinę padėtį, savo turimas skolas bei išlaikymo reikalingas jos pilnametę dukrą, ieškovo seserį, kuri nors ir dirba, tačiau gauna mažas pajamas, neužilgo neteks šių pajamų dėl buvimo vaiko priežiūros atostogose, ir jos pensininkę motiną, negalinti teikti ieškovui nei jo prašomo išlaikymo dydžio, nei mažesnio. Nors ieškovas ginčija šią aplinkybę nurodydamas, kad atsakovės motina gauna valstybinę pensiją, tačiau byloje esantis įrodymas – pažyma apie G. A. 2009-05-01 – 2010-05-31 išmokas – paneigia ieškovo nurodytą argumentą, nes ji gauna ne valstybinę, o senatvės pensiją apie 670 Lt per mėnesį (b.l. 123). Taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovė gauna pakankamai lėšų iš individualios veiklos, nes tiek iš byloje esančių teismo procesinių dokumentų (teismo sprendimo, nutarčių) matyti, jog santuokos nutraukimo metu su ieškovo tėvu, šis atsakovės verslas buvo žlugęs dėl turto, taip pat ir individualios veiklos priemonių dalybų (teisminiai procesai baigėsi 2010-01-28), tiek iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 172). Šis atsakovės verslas atsinaujino apie 2010 m. birželio mėn., ką patvirtina 2010-06-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 143).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentus, kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino bylos įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 str. 3 d., atmetė ieškovo ieškinį nepažeisdamas CK 1.5 str. 4 d. nuostatų, nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Atsakovė prašo iš apelianto priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos 600 Lt sumoje priteistinos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.)

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. R. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. A. .