- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- II-29-284/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00257-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rima Volikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio 50 procentų darbingumo lygį, neteisto,
skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-1649-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2020 m. gruodžio 3 d., 11.02 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Donatas Vėlavičius, jam nedalyvaujant (pranešimo negavo), viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo jo administracinę nusižengimo bylą. Pareigūnas priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad jis, dirbantis Z. R. įmonėje, 2020 m. spalio 7 d., 6 val. 43 min., (duomenys neskelbtini) krašto keliai (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe, prieš pradėdamas lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui skirta juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl to privertė staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį lenkiamą ir priešpriešiais važiuojančią transporto priemonę. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 136.3 punktą. J. Š. kategoriškai neprisipažįsta kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl yra įsitikinęs, jog priimtas jo atžvilgiu nutarimas yra neteisėtas, neatitinka ANK proceso normų, be to, nėra įrodytas byloje surinktais duomenimis. Iš tiesų, minėtu laiku ir galimai nurodytoje vietoje vairavo Z. R. įmonei priklausantį automobilį su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš jį važiavo krovininis automobilis, kurio važiavimo greitis buvo gana nedidelis. Priešpriešinė eismo juosta buvo garantuotai, jo įsitikinta, laisva, t. y., ja nevažiavo automobiliai. Todėl jam buvo visos galimybės aplenkti prieš jį važiavusią automašiną. Jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, jo lenkiamas automobilis padidino savo važiavimo greitį, ko pasėkoje, jis trukdė įvykdyti pradėtą lenkimą. Tačiau jis atliko aplenkimą ir nuvažiavo. Jo lenkiamai mašinai tikrai dėl jo važiavimo veiksmų atlikti staigius judesius ar kitus netikėtus važiavimo manevrus, nereikėjo. Priešpriešiais jo automobilį važiavęs automobilis be jokių trukdžių važiavo ir nuvažiavo savo važiavimo juosta. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs jo administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs jį kaltinantį nutarimą pažeidė ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio, 569 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis bei, tariamo, pažeidimo esmę, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Jis buvo įsitikinęs, jog jo lenkiamo automobilio vairuotojas laikysis KET reikalavimų, o būtent, 138 punkto, be to, eismo saugumo prasme jis nebuvau abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei tikrai laikėsi visų būtinų eismo saugumo atsargumo priemonių.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d. J. Š., vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu paskirta 200 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. Nurodė, kad nesutinka su skundu dėl nutarimo panaikinimo laikydami skundą nepagrįstu. Skunde pažeidėjo nurodytos aplinkybės, bei išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai kaip siekiamybė išvengti administracinės atsakomybes. Vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimu. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą.
Institucijos atstovas prašė palikti priimtą nutarimą nepakeistą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad važiuojant liudytojui A. M., jo automobilio kairėje pusėje atsiranda šviesos, t. y. nušviečiamas kelias, iš ko galima daryti išvadą, kad J. Š. pradeda lenkimą. Tuo pat metu matosi lengvojo automobilio šviesos, t. y. vairuotojas pradėjo lenkimą neįsitikinęs, kad lenkimui skirta juosta yra laisva, atvažiuojančio automobilio šviesos labai gerai matomos. Jau baigiant susilyginti visiems trims automobiliams, liudytojas pasitraukė į kelkraštį ir juo važiavo, kad neįvyktų eismo įvykis, t. y. užleido kelią jį lenkiančiam automobiliui. Pareigūno nuomone, tai yra pats pavojingiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau šis įvykis baigėsi labai sėkmingai ir buvo išvengta labai skaudžių pasekmių. Vairuotojas turi prisiimti atsakomybę už tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vairuotoju ir vairuoja sunkvežimį. Rytą, 6 val. 43 min., tikslios datos neprisimena, baigiant išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), važiuojant į Pakruojį, keliu (duomenys neskelbtini), jį neleistinai bandė lenkti ir aplenkė J. Š.. Nors jis ir sakė per raciją nelenkti, nes priešais atvažiuoja mašina, tačiau J. Š. liepė jam pasistabdyti. Visas lenkimas užfiksuotas vaizdo medžiagoje. Jis turėjo staigiai stabdyti, suktis į dešinę ir sulaužė du kelio atitvarus. Šalikele ėjusi moteris su dviračiu šoko į griovį, o priekyje atvažiuojanti mašina sustojo kelkraštyje. Iš paskos važiavo dar vienas liudytojas iš Šiaulių, kuris sakė, kad gali paliudyti apie įvykį, jei reikės. Jis važiavo 78 km/h greičiu. Po to, J. Š. jį aplenkęs, sumažino greitį ir tada jau jis turėjo jį lenkti. Iki šiol J. Š. nebuvo sutikęs, mato jį pirmą kartą. Pasitarė su kolegomis ir nusprendė apie įvykį pranešti policijai.
Administracinėn patrauktas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad apie jam paskirtą baudą ir specialiosios teisė atėmimą sužinojo 2020 m. gruodžio 10 d. Jis vairuoja automobilį „Man“ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Atsimena tą įvykį, kad prisivijo mašiną ir važiavo iš paskos kelias minutes, kad įsitikintų ar saugu lenkti. Jo greitis buvo apie 72-74 km/h. Jau buvo pravažiavęs „beveik visa mašina“, bet automobilis pradėjo greitinti ir neleisti jam pabaigti manevrą. Bet jis jį aplenkė ir nuvažiavo. Viskas vyko 2020 m. spalio 7 d., kelyje (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo tamsu. Kaip pradėjo lenkti, priešpriešinė juosta buvo laisva. Toliau jis neleido aplenkti, nors jau visa mašina buvo „praėjusi“. Tada pamatė atvažiuojantį automobilį ir suko į dešinę juostą. Jis nesupranta kodėl liudytojo mašina „metėsi į šoną“, nes lengvoji mašina net nesulėtino greičio. Dviratininkė ėjo kelkraščiu ir įėjo į keliuką. Liudytojo automobilis dėl jo kaltės tikrai neturėjo keisti krypties. Liudytojo iki to laiko nepažinojo. Jo mašinoje racija yra, bet jis naudojasi ne tuo kanalu, kaip liudytojas. Atsakydamas į savo atstovės advokatės klausimus nurodė, kad lenkimą pradėjo daryti prieš kilometrą iki įvykio vietos. Jam pareigūnai neišaiškino jokių teisių, jis nepateikė jiems paaiškinimo ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinantis.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. spalio 7 d., 6.43 min., Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys, Pakruojo r. sav. krašto kelio Šiauliai-Pakruojis- Pasvalys, 26 kilometre, vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe prieš pradėdamas lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę, neįsitikino, kad lenkimui skirta juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl to privertė staiga stabdyti, bei keisti važiavimo kryptį lenkiamą ir priešpriešiais važiuojančią transporto priemonę.
J. Š. nurodė, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas buvo priimtas posėdyje jam nedalyvaujant ir nežinant apie posėdžio datą ir laiką ir apie priimtą nutarimą jis sužinojo tik 2020 m. gruodžio 10 d.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Donatas Vėlavičius paaiškino, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas J. Š. buvo siunčiami viešuose registruose registruotu J. Š. elektriniu pašto adresu. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame J. Š. išaiškinta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei nurodyta, kad, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau jis turi teisę pateikti reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų J. Š. tokio reikalavimo nepateikė ir byla buvo išgarinėta bei nutarimas priimtas jam nedalyvaujant – rašytinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir nurodytas aplinkybes, J. Š. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti priimtą nutarimą, kadangi nebuvo pažeista įstatyme numatyta proceso tvarka. Be to, jo teisė būti išklausytam užtikrinta, pagal jo skundą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
J. Š. nurodė, jog jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, kadangi prasilenkimo metu buvo pakankamai vietos atlikti lenkimo manevrą, priešais atvažiuojantis automobilis net nepristabdė, o dėl ko jo lenkiamas krovininis automobilis nusuko ir važiavo dešiniu kelio kelkraščiu jis nesupranta, bet tai buvo padaryta ne dėl jo veiksmų ir kaltės.
Iš prie bylos pridėtos, liudytojo A. M. vairuoto krovininio automobilio vaizdo registratoriumi filmuotos medžiagos, matyti, jog įrašas darytas 2020 m. spalio 7 d. Vaizdo įraše 6.43 val. matyti, kad kelio kairės pusės dalis tampa šviesesne, iš priekio kaire juosta matosi atvažiuojančio automobilio žibintai. Tada vaizdo įraše pasirodo priešpriešine eismo juosta liudytojo A. M. automobilį lenkiantis krovininis automobilis, liudytojo automobilis suka į dešinį kelio kelkraštį ir tuo momentu liudytojo A. M., J. Š. bei priešpriešine kelio juosta atvažiuojantis, automobiliai kelyje išsidėsto viena linija, susilygina, kas visiškai patvirtina liudytojo parodymus, kad jei jis nebūtų pasukęs į kelkraštį, du, o gal ir visi trys automobiliai būtų susidūrę.
J. Š. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad priešais atvažiuojantis automobilis net nepristabdė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad priešais atvažiuojantis automobilis akivaizdžiai sulėtino greitį. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad dešiniu kelkraščiu ėjęs žmogus, su šviesą atspindinčia liemene, įvykio metu metėsi į pakelės griovį. J. Š. teismą bandė įtikinti, jog minėtas žmogus pasuko į keliuką, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad iki kelio dešinėje dar buvo likę apie 5 metrus, todėl darytina išvada, kad minėtas asmuo, taip pat įvertino situaciją, kaip akivaizdžiai pavojingą ir pasitraukė net iš kelio kelkraščio.
Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu J. Š. savo kaltės visai nepripažino, bandė kaltę versti liudytojui A. M. bei įrodinėjo, kad dėl liudytojo kaltės užtrūko jo lenkimo manevras, kad A. M. ne dėl jo kaltės buvo priverstas stabdyti bei sukti į dešinį kelio kelkraštį, abejojo liudytojo parodymais bei vaizdo įrašo patikimumu, kaltino liudytoją pateikus jam nenaudingą įrašo dalį, tačiau teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti liudytojo pateiktos medžiagos patikimu bei jo parodymais, nes minėtam liudytojui pateikti kažkokią iškraipytą, tikrovės neatitinkančią medžiagą bei nurodyti neteisingus faktus nėra pagrindo ir teismas neturi pagrindo abejoti jo patikimumu, tuo labiau, kad tiek liudytojas A. M., tiek pats J. Š. nurodė, kad iki to įvykio vienas kito nepažinojo, nebuvo matę. Taip pat teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo A. M. pateikto vaizdo įrašo autentiškumu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas A. M. perfilmavęs vaizdo įrašą telefonu, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi.
Teismas nustatydamas faktines aplinkybes vadovaujasi objektyviu įrodymu – įvykio vaizdo įrašu, iš kurio akivaizdu, kad dėl vairuotojo J. Š. veiksmų, sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, siekdamas išvengti eismo įvykio, turėjo staigiai stabdyti ir sukti į dešinę. Iš minėtų duomenų matyti, jog J. Š. nesilaikė visų saugumo reikalavimų ir lenkė kitą transporto priemonę, neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Vaizdo registratoriumi užfiksuotas J. Š. manevravimas kelyje yra akivaizdžiai pavojingas, keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju atliktas nesaugus, pavojingas lenkimo manevras, privertęs lenkiamos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, sukti į dešinę. Pareiškėjo veiksmuose yra nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis. Tai, kad pareiškėjas sau naudinga linkme interpretuoja įvykį, jo atsakomybės nešalina.
Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo J. Š. skundą tenkinti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
J. Š. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 75-ANR_N-1649-2020, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.