Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, trenkė vieną kartą plastikiniu buteliu į viršutinę lūpą savo sugyventinei G. D., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tokias veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad iš vakaro buvo su draugais šventęs, vartojęs alkoholio, ryte dar buvo neblaivus, o sugyventinė liepė eiti miegoti, tuo metu šuo buvo atnešęs į kambarį tuščią plastikinį butelį, jis supykęs ant sugyventinės metė tą butelį į ją, buvusią tarpduryje, ir pataikė jai į lūpą. Lūpa sutino, bėgo kraujas. Išsigando, pats paskambino pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Kol atvyko policija iš susinervinimo išgėrė dar pusės litro talpos butelį degtinės. Po to jis laukė policijos kieme. Nurodė, kad prieš sugyventinę smurtavęs buvo gal prieš dešimt metų, dabar pasitaikydavo barnių, tačiau žodinių, smurto nebuvo, sutaria normaliai. Alkoholį vartoja per šventes, tačiau nemano, kad turi problemų dėl jo vartojimo. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, pasižadėjo, kad daugiau tokių atvejų nebus, prieš ją nesmurtaus. Tikrai negrasino sugyventinei, kad ją sumuš.

Nukentėjusioji G. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad iš vakaro prieš įvykį A. S., su kuriuo ji gyvena kartu penkiolika metu, buvo išėjęs pas draugus, ji visą naktį jo laukė. Kaltinamasis grįžo paryčiais, numigo, buvo apsvaigęs, o po to pareiškė, kad vėl išeina, ji puolė ant kelių prašydama eiti pamiegoti, tuo metu A. S. metė į ją šuns atneštą plastikinį butelį ir pataikė jai į lūpą, kuri ištino, bėgo kraujas, iki šiol liko mėlynė. Buvo sužalota tik lūpa. Po to, kol laukė policijos, jis išgėrė butelį degtinės. Policijos pareigūnai pamatė, kad jos kojos su mėlynėmis, nes jai trūkinėja kapiliarai, kojos nebuvo sumušto. Jis metė tą butelį tiesiai į ją, gal dėl to, kad ji neleido jam išeiti, tiksliai nežino kodėl. Anksčiau jų santykiai buvo puikūs, jis užaugino jos vaikus. A. S. vartoja alkoholį, būna atvejų, gali ir nevartoti, dėl to konfliktų nelabai kyla. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13), nurodė, kad parodymus dėl prieš ją vartojo smurto nurodė dėl to, kad tada buvo labai supykusi, susinervinusi, tačiau nurodė, kad tikrai nenori, kad ją nuo jo apsaugotų. Jis jai atleidžia, nes jis jai gyvenime labai padėjo, ji jam atleido, jis atsiprašė jos, jie toliau gyvena kartu, iškart po to, kai jis buvo paleistas iš areštinės, jis grįžo namo. Praeityje yra buvę smurto atvejų, tačiau nedažnai, ji į policiją nesikreipdavo. Jų santykiai geri, vaikai nematė, kad jis smurtautų, prieš juos niekada nesmurtavo, ji labai jį myli ir atleidžia. Vaikai įvykio metu miegojo namuose, nieko negirdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji G. D. nurodė, kad su sugyventiniu A. S. gyvena 15 metų, veda bendrą ūkį. Anksčiau A. S. alkoholio nevartojo. Maždaug du metus labai ir daug vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas girtas būna labai agresyvus. 2016 m. rugpjūčio 20 d. iš po nakties A. S. buvo girtas ir dar gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Apie 11.00 val., o gal ir anksčiau, jos auginamas šuo iš lauko atnešė plastikinį butelį į kambarį, kuriame buvo ji ir jos sugyventinis. Ji sugyventinio prašė eiti miegoti ir blaivytis, o šis supykęs paėmė šuns atneštą plastikinį butelį ir trenkė jai į veido sritį, pataikydamas į lūpą, kuri sutino. Ji anksčiau taip pat patirdavo smurtą, bet į policiją nesikreipė. Ji dėl sužeistos lūpos ekspertizės nesidarys, nes nenori. Prašo policijos apsaugoti ją nuo sugyventinio (b. l. 13).

2016 m. rugpjūčio 20 d. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.26 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu R. A., iš Vilniaus apskrities AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sumušė savo žmoną. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė A. S.; G. D., kuri veda bendrą ūkį apie 15 metų su A. S., lūpa buvo ištinusi ir kruvina, kojos buvo nusėtos mėlynėmis, A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus. G. D. paaiškino, kad A. S. šiandien sviedė į ją tuščią plastikinį butelį, pataikė į lupą ir ją praskėlė. A. S. kai yra išgėręs, pastoviai prieš ją smurtauja, grasina susidoroti jei ji praneš policijai. Ant jos kojų matėsi mėlynės, kurias vyras padarė prieš kelias dienas, į policiją nesikreipė, nes bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. A. S. nurodė, kad sugyventinė yra „kurva“ ir ją reikia mušti pastoviai, pripažino, kad sviedė į ją butelį (b. l. 18-19).

2016 m. rugpjūčio 20 d. G. D. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (3,04 promilės) su plastikiniu buteliu jai trenkė į veidą, pataikydamas į viršutinę lūpą, kuri po smūgio sutino, savo veiksmais sukėlė jai stiprų skausmą, prašo policijos jos apsaugoti ją nuo smurtaujančio sugyventinio (b. l. 5).

2016 m. rugpjūčio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

2016 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra (perklausa), kurios metu nustatyta, kad A. S. barasi su kažkuo ir sako „geriau aš pasėdėsiu negu su gyvuliais gyvensiu“; atsiliepia operatorius; A. S. sako „čia aš atsiprašau labai blogai pasielgiau su savo žmona“ [...]; „ nu sumušiau ir vos leisgyvė“; [...] po to, kad sako, jog „nedamušė jos“, kad „sugyventinė nori pakalbėti su jumis“; [...] sugyventinė paima iš A. S. telefoną, sako „aišku, kad gali. Visą žandikaulį čia, nu, bet čia nieko“; [...] sugyventinė pasakoja operatoriui, kad jos vyras išėjo į darbą dabar ir kad jam dabar yra sunku, kad jis labai girtas šiuo metu, bando teisinti savo sugyventinį, aiškina, kad jis yra geras žmogus [...] (b. l. 9).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. S. 2016 m. rugpjūčio 20 d. 12.24 val. nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 34).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 25 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro J. G. pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis bei jo gynėjas sutiko, teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-2338-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo – kad trenkdamas plastikiniu buteliu savo sugyventinei G. D. į viršutinę lūpą, ją praskeldamas taip sukėlė jai fizinį skausmą – kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymus patvirtina pirmiau detaliai aptartų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos (pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) nukentėjusiosios G. D. parodymai, 2016 m. rugpjūčio 20 d. G. D. protokolo-pareiškimo, 2016 m. rugpjūčio 20 d. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2016 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu A. S. buvo neblaivus, nes iš vakaro (pagal nukentėjusiąją ir per naktį) pas draugus šventė, grįžo tik ryte. Tačiau byloje nustatytas A. S. girtumo laipsnis 3,04 promilės, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, buvo tik po to, kai jis, laukdamas policijos pareigūnų išgėrė dar 0,5 litro degtinės, todėl iš kaltinimo šalinama tiksliai nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos metu jo girtumo laipsnis taip pat buvo pasiekęs nurodytą 3,04 promilės ribą. Visapusiškai ir išsamiai ištyrus byloje įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai surinktus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, įvertinus tai, kad jie vienas kitą papildo, teismas juos pripažįsta įrodymais ir prieina pagrįstos bei motyvuotos išvados, kad A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis A. S. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, trenkė vieną kartą plastikiniu buteliu į viršutinę lūpą savo sugyventinei G. D., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras BK numatyti padariniai ir jų norėjo, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, savo sugyventinei trenkė supykęs, nesusivaldė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. ir nukentėjusioji G. D. susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo jai, kad daugiau tokių įvykių nebus, kad stengsis nevartoti ir alkoholio, prieš ją nesmurtaus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. D. patvirtino, kad tikrai kaltinamajam ji yra atleidusi, susitaikiusi su kaltinamuoju, toliau su juo kartu veda bendrą ūkį, kaltinamasis jos atsiprašė, mano, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų, jį myli ir negali be jo gyventi. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėjas, tiek ir prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais turtinės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusioji reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo nepareiškė, priešingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji išreiškė kategorišką poziciją, jog kaltinamajam viską atleido, su juo susitaikė, toliau gyvena kartu, jam priekaištų neturi, tiki, kad jis ateityje daugiau taip nesielgs, pasitaisys, jis jai tai pažadėjo. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. S. teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto artimoje aplinkoje naudojimo anksčiau būtų kviesti policijos pareigūnai. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, 2016 m. birželio 2 d. pagal ATPK 130² straipsnį už KET pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam (b. l. 38). Kaltinamasis nedirba, gyvena iš neįgalumo pašalpos (pensijos), nusikalstamą veiką padarė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė esąs pasiryžęs nevartoti alkoholio, nukentėjusioji taip pat teigė, kad jis geba nevartoti. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad vis tik nagrinėjamu atveju, esant pirmam tokiam kaltinimui, pareikštam A. S., galima pripažinti, jog kaltinamasis A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, šeiminę kaltinamojo ir nukentėjusiosios padėtį, jų duotus parodymus, kad abu vis dėl to pripažino buvus smurto šeimoje atvejų, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67straipsnio 2 dalies 9 punktas 72² straipsnis), nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą – per keturis mėnesius nu nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nesant poreikio toliau užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat tai, kad byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šį įpareigojimą A. S. turi įvykdyti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.