Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-28 · Byla Nr. ATP-577-255/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-07-07Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
ATP-577-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00851-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-577-255/2015Proceso Nr. 4-43-3-00851-2015-6Procesinio sprendimo kategorija:45.4.7.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – PK) l. v. viršininko funkcijas Alvydo Balandžio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-18 J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-06-18, apie 8.49 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) g. prie 3 namo, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu kliudė automobilius Nissan Almera Tino, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais J. G. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-07-07 nutarimu pripažino J. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 28 Eur baudą. Administracinės bylos dalį, nesant J. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimo dalį ir patraukti J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracines teisės normas, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. J. G. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nurodė, kad ryte, kai turėjo važiuoti į darbą, jo mašina buvo užstatyta. Kol stumdė mašiną, vieną kartą buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, koks yra tarpas tarp automobilių, o išvažiuodamas nejautė, kad automobiliai galėjo susiliesti.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. N-261-37/2010, išaiškino ir pabrėžė, kad „Apelianto nurodytus argumentus, kad jis nepajuto ir negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį, teismas vertina kaip pasirinktą D. P. gynybos būdą. KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvį būti atsargiam. Tai įpareigoja vairuotoją stebėti vairuojamą transporto priemonę ir aplinką bei būti atidžiam. Pagal KET 219.1. punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Taip pat apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-575-2179/2009 pažymėjo, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo byloje Nr. N444-2387/2010, kad „atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė)“.

Apeliantas akcentuoja, kad pažeidėjo automobilis buvo užstatytas, jis ilgai stumdėsi, kol išjudėjo iš aikštelės, buvo išlipęs apžiūrėti tarpų, taip pat įvertinant apgadinimų mąstą, vairavęs asmuo negalėjo nejausti, negirdėti ar net nematyti susidūrimo. Pasak apelianto, J. G. vairuodamas automobilį, turėjo nekelti pavojaus kitų asmenų turtui ir važiuojant būti atidžiam, o įvykus eismo įvykiui imtis atitinkamų veiksmų. Mano, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. G. prašo palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimą. J. G. nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad „pagal visą situaciją, t.y. pažeidėjo automobilis buvo užstatytas, jis ilgai stumdėsi, kol išjudėjo iš aikštelės, buvo išlipęs apžiūrėti tarpų, taip pat įvertinant apgadinimų mąstą, vairavęs asmuo negalėjo nejausti, negirdėti ar net nematyti susidūrimo. Pažymi, kad jis nuosekliai tiek paaiškinimuose, tiek teismui nurodė įvykio aplinkybes. Tai patvirtina, kad jis buvo rūpestingas, atsakingas bei atidus vairuotojas ir stengėsi išvažiuoti iš aikštelės nepadarydamas žalos kitoms transporto priemonėms. Vėliau paaiškėjo, kad to jam nepavyko padaryti. Akcentuoja, kad jis kaltės neneigia, tačiau nurodo, kad negalėjo išgirsti automobilių susilietimo garso, kadangi automobiliai ne susidūrė, o praslydo liesdami vienas kitą. Nebuvo smūgio, todėl negalėjo pajusti. Padaryti transporto apgadinimai yra nežymūs, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Pažymi, kad turi sveikatos sutrikimų, jį vargina blogėjanti klausa kaire ausimi, tai patvirtina medicininė pažymą, kurią prideda prie atsiliepimo. Dėl šios aplinkybės galėjo negirdėti automobilių susilietimo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad jei jis būtų išgirdęs, pajutęs, kad jo transporto priemonė į kažką atsitrenkę, užvažiavo, tai tikrai nebūtų išvažiavęs iš aikštelės. Pažymi, kad iš aikštelės išvažiavo vienodu greičiu nei skubėdamas, nei sustodamas, tai, J. G. manymu, patvirtina, kad eismo įvykio jis nepastebėjo, pabėgti iš eismo įvykio vietos nenorėjo. Atkreipia dėmesį, kad neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl eismo įvykio atveju jam esant kaltininku padarytą žalą būtų atlyginusi bendrovė, be to, jis buvo blaivus, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl neturėjo tikslo vengti atsakomybės. Paskirtą baudą sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-07-07 nutarimu J. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę bylą nutraukė nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje nekyla ginčo dėl J. G. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl vairuotojo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. N-261-37/2010 ir nurodoma, jog ta aplinkybė, kad asmuo nejuto susidūrimo su kitu automobiliu, neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (nutartis Nr. N575-718/2012).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartis Nr. N16-2330/2007; nutartis Nr. N63-2972/2010; nutartis Nr. N62-5002/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamoje byloje J. G. neneigia kaltės padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka su tuo, kad tyčia išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad išvažiuodamas nejautė, jog automobiliai galėjo susiliesti, todėl išvažiavo į darbą. Jei būtų jutęs, tai tikrai nebūtų išvažiavęs. Buvo išlipęs iš automobilio, kad pažiūrėti, kiek yra vietos tarp automobilių. Būnant darbe žmona paskambino ir pasakė, kad jis apgadinęs automobilius. Grįžo namo, apžiūrėjo ir neginčijo, kad tai jis nubrozdino du automobilius. V. S. paaiškinime nurodė, kad <...> išgirdo kaip kieme manevruoja automobilis. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kaip mėlynos spalvos automobilis Toyota nori išvažiuoti iš kiemo. Jo automobilis stovėjo palei šaligatvį, o automobilis, kuris bandė išvažiuoti stovėjo kitoje pusėje. Matė, kaip automobilio vairuotojas išlipo, kažką pažiūrėjo ir vėl įlipo. Jis norėjo nueiti patraukti automobilį, kad būtų lengviau išvažiuoti, tačiau kai nulipo pamatė, jog automobilis nuvažiavo. Pastebėjo, kad yra apgadintos galinės kairės pusės durelės, sparnas ir galinis bamperis (b. l. 5). J. K. paaiškinime parodė, kad jo kaimynas jam pasakė, kad jo automobilį apgadino ir nuvažiavo. Pažiūrėjęs pamatė, kad apgadintas galinis bamperis (b. l. 6). Vyresnysis patrulis D. M. savo tarnybiniame pranešime parodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą rado stovinčius automobilius Nissan Almera Tino ir Audi A6 Avant ir prie automobilių stovinčius vyriškius, kurie prisistatė automobilių savininkais. Jie paaiškino, kad jų automobilius apgadino kaimynas iš gretimo namo su automobiliu Toyota Corolla, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Po kurio laiko į kiemą grįžo iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis. Apklausiant automobilio savininką J. G. jis prisipažino, kad automobilį vairavo jis pats, o iš įvykio vietos pasišalino, nes nejautė, kad kliudė ir apgadino kitus automobilius (b. l. 16). Iš byloje esančių foto lentelių (b. l. 11-15) matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs. Apgadintų automobilių savininkai duotuose paaiškinimuose padarytus apgadinimus tiesiog įvardijo, tačiau neapibūdino kaip labai didelius. Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose (b. l. 7, 8, 9) policijos pareigūno D. M. padaryta išvada – apgadinta. Taip pat pažymėtina, kad įvykį stebėjęs V. S. savo paaiškinime nurodęs aplinkybę, jog kai jis nusileido pamatė, kaip automobilis išvažiuoja, nenurodė, kad automobilis išvažiavo labai greitai. Be to, kaip nurodė policijos pareigūnas D. M. tarnybiniame pranešime, J. G. į įvykio vietą sugrįžo ir prisipažino vairavęs automobilį.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad pažeidimą padaręs asmuo galėjo nejausti automobilių tarpusavio kontakto bei nenustatė jokių kitų priežasčių, kurios leistų manyti, kad jis turėjo tikslą pasišalinti iš avarijos vietos nepranešus policijai. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilių apgadinimai nežymūs. A. S. per langą stebėjęs manevruojantį automobilį nenurodė, kad girdėjo garsų smūgį, o tik nurodė, kad matė, kaip automobilis bando išvažiuoti, vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, kažką pasižiūrėjo ir vėl įlipo. J. G. paaiškinime ir pats nurodė, kad buvo išlipęs iš automobilio pažiūrėti kaip išvažiuoti ir kiek yra vietos. Vertinat įvykio aplinkybes taip pat atkreiptinas dėmesys į J. G. amžių, (jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais), bei į prie atsiliepimo pateiktus medicininius išrašus, kuriose nurodyta, kad ligonį vargina pablogėjusi klausa, beveik negirdi kaire ausimi. Įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų mastą bei pobūdį, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog minėtų automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko vairuotojas privalėjo jį pajusti arba išgirsti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė teisingą išvadą, kad J. G. įvykio metu nematė ir nesuprato, kad padarė eismo įvykį ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju J. G. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Šilutės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė