- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2-2236/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Vytas Milius
- Kreditorius
- V. Š.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas, civilinėje byloje Nr. B2-112-513/2011 dėl uždarosios akcinės bendrovės „RVI investicijos“ bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „RVI investicijos“ bankroto bylą.
2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimas nutarė panaikinti 2010 m. spalio 20 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo, atšaukti paskelbtas varžytynes, pritarti administratoriaus pasiūlytam nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymui, papildant pasiūlymą šiais punktais: nustatyti kainų didinimo intervalą 1 000 Lt, nustatyti varžytynių žiūrovo mokestį 100 Lt.
Kreditorius V. Š. padavė skundą dėl 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo kainų bei tvarkos patvirtinimo. Kreditoriaus nuomone, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant kreditorių teises. Kreditorius nurodė, kad kreditorių susirinkime nustatant pardavimo kainą buvo nutarta pirminę pardavimo kainą nustatyti nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą kainą padidinant 20 procentų, tačiau, vertinant žemės sklypus Jakų k. ir Radailių k., nepriklausomas turto vertintojas vertino kiekvieno atskiro žemės sklypo kainą, o ne visą kompleksą, be to, turto vertinimas buvo padarytas ekonominės krizės, kuri turėjo įtakos turto kainai, metu. Gerėjant ekonominei situacijai, žemės sklypų kainos, lyginant su buvusiomis 2009 metais skiriasi, be to, pardavinėjant sklypus atkirai ir visus sklypus kaip kompleksą, jų kaina taip pat skiriasi. Kreditoriaus teigimu, tam, kad nebūtų pažeistos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, turi būti nustatoma reali rinkos kaina, o šiuo atveju nėra jokių objektyvių dokumentų, kurie gali patvirtinti, kad visi žemės sklypai Jakų k. kaip vienas turto kompleksas kainuoja 1 300 874,58 Lt, o visi žemės sklypai Radailių k. kaip vienas turto kompleksas kainuoja 161 087,35 Lt, t.y. turto rinkos kaina yra nežinoma. Kreditorius pažymėjo, kad kreditoriai nėra turto vertintojai, todėl savarankiškai spręsti dėl kainos negali. Kreditorius nurodė, kad kreditorių susirinkime buvo nutarta visus žemės sklypus Sudmantų k. bei visus žemės sklypus Šlapšilės k. pardavinėti kartu, tačiau šie žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, jie nėra funkciškai susiję, nėra parengti teritorijų planavimo dokumentai (detalusis planas), t.y. šie žemės sklypai yra atskiri turto vienetai ir ne šalia vienas kito. Kreditoriaus teigimu, parduodant nesusijusius žemės sklypus kaip kompleksą, jų kaina yra mažesnė, nei pardavinėjant sklypus atskirai. Kreditoriaus nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teisės, nes sumažėja galimybė trečios eilės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Kreditorius pažymėjo, kad kreditorių susirinkime buvo nepagrįstai nustatyta žemės sklypų Sudmantų k. ir Šlapšilės k. kaina, t. y. padaryti analogiški kainos nustatymo pažeidimai kaip ir žemės sklypams Jakų k. ir Radailių k.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė kreditoriaus V. Š. skundą dėl 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimo.
Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad parduodamų žemės sklypų kaina buvo nustatyta sudėjus visų žemės sklypų turto vertintojo nustatytą kainą, kurią nutarta padidinti penktadaliu. Teismo teigimu, byloje neįrodyta, kad žemės sklypų pardavimo kaina komplekse nustatyta mažesnė, nei atskirų žemės sklypų turto vertintojo nustatyta kaina, priešingai, kaina padidinta 20 procentų, todėl atmestinas kreditoriaus teiginys, kad žemės sklypų kompleksų kaina mažesnė nei atskirų sklypų. Teismas nurodė, kad administratorius pasiūlė žemės sklypus pardavinėti kompleksiškai, kad būtų parduoti mažiau paklausūs žemės sklypai kartu su žemės sklypais, turinčiais inžinerines komunikacijas, kurie buvo paklausūs ankstesnių varžytynių metu. Teismas sutiko su tokia turto pardavimo tvarka, nes administratorius tinkamai gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto procesui darbus. Teismas atmetė skundo argumentą, kad šiuo metu bankroto byloje parduodamų žemės sklypų paklausa žymiai išaugo palyginus su 2009 metais, nes šis teiginys neįrodytas. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus nurodytos kitų žemės sklypų pardavimo kainos nėra įrodymas apie bankroto byloje parduodamų žemės sklypų vertę, todėl teismas pateiktomis sutartimis nesivadovauja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius V. Š. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo kainų bei tvarkos patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, nurodydamas, kad parduodamų sklypų kaina buvo padidinta, todėl pardavimas už tokią kainą nepažeis kreditorių interesų, nenurodė kuo remiantis teismas nustatė, kad turto kaina yra ne per maža, nes turto vertinimas buvo atliktas ne dėl to pardavimo objekto (vertinimo užduotis buvo atskiri sklypai, o ne visas komplektas), be to, turto vertinimas yra per senas. Teismas taip pat nevertino, ar parduodamų sklypų kaina nėra per didelė, kadangi per didelės kainos nustatydamas gali pažeisti kreditorių interesus.Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skundo argumentų, kad dėl žemės sklypų Sudmantų ir Šlapšilės gyvenvietėse pardavimo kainų bei tvarkos priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neprotingas, prieštarauja ekonominei logikai, vadinasi, pažeidžia kreditorių teises, nes sumažėja galimybė trečios eilės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „RVI investicijos“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad turto pardavimo kaina yra neteisingai nustatyta, nes turto vertintojas nevertino sklypų kaip komplekso, kadangi nepateikė nei vieno įrodymo, kad pardavinėjant sklypus atkirai ir visus sklypus kaip kompleksą jų kaina skiriasi. Atsakovas pažymi, kad apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymus ir turto vertinimo taisykles. Atsakovas nurodo, kad analogiški argumentai yra taikomi ir apelianto teiginiui, kad turto vertinimas yra padarytas per senai – apeliantas nepateikė įrodymų, kad nuo turto vertinimo datos pasikeistų nekilnojamojo turto vertė, todėl, nesant įrodymų, galinčių patvirtinti kitokią ginčo turto vertę, teismas pagrįstai pripažino, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Atsakovas nurodo, kad nors apeliantas teigia, kad žemės sklypai Sudmantų k. ir Šlapšilės k. yra žemės ūkio paskirties, jie nėra funkciškai susiję, t.y. šie žemės sklypai yra atskiri turto vienetai ir net ne šalia vienas kito, tačiau priimant nutarimą kreditoriai įvertino sklypo galimo kompleksinio pardavimo pasekmes. Atsakovo teigimu, kreditoriai siekė, kad būtų parduoti mažiau paklausūs žemės sklypai kartu su žemės sklypais, kurie buvo paklausūs ankščiau, todėl pagrįstas teismo sutikimas su tokia turto pardavimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos patvirtinimo pagrįstumo.
Į bylą pateiktas 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 4 patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nutarė panaikinti 2010 m. spalio 20 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl nekilnojamojo turto kainų ir tvarkos nustatymo, atšaukti paskelbtas varžytynes, pritarti administratoriaus pasiūlytam nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymui, papildant pasiūlymą šiais punktais: nustatyti kainų didinimo intervalą 1 000 Lt, nustatyti varžytynių žiūrovo mokestį 100 Lt. Minėto susirinkimo nutarimu buvo nutarta pritarti administratoriaus siūlymui nekilnojamojo turto pardavimui organizuoti viešas varžytynes; pirminę pardavimo kainą nustatyti nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą kainą padidinant 20 procentų; nepardavus turto pirmose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą; Sudmantų, Šlapšilės, Jakų ir Radailių gyvenvietėse esančius žemės sklypus pardavinėti komplekse kartu su inžinerinių komunikacijų sklypais; visus žemės sklypus Jakų kaime pardavinėti kartu su inžinerinių komunikacijų sklypais, bendra pardavimo kaina – 1 300 874,58 Lt; visus žemės sklypus Radailių kaime pardavinėti kartu su inžinerinių komunikacijų sklypais, bendra pardavimo kaina – 161 087,35 Lt; visų žemės sklypų Sudmantų kaime bendra pardavimo kaina – 1 137 600 Lt; visų žemės sklypų Šlapšilės kaime bendra pardavimo kaina – 218 400 Lt. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nustatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia BUAB „RVI investicijos“ kreditorių interesus, kadangi, apelianto teigimu, kreditorių susirinkimo nustatyta parduodamo turto kaina gali būti laikoma arba per maža, arba per didele. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teigdamas, jog kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina, padidinant 20 procentų nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą kainą, nėra tinkama, nepateikė į bylą turto vertinimo ataskaitų, įrodančių parduodamo turto vertę šiuo metu, ar kitų įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl netinkamo parduodamo turto kainos nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų įrodymų, jog 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo metu nustatyta Sudmantų, Šlapšilės, Jakų ir Radailių kaimuose esančių žemės sklypų pardavimo kaina yra šiuo metu pakitusi, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad dėl žemės sklypų, esančių Sudmantų ir Šlapšilės gyvenvietėse, pardavimo kainos bei tvarkos priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neprotingas, prieštarauja ekonominei logikai, kadangi nebūtų potencialaus pirkėjo, siekiančio įsigyti funkciškai nesusijusių žemės ūkio paskirties sklypų. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas argumentas grindžiamas prielaidomis, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, dėl to šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus V. Š. skundą dėl 2011 m. sausio 14 d. BUAB „RVI investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.