Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., vertėjai Irinai Pikčilingienei, išnagrinėjusi N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1958(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B., 2016 m. balandžio 20 d., apie 22.02 val., Subačiaus – Pavilnio g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,75 promilės girtumas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su ten stovinčiu automobiliu ir abi transporto priemones apgadino. Šiais veiksmais N. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 127 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas N. B. pilnai pripažino savo kaltę, sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis. Važiavo į vaistinę pirkti tablečių, buvo išgėręs, nepagalvojo, jog gali išsikviesti taksi. Eismo įvykis kilo, kadangi jis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Dėl savo veiksmų gailisi. Automobilis, kurį vairavo, yra jo sesers. Pastaroji nieko nežinojo, kad jis už automobilio vairo sėdo neblaivus. Prašo paskirti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Prižiūri motinos seserį, kuriai reikalinga speciali nuolatinė slauga.

Motyvuojamoji dalis

Be paties N. B. prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš N. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-58047658-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulės A. V. bei Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulės A. Č. 2016-04-20 tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016-04-20, apie 22.02 val., gautas pranešimas, kad kelyje susidūrė du automobiliai, vieno kurių vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą rastos apgadintos abi transporto priemonės. Iš vairuotojų paaiškinimų bei automobilių išsidėstymo buvo aišku, kad automobilis „Audi“, kurį vairavo N. B., važiuodamas nuo Juodojo kelio link Drujos g. Subačiaus gatve, ties posūkiu į Pavilnio g., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su stovinčiu automobiliu „Mazda“, kurio vairuotojas ruošėsi sukti į kairę į Pavilnio g. Nuo N. B. sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, pats prisipažino vartojęs alkoholį (b. l. 4, 5). Nukentėjusysis M. M. parodė, jog 2016-04-20, apie 22.00, jis vairavo automobilį „Mazda“, važiavo Subačiaus gatve, link Pavilnio gatvės, važiavo 40 km per valandą greičiu, netrukus sustojo praleisti mašiną, važiuojančią priešinga kryptimi, kai tuo tarpu priešinga kryptimi važiavusi mašina įvažiavo į jo eismo juostą ir kliudė jo automobilį (b. l. 8). Alkotesterio kvito duomenimis, N. B. 2016-04-20, 22.34 val., nustatytas 1,75 promilės girtumas (b. l. 10).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. B., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su ten stovinčiu automobiliu bei abu automobilius apgadino. Tokie N. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Apklausiamas teismo posėdyje N. B. pripažino, kad automobilis „Audi“ priklauso jo seseriai, pastaroji nieko nežinojo apie tai, kad jis tą vakarą išvažiavo, būdamas neblaivus. Tokiu būdu laikytina, jog N. B. nurodytą transporto priemonę tokioje būklėje vairavo be savininko sutikimo, dėl ko jam pagrįstai inkriminuotinas ir automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (įvykdė itin šiurkštų pažeidimą eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami N. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus N. B. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialiosios teisės atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti N. B. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui ar kitų jo artimų asmenų interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu. Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Pažeidimo padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjui taikyti įstatymo išimtį, numatančią švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą, net ir įvertinus tai, kad pastarajam teisės vairuoti transporto priemonę netekimas sukels asmeninių nepatogumų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui pažymą apie tai, kad jo giminaitei (motinos seseriai) yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat pateikė įgaliojimą tvarkyti minėto asmens, t. y. A. S., asmenine nuosavybe priklausančias lėšas, piniginius indėlius, banko sąskaitas ir kt. veiksmus (b. l. 16, 17). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas įgaliojimas niekaip nesietinas su tuo, jog būtent N. B. yra tas asmuo, kuris užtikrina A. S. nuolatinę slaugą, juo labiau, neaišku, kokiu būdu dėl pastarajam atimtos teisės vairuoti transporto priemonę galėtų nukentėti A. S. specialioji nuolatinė slauga. Byloje neginčytinai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas N. B., vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, sudarė akivaizdų pavojų visuomenei, sukėlė eismo įvykį, dėl ko turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi N. B. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16057155729. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).