- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-144/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01559-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. B., V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-5268-577/2012 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjui E. Ž., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui A. I., Panevėžio apygardos teismui ir teisėjui R. G., Panevėžio miesto apylinkės teismui ir teisėjui D. J. dėl Lietuvos Respublikos institucijų šantažo, organizuoto persekiojimo ir trukdymo ginti teises ir interesus Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo metu bei dėl atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjui E. Ž., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui A. I., Panevėžio apygardos teismui ir teisėju R. G., Panevėžio miesto apylinkės teismui ir teisėjui D. J. dėl Lietuvos Respublikos institucijų šantažo, organizuoto persekiojimo ir trukdymo ginti teises ir interesus Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo metu bei dėl atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika su atsakovais Lietuvos apeliaciniu teismu ir teisėju E. Ž., Vilniaus apygardos teismu ir teisėju A. I., Panevėžio apygardos teismu ir teisėju R. G., Panevėžio miesto apylinkės teismu ir teisėju D. J. pažeidė ieškovų teises ir interesus ir trukdė realizuoti savo teisę civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme. Ieškovai prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 155 850 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą ir 200 000 Lt patirtos neturinės žalos atlyginimą, iš viso 355 850 Lt, sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos teisingumo ministerijai. Nurodė, kad V. B., atstovaujamas A. B., 2011 m. balandžio 29 d. su ieškiniu Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Atsakovas Lietuvos Respublika per institucijas ir atsakovus Panevėžio miesto apylinkės teismą ir teisėją D. J., Panevėžio apygardos teismą ir teisėją R. G. ieškovo V. B. atstovui A. B. skyrė baudas už tai, kad jis atstovavo ieškovui V. B.. Tokiais veiksmais nurodyti atsakovai šantažavo ieškovą A. B., persekiojo ir trukdė jam atstovauti ieškovui V. B. civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 bei ginti tiek savo, tiek savo artimųjų interesus, padarydami žalą. Be to, atsakovas Lietuvos Respublika organizuotai persekiojo ieškovą A. B. ir trukdė jam dalyvauti nurodytos civilinės bylos 2012 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje – buvo trukdoma A. B. nuvykti autobusu į teismo posėdį ir atjungtas jo mobilus telefonas.
Taip pat atsakovas Lietuvos Respublika per atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą ir teisėją E. Ž. bei Vilniaus apygardos teismą ir teisėją A. I. organizuotai vilkino pateikti ieškovui prašomą teisingą informaciją ir taip trukdė gintis nuo neteisėtų atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir teisėjo R. G. bei Panevėžio miesto apylinkės teismo ir teisėjo D. J. veiksmų. Tokiais veiksmais atsakovas Lietuvos Respublika ieškovams padarė žalą, kurią privalo atlyginti.
Ieškovui V. B. padarytą 150 000 Lt turtinę žalą įrodo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 ir pagrindžia civilinės bylos eiga ir medžiaga. Ieškovui A. B. padarytą 5 850 Lt turtinę žalą įrodo atsakovų Panevėžio apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo bei teisėjų R. G. ir D. J. nutartys, taip pat pagrindžia civilinės bylos eiga ir medžiaga. Be to, ieškovams padaryta 100 000 Lt neturtinė žala, kurią įrodo civilinės bylos eiga ir medžiaga ir pagrindžia jų teisių į teisingą bylos nagrinėjimą, informacijos gavimą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimo pažeidimas civilinės bylos nagrinėjimo metu ir dėl to sukeltų trukdymų ir pergyvenimų atliktos ir ruošiamos atlikti operacijos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, išdėstytų CPK 111 straipsnyje, 113 straipsnio 1-2 dalyse. Pasiūlė ieškovams patikslinti atsakovus, patikslinti atsakovais nurodytus proceso dalyvius ir jų procesinę padėtį, nes pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra įgaliotos atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai privalo tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes taip yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, atsakovui yra žinomas konkretus reikalavimas ir jis gali tinkamai atsikirsti, yra galimybė patikrinti teismingumą bei įvertinti reikalavimų pobūdį. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas neaiškiai, negalima suprasti, kokiais konkrečiais kiekvieno iš atsakovų neteisėtais veiksmais sukelta pareiškėjams turtinė ir neturtinė žala. Ieškovai taip pat nenurodė, kaip jų patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie patyrė prašomą priteisti turtinę žalą, nenurodė priežastinio ryšio. Be to, teismo nuomone, ieškovai nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia 200 000 Lt neturtinė žala bei pateikė dokumentų kopijas, kurios neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nutartyje netinkamai taikomas CK 6.273 straipsnis ir LR vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, todėl ieškovams nepagrįstai pasiūlyta tikslinti atsakovus, atsakovais nurodytus proceso dalyvius bei jų procesinę padėtį. Pagal CPK 45 straipsnio l dalį teismas tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi teisės ir negali net siūlyti pakeisti pradinį ar pradinius atsakovus tinkamais atsakovais, nes būtų pažeistas dispozityvumo principas (CPK 13str.). Be ieškovo sutikimo teismas neturi teisės pakeisti atsakovą ar atsakovus kitais asmenimis ir minėti įstatymai neprieštarauja nei Vyriausybės nutarimui, nei CPK 6.273 str.
Atsiliepimas
2. Nutartyje yra pažeistas CPK 2l straipsnis, nes nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas, kuris yra įtrauktas dalyvauti civilinėje byloje kaip atsakovas ir privalės pateikti atsiliepimą raštu į pareikštą ieškinį, nes būtent Vilniaus apygardos teismas privalės dalyvauti kaip atsakovas. Pagal principą, kad niekas negali būti teisėju savo paties byloje (Nemo index in sua causa) Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai negalėjo ir negali dalyvauti šioje civilinėje byloje, nes tokiu atveju būtų patys sau teisėjai savo pačių byloje.
3. Nutartyje netinkamai taikyti CPK 135, 137 straipsniai, nutartis nukreipta būtent vilkinti civilinį procesą ir neduoti ieškiniui eigos Vilniaus apygardos teisme, kuris pats yra atsakovas civilinėje byloje ir atsakingas už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad nutartis turėtų būti panaikinta, o klausimas perduotas kitam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ta pati teisėja J. M. vienu atveju civilinėje byloje nusišalina tuo pagrindu, kad atsakovu ieškinyje nurodytas Vilniaus apygardos teismas, o kitu kaip ir šiuo atveju nenusišalina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas patikslinti atsakovus, patikslinti atsakovais nurodytus proceso dalyvius bei jų procesinę padėtį. Apelianto nuomone, be jo sutikimo teismas neturi teisės keisti atsakovus ar atsakovą.
Pasisakydama dėl šio apelianto atskirojo skundo argumento, kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tik pasiūlė ieškovams patikslinti atsakovus ir jais nurodytus asmenis, kad ieškinys atitiktų CPK bei CK 6.273 straipsnio 1 dalies ir 2001 m. liepos 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 932 reikalavimus. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi teisę šalinti tokio pobūdžio trūkumus.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, nurodydamas ieškinio trūkumus, siekia vilkinti procesą ir nepriimti ieškinio. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apelianto argumentu, pastebi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra aiški ir motyvuota, joje yra nurodyti konkretus teisės aktų reikalavimai bei ieškovų pateikto ieškinio neatitikimai šiems reikalavimams. Teismas taip pat pagrindė būtinumą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus ieškinio priėmimo stadijoje, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nutartimi siekiama proceso vilkinimo. Priešingai, ieškovams ieškinio priėmimo stadijoje ištaisius pateikto procesinio dokumento trūkumus, apibrėžus bylos nagrinėjimo ribas, pateikus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, atsakovai galės tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismas – operatyviau išnagrinėti bylą.
Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą, kurioje atsakovu yra įtrauktas Vilniaus apygardos teismas. Kaip minėta, šiuo metu ieškinys Vilniaus apygardos teisme dar nėra priimtas, teismas tik pasiūlė ieškovams patikslinti atsakovus byloje, todėl šioje proceso stadijoje negalima spręsti dėl teisėjo galimybės dalyvauti procese, kol dar neaišku, kokius atsakovus nurodys ieškovai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovui nustatomas terminas iki 2013 m. sausio 31 d. pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą bei nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2013 m. sausio 31 d. (imtinai) pašalinti šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.