- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- AN2-105-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00208-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos Rajono policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Administracinio nusižengimo protokolas M. K. surašytas dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 3 d. apie 2 val. 42 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,17 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 226 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu M. K. pripažintas kaltu padaręs šiuos pažeidimus ir nubaustas: pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bauda, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda paskirta 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės: automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog M. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, jo kaltė yra įrodyta, padarytas administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. K. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad jo parodymai nepatikimi, o policijos pareigūnai sakė tiesą. Jis savo išdėstytos pozicijos nuosekliai laikėsi ir nagrinėjant bylą teisme, jo parodymus visiškai patvirtino ir į bylą iškviesti liudytojai T. K. ir T. P.. Jis pareigūnų prašė patikrinti automobilio variklį, kuris buvo šaltas, parodė, kur buvo padėti automobilio užvedimo rakteliai, tačiau policijos pareigūnai į tokius paaiškinimus nereagavo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai vien pareigūnų Manto Danevičiaus ir Vilmanto Skopecko parodymais, jais nesuabejojo, nors policijos pareigūnai nagrinėjant bylą teisme taip ir nesugebėjo paaiškinti, ką reiškia, kad automobilis „sukėlė įtarimą todėl, kad keistai judėjo, jo priekiniai ir galiniai žibintai buvo įjungti“. Pažymi, kad policijos pareigūnų duoti parodymai buvo netikslūs ir neatitinkantys tikrovės. Policijos pareigūnas V. Skopeckas buvo nurodęs, jog prieš tai jis pravažiavo (duomenys neskelbtini) sankryžą ir joje mano automobilio nebuvo. Tačiau pateikti vaizdo įrašai paneigė šiuos parodymus, nes juose užfiksuota, kad policijos automobilis į įvykio vietą vyko visiškai kitu maršrutu, nei nurodė policijos pareigūnas.
3.3. Nurodo, kad teismas skundžiamą nutarimą grindė prielaidomis, nepagrįstai nurodydamas, kad „labiausiai tikėtina, jog iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis A UDI, kuris kerta sankryžą ir nuvažiuoja, į neasfaltuoto kelio į (duomenys neskelbtini) kelkraštį, kur sustoja. Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog automobilis su šviesomis yra prieš kelio ženklą, o sustoja beveik pravažiavęs ženklą „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodoma, kad „iš vaizdo medžiagos matyti, kad po automobilio sustojimo prie ženklo „(duomenys neskelbtini)“, niekas iš automobilio nebuvo išlipęs iki to momento, kol privažiavo policijos automobilis. Pažymi, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuota, kad jo automobilis būtų kirtęs sankryžą ir nuvažiavęs į neasfaltuotą kelią. Jis paaiškino, kad automobilis galėjo pajudėti nebent įvažiuodamas į miško keliuke esančią duobę (kelio nelygumai akivaizdžiai matomi byloje esančiuose vaizdo įrašuose). Tačiau, apelianto teigimu, tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip transporto priemonės vairavimas.
3.4. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtino kad jis vairavo automobilį. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad „vairuoti“ reiškia „valdyti, vairu reguliuoti judėjimo kryptį“. Tokių veiksmų apeliantas neatliko, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Jis įsitikinęs, kad esant nagrinėjamai situacijai, policijos pareigūnai privalėjo surinkti visus įrodymus tariamo įvykio vietoje, t. y. apklausti liudytojus, patikrinti automobilio variklį, įsitikinti, kad jis turi galimybę judėti, surinkti kitus įrodymus. Tokiu būdu visi atsiradę prieštaravimai būtų patvirtinti arba atmesti. Tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašęs bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atmetė jo bei jo atsivestų liudytojų duotus parodymus ir vertino juos kritiškai. Tuo buvo pažeisti ANK 566 straipsnyje numatyti principai bei įrodymų vertinimo taisyklės, ir dėl to buvo padarytos klaidingos išvados, jog jis 2019 m. lapkričio 3 d. rytą vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir darė tai, būdamas neblaivus.
3.5. Apeliantas mano, kad ir nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, jis nėra padaręs. Jam priklausanti transporto priemonė buvo vairuojama 2019 m. lapkričio 2 d., t. y. protokole nurodyto įvykio išvakarėse, o ne 2019 m. lapkričio 3 d. Kadangi protokole nurodytą dieną transporto priemonės nevairavo, todėl negalėjo būti inkriminuotas ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog M. K. padarė ginčijamus administracinius nusižengimus, o jo kaltės neigimą apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Pažymima, kad visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
8. ANK 424 straipsnyje numatyta atsakomybė už Transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimą tokiam asmeniui vairuoti. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tokius veiksmu padarė būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad M. K. administracinio nusižengimo protokole fiksuotu laiku ir vietoje buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota informacija bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole bei jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, sprendimas M. K. nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 5- 10). Tačiau pažeidėjas teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis nevairavo transporto priemonės. Jis su draugu tik sėdėjo automobilyje, gėrė alų, tačiau nebuvo užvedęs variklio, šviesas buvo įjungęs, tačiau jos užsidega ir be raktelio. Apelianto nuomone, automobilis galėjo pajudėti nebent įvažiuodamas į miško keliuke esančią duobę. Skundą nagrinėjantis teismas tokį M. K. aiškinimą vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas M. K. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį pažeidėją ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei tarnybinius pranešimus apie įvykį, atstovus - policijos pareigūnus Mantą Danevičių bei Vilmantą Skopecką, tačiau liudytojais apklausė pažeidėjo draugus, tą dieną buvusius su juo, tai T. K. ir T. P., taip pat rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.
10. Liudytojas T. K. patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, kad jie automobilyje tik sėdėjo, niekur nevažiavo, o liudytojas T. P. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 3 d. M. K. automobilis sugedo kelyje, ir jie jį tiesiog paliko ant kelio. Aukštesnysis teismas pastebi, kad nors T. K. iš esmės patvirtino M. K. versiją, tačiau detalėse jų parodymai nesutapo, kas kelia abejonių dėl jų patikimumo. M. K. nurodė, kad iš baro į prie kelio stovintį jo automobilį su T. K. ėjo dėl to, kad šis buvo palikęs nešiojamą pakrovėją, tačiau liudytojas tokių aplinkybių nenurodė, jis tik paaiškino, kad jie įsėdo į automobilį ir gėrė alų. M. K. nurodė, kad uždegė automobilio šviesas, nes ėjo į miškelį, į tualetą, ir kai grįžo tuoj privažiavo policijos automobilis, tačiau ir šios aplinkybės T. K. nepatvirtino. Liudytojo T. P. parodymai, kad jiems su M. K. važiuojant šiuo automobiliu, jis pradėjo gesti, ir todėl paliko jį šalikelėje, savaime nepatvirtina fakto, kad byloje nustatytu laiku M. K. šio automobilio nevairavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto ir paminėtų liudytojų parodymų nelaikė teisingais ir patikimais, nes juos, kaip ir paties M. K. parodymus, paneigė kiti byloje esantys patikimi įrodymai.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs policijos pareigūnų Manto Danevičiaus bei Vilmanto Skopecko parodymus, konstatuoja, kad jų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat atitinka kitą bylos medžiagą ir todėl laikytini atitinkančiais faktines aplinkybes. Mantas Danevičius parodė, kad tarnybiniu automobiliu važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pastebėjo, kad priekyje link (duomenys neskelbtini) juda automobilis. Automobilyje buvo įjungtos šviesos. Jis nurodė, kad tarnybiniame automobilyje įjungė švyturėlius ir taip stabdė šį automobilį, vairuotojas pakluso ir sustojo, tik tvirtino, kad automobilio nevairavo. Jam buvo nustatytas girtumas, su kuriuo vairuotojas sutiko. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kamera, kuria ir buvo užfiksuotas automobilio AUDI judėjimas, įraše matosi, kad automobilis juda. Liudytojas nurodė, kad automobilį pamatė tuo metu, kai jis jau buvo už sankryžos, tad iš kurios pusės atvažiavo, tiksliai nurodyti negali. Automobilis sustojo viduryje kelio, tai ir sukėlė įtarimų. Vilmantas Skopeckas parodė, kad sankryžoje link (duomenys neskelbtini) keliuko pastebėjo judantį, trūkčiojantį automobilį. Pareigūnams privažiavus, automobilis jau stovėjo. M. K. nepripažino, kad vairavo automobilį. Liudytojas nurodė, kad gerai matė, jog automobilis AUDI judėjo, kadangi toje vietoje jau buvo miesto apšvietimas. Šių liudytojų parodymai identiški ir nuoseklūs duomenims, kurie yra užfiksuoti jų tarnybiniuose pranešimuose. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai Mantas Danevičius bei Vilmantas Skopeckas pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar turėtų kokių nors asmeniškumų bei pagrindą pakenkti M. K., nurodyti jam nepalankias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaip ir nėra jokių duomenų, kad šie policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, pareigūnų parodymus patvirtina ir vaizdo laikmena su duomenimis, gautais iš tarnybiniame automobilyje įmontuotos kameros garso ir vaizdo įrašais.
12. Kaip matyti iš tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, policijos automobiliui artėjant prie ,,T“ formos sankryžos nuo vienos pusės, kita gatve važiuoja automobilis AUDI, kuris kerta sankryžą ir netoli pavažiavęs sustoja kelkraštyje. Prie šio automobilio privažiavus policijos patrulių automobiliui, matyti, kad AUDI sustojo tiek ženklu ,,(duomenys neskelbtini)“. Iki momento, kai prie šio automobilio privažiuoja policijos tarnybinis automobilis, niekas iš automobilio nebuvo išlipęs (b. l. 19).
13. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje esantis vaizdo ir garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, kad jo automobilis būtų kirtęs sankryžą ir nuvažiavęs į neasfaltuotą kelią. Šias skunde nurodytas aplinkybes paneigia faktiniai duomenys. Nors filmuota buvo naktį ir užfiksuoto vaizdo ryškumas nėra labai geras, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad automobilis AUDI ne šiek tiek pajuda ar tik iš inercijos įvažiuoja į duobę, kaip siekia įtikinti apeliantas, tačiau jis juda su šviesomis, matyti, kad kerta sankryžą, yra prieš kelio ženklą, o sustoja jau beveik pravažiavęs ženklą, kaip matyti privažiavus policijos automobiliui, ženklą, žymintį ,,(duomenys neskelbtini)“. Skundo teiginys, kad automobilis galėjo pajudėti įvažiuodamas į miško keliuke esančią duobę, nes kelio nelygumai akivaizdžiai matomi vaizdo įrašuose, prieštarauja ir paties apelianto paaiškinimams, kad jis su T. K. tik sėdėjo automobilyje, net neužvedę variklio. Taigi, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiu būdu automobilis, nors ir nedaug, galėjo pajudėti. Šis vaizdo įrašas paneigia ir M. K. nurodytą aplinkybę, kad šviesas automobilyje uždegė todėl, kad ėjo į mišką, į tualetą, kadangi iš vaizdo medžiagos matyti, kad po automobilio sustojimo prie ženklo ,,(duomenys neskelbtini)“, niekas iš automobilio nebuvo išlipęs iki to momento, kol privažiavo policijos automobilis. Taigi, tokie skundo teiginiai vertintini kaip siekimas bet kokiomis priemonės paneigti akivaizdžius faktus.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotos informacijos paskirtis yra surinkti objektyvius duomenis, kurie turi labai didelę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti ginčytinas situacijas ir jas objektyviai įvertinti, bei tuo pačiu padeda priimti teisingą sprendimą. Šioje byloje nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo įmontuota stacionari garso ir vaizdo filmavimo įranga, kuri šiuo atveju ir buvo panaudota. Vertinant vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis kitų bylos duomenų kontekste, apylinkės teismas pagrįstai įrašą laikė objektyvios kilmės įrodymu, paneigiančiu M. K. ir jo draugų keliamą nepagrįstą versiją ir kartu patvirtinančiu vienodus ir nuoseklius, pažeidėjo kaltę dėl padaryto nusižengimo įrodančius policijos pareigūnų parodymus.
15. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad, siekiant pašalinti atsiradusius prieštaravimus, reikėjo patikrinti automobilio variklį, įsitikinti, kad automobilis turi galimybę judėti, surinkti kitus įrodymus, ko teismas nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Kaip buvo paminėta, apelianto ir jo draugų pateiktą gynybos versiją paneigė tiek nuoseklūs ir kita bylos medžiaga patvirtinti nešališkų policijos pareigūnų parodymai, tiek ir vaizdo ir garso registratoriumi užfiksuoti duomenys, todėl dar rinkti naujus duomenis, kad patikrinti M. K. versijos teisingumą, teismas pagrįstai nematė jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei apeliantas, kuris savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą.
16. Apeliantas skunde ginčija ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, teigdamas, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo vairuojama 2019 m, lapkričio 2 d., t. y. protokole nurodyto įvykio išvakarėse, o ne 2019 m. lapkričio 3 d. Konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti apeliantą padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarytą administracinį nusižengimą, aukštesnysis teismas laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.