Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, kaltinamajam J. L., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai R. G., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 5 kartus: 1) 2006-09-07 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu; 2) 2006-10-20 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu, 3) 2009-03-31 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- areštu 50 parų; 4) 2011-12-21 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- areštu 80 parų; 5) 2014-04-25 Raseinių r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016-05-20 fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui) ir BK 140 str. 2 d. (2016-05-21 nežymaus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui),

Aprašomoji dalis

nustatė

J. L. 2016 m. gegužės 20 d. apie 7.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei– sugyventinei R. G. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą.

Be to jis 2016 m. gegužės 21 d. apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei– sugyventinei R. G. į galvą bei po vieną kartą įspyrė jai į abi kojas, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. G. poodines kraujosruvas šlaunyse, tai yra padarė R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos (2016-05-20 fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui– sugyventinei) ir BK 140 str. 2 d. (2016-05-21 nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui– sugyventinei).

J. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas pažymi, kad BK 60 str. 1 d. sunkinančia aplinkybe- veika padaryta recidyvisto- papildyta tik nuo 2015 m. kovo mėn, gi J. L. prieš jam inkriminuojamas veikas padarytos nusikalstamos veikos (nusikaltimai nuosavybei) padarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, dėl ko aplinkybė, kad nusikalstama veik padaryta recidyvisto, negali būti pripažinta sunkinančia- BK 3 str.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veika žmogaus sveikatai, jos baigtos, nesunkios, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, prieš silpnesnį asmenį. J. L. praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. J. L. dirba (nuo 2015-04-29, b. l. 93), turi mažametį vaiką, gim. 2015 m. (b. l. 95), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (b. l. 92). J. L. teisiamas šeštą kartą, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs. Jis paskutinį kartą teistas 2014-04-25 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., visos kitos prieš tai jo padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš valstybės saugomą ir ginamą nuosavybę. Taigi J. L. būdamas praeityje pilnamečiu teistas už tyčinį nusikaltimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (2016-05-20 fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui– sugyventinei) ir BK 140 str. 2 d. (2016-05-21 nežymaus sveikatos sutrikdymu šeimos nariui– sugyventinei), skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), paskiriant mažesnes bausmes, nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

J. L. pagrįstai buvo inkriminuoti atskiri ir kartotiniai BK 140 str. 2 d. numatyti nusikaltimai. Nustatytas ir įrodytas J. L. skirtingais veiksmais pasireiškęs fizinis smurtas prieš nukentėjusią 2016-05-20 ir 2016-05-21, skirtingos jo priežastys ir jais sukeltos pasekmės– pirmu smurtas dėl negauto bučinio ir atveju fizinis skausmas, antru – keršijimas už pranešimą apie smurtą ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, tai negali būti kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes neturi tęstinėms nusikalstamoms veikoms būtino vieningo sumanymo požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007-10-18 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-P-412/2007, teisėjų kolegijos 2007-04-20 baudž. byloje Nr. 2K-307/2007). Todėl kaltinamajame akte nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirtais bylos duomenimis įrodyti J. L. nukentėjusiai R. G. suduoti smūgiai turi būti vertinami kaip atskiri baigti nusikaltimai pagal realinę nusikaltimų sutaptį, nes buvo įvykdyti iš skirtingų ir savarankiškų sumanymų. Taigi paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, J. L. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau teismas šiuo atveju sprendžia, kad šiuo metu galutinės subendrintos bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad jis nukentėjusiosios teismo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamasis su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką, dirba ir prisideda prie išlaikymo, pati nukentėjusioji prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atsižvelgus į jo elgesio problemines sritis skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, užtikrins teisingo nubaudimo principą, bei turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, todėl kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. L. įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ji jaučiasi įbauginta, tai kad kaltinamasis bylos duomenimis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, jam taip pat skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.) ir draudimas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusios R. G. uždraudžiant su ja bendrauti, ieškoti ryšių, lankytis nukentėjusios R. G. gyvenamojoje vietoje (BK 67 str. 2 d. 6 p., 72¹ str., 75 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, J. L. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuotu veiku. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Realios bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaitytinas J. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-05-23, 11 val. 10 min., iki 2016-05-24 14 val. 30 min. (b. l. 38- 39, 102), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65- 66). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 105 str., 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 34,74 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J.L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016-05-20 fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui– sugyventinei R. G.) ir BK 140 str. 2 d. (2016-05-21 nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui– sugyventinei R. G.) ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016-05-20 fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui– sugyventinei R. G.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2016-05-21 nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui– sugyventinei R. G.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72¹ str., J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– draudimą viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusios R. G. uždraudžiant su ja bendrauti, ieškoti ryšių, lankytis nukentėjusios R. G. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti J. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-23, 11 val. 10 min., iki 2016-05-24 14 val. 30 min. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuria J. L. buvo taip pat buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus 16 ct) proceso išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis– įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.