- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- eI4-2309-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Advokatai
- Vita Kilišauskaitė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros krovinių terminalas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kamineros krovinių terminalas“ (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2023 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 1S-110(2023) atsisakyti pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Direkcija) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnio reikalavimams. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Direkcijos veiksmai yra pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnius, tačiau Konkurencijos taryba šių aplinkybių visiškai neįvertino, todėl priėmė neteisėtą Nutarimą.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamame Nutarime atliktu įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principų vertinimu.
Dėl įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo pareiškėja nurodo, kad Direkcija pareiškėjai kaip Uosto žemės nuomininkei sudarė prastesnes sąlygas vykdyti krovos veiklą, nes ji nuomos sutartimi turi prisiimti įsipareigojimus už Uosto infrastruktūros – geležinkelio atšakos – įvedimą, o kiti Uosto žemės nuomininkai tokių įsipareigojimų neturi prisiimti. Pažymi, kad ji susidūrė su aiškios Uosto investicijų paskirstymo tvarkos nebuvimu, o tai, kad šiuo atveju pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kurias pareiškėja nurodė Konkurencijos tarybai, nereiškia, kad nepažeidžiamos ir kitų Uosto operatorių teisės, sukuriama skaidri konkurencinė aplinka. Pareiškėja skunde taip pat pateikia įvairias aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias, kad tyrimas turi strateginę reikšmę, o jo rezultatai padėtų užtikrinti veiksmingą konkurenciją. Pvz., nurodo, kad nors Uosto nuomininkams suteikiama Direkcijos lėšomis sukurta infrastruktūrą, ji gerinama, tokia informacija nėra viešai skelbiama.
Dėl racionalaus išteklių naudojimo principo pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba apie vienuolika mėnesių įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinko informaciją, reikšmingą tyrimui, o tai, pareiškėjos vertinimu, reiškia, kad Konkurencijos taryba jau turi pakankamai duomenų, leidžiančių pradėti tyrimą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Konkurencijos taryba po pareiškimo pateikimo daug kartų kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, ir tai akivaizdžiai įrodo, kad Konkurencijos taryba įtarė esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Be to, tai įrodo, kad Konkurencijos taryba turi pakankamai specifinių žinių ir žmogiškųjų bei laiko išteklių. Konkurencijos taryba Nutarime iš esmės nevertino tyrimo tikslų ir nepasisakė dėl galimybių juos pasiekti. Pareiškėjos įsitikinimu, Konkurencijos tarybai pradėjus ir atlikus tyrimą, būtų užtikrinta veiksminga konkurencija Uoste bei sudarytos sąlygos nuosekliai Uosto plėtrai.
Pareiškėjos vertinimu, Nutarimas neatitinka viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, taip pat pasisako dėl įvairių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų, keliamų viešojo administravimo subjektams, vertindama, kad Konkurencijos taryba šių principų nesilaikė. Pvz., pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba nepaisė išsamumo principo, kadangi Nutarimas iš esmės yra neargumentuotas, o sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą tinkamai nemotyvuotas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu Konkurencijos taryba vilkino procesą ir nesiekė užtikrinti efektyvumo principą atitinkančio tyrimo. Pareiškėja nurodo, kad pareiškimas Konkurencijos tarybai buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d., o Konkurencijos tarybos Nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą, priimtas tik 2023 m. liepos 18 d.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba neįgyvendino įstatymo viršenybės principo, neužtikrino tinkamo nepiktnaudžiavimo valdžia principo įgyvendinimo, taip pat nepaisė objektyvumo principo, elgėsi neatsakingai bei nepaisė atsakomybės už priimtus sprendimus principo, neįgyvendino „vieno langelio“ principo. Paaiškina, kad Konkurencijos taryba Nutarime padarė teisės aktų taikymo klaidas, t. y. Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, nors būtent ši kompetencija jai priskirta Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjos vertinimu, Konkurencijos taryba priėmė akivaizdžiai neteisėtą Nutarimą, tokiu būdu, užkirsdama kelią identifikuoti Direkcijos vykdomus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir juos pašalinti. Nutarimas nebuvo paremtas tinkamomis teisės aktų nuostatomis, nes Konkurencijos taryba tinkamai neįvertino surinktos medžiagos ir pareiškėjos pateiktos informacijos, dėl ko atsirado neigiamų padarinių pareiškėjai ir pareiškėja turi kreiptis į teismą kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėja prašyme pradėti tyrimą nurodė, kad pareiškėjui išnuomotame žemės sklype nėra reikiamos geležinkelio infrastruktūros bei pareiškėja esą verčiama prisiimti finansinę naštą dėl naujos infrastruktūros sukūrimo, nors visi kiti Uosto žemės nuomininkai, sudarę Uosto žemės nuomos sutartis su žemės sklypuose jau buvusia infrastruktūra (geležinkeliais), jokia forma neprivalo Direkcijai už tai atlyginti. Konkurencijos taryba, įvertinusi šį pareiškėjos prašymą, padarė išvadą, kad jis neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto. Konkurencijos taryba nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas pradėti tyrimą neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto neturėjo pareigos vertinti ir nevertino to, buvo ar nebuvo padarytas Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimų pažeidimas. Nurodo, kad pareiškėja nesutikdama su Konkurencijos tarybos išvadomis turėtų akcentuoti ne konkurencijos teisės pažeidimo, jos subjektyviu vertinimu, buvimą, bet pateikti argumentus, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino savo veiklos prioritetą.
Nurodo, kad vertindama pareiškėjos prašymą pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams bei tokio tyrimo atitiktį Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui, Konkurencijos taryba analizavo ir atsižvelgė į įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principą ir racionalaus išteklių naudojimo principą (Nutarimo (16) pastraipa). Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Konkurencijos taryba savo poziciją, jog tyrimas neatitinka įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo, grindė tuo, kad dėl Direkcijos veiksmų nematyti reikšmingo neigiamo poveikio pareiškėjos veiklai. Konkurencijos taryba savo vertinimą dėl pareiškėjos „sėkmingumo“ pateikė ne remdamasi subjektyviu vertinimu apie pareiškėją, tačiau tik įvertinusi objektyvius duomenis, t. y. pareiškėjos pardavimo pajamas ir finansinę padėtį iš viešai prieinamų šaltinių. Konkurencijos taryba savo vertinimu siekė atskleisti, kad tyrimas būtų atliekamas atitinkamoje rinkoje, kurioje vyksta konkurencija ir yra didelė pasirinkimo laisvė rinktis paslaugų tiekėją, taip pat tokiu tyrimu Konkurencijos taryba spręstų išimtinai individualaus pobūdžio pareiškėjos ir Direkcijos ginčą, kadangi jiems „iki šiol“ nepavyko susitarti. Todėl iš esmės tokiu tyrimu įtaka būtų daroma ne reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ir vartotojų, bet pareiškėjai. Pareiškimo tikslinimo procedūros metu Konkurencijos tarybai papildomai paprašius pareiškėjos patikslinti ir nurodyti, ar, pareiškėjos žiniomis, yra ir kitų ūkio subjektų, kurių atžvilgiu dėl skundžiamų Direkcijos veiksmų yra ribojama konkurencija Konkurencijos įstatymo 4 ir (ar) 7 straipsnio prasme, pareiškėja nurodė, kad apie kitus ūkio subjektus jai nėra žinoma, todėl ir dėl šios priežasties skunde nurodomas pareiškėjos argumentas, kad kilęs ginčas nėra individualaus pobūdžio, yra nepagrįstas.
Pažymi, kad Konkurencijos taryba strateginės reikšmės principo ir jo turinio nagrinėjamu atveju nevertino ir tokios pareigos neturėjo, todėl toks pareiškėjos skundo argumentas ir vertinimas neturi jokios reikšmės.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad Konkurencijos taryba rinkdama informaciją ir įpareigodama pareiškėją tikslinti pareiškimą ne vieną kartą pati galimai įtarė esant konkurencijos teisės pažeidimą nurodo, kad Konkurencijos taryba tik 2023 m. birželio 16 d. gavo visus reikalavimus atitinkantį pareiškėjos pareiškimą, todėl nuo šios datos per 30 dienų, remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Konkurencijos taryba privalėjo priimti atitinkamą nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Be to, lygiagrečiai su pareiškimo tikslinimo procedūra pareiškimui neatitinkant jam keliamų reikalavimų, Konkurencijos taryba rinko kitą informaciją (pavyzdžiui, kreipėsi ir į Direkciją). Toks informacijos rinkimas, tikslinimasis nepatvirtina pareiškėjos skunde nurodytų teiginių, neva Konkurencijos taryba jau šiuo metu turi sukaupusi daug specifinių žinių apie pareiškėjos situaciją bei žmogiškųjų išteklių, o tai neva įrodo, kad Konkurencijos taryba įtarė konkurencijos teisės pažeidimą. Konkurencijos taryba pažymi, kad informacijos rinkimas ir analizė sprendžiant tyrimo pradėjimo klausimą ir informacijos rinkimas ir analizė jau atliekant tyrimą yra visiškai skirtingi dalykai ir negali būti sugretinami. Konkurencijos taryba tik atliko savo įstatyminę pareigą informuoti pareiškėją apie trūkumus pareiškime, tikslintis pareiškėjos nurodomas aplinkybes renkant kitą informaciją, taip pat vertinti gautą pareiškimą bei dėl jo priimti atitinkamą sprendimą, t. y. pradėti tyrimą ar jo nepradėti.
Nutarimas atitinka visus viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamus reikalavimus, o Konkurencijos taryba veikė laikydamasi viešojo administravimo subjektams taikomų principų. Tai, kad pareiškėja ginčija visus Nutarime dėstomus argumentus, taip pat Nutarime pateiktą Konkurencijos tarybos vertinimą ir sprendimą bei su tuo nesutinka, nereiškia, kad Nutarimas yra nemotyvuotas. Priešingai, Konkurencijos tarybos Nutarimas yra objektyvus, nešališkas, jis nėra pagrįstas abejonėmis, jį priimant buvo įvertinti visi pareiškime pateikti argumentai, kita Konkurencijos tarybos surinkta informacija.
Nurodo, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas, jo vėlesni papildymai ir tikslinimai neatitiko reikalavimų, kuriuos turi atitikti pareiškimas, kad būtų pradėtas jo nagrinėjimas dėl Konkurencijos įstatymą pažeidžiančių veiksmų, pareiškėjai vėlesniais Konkurencijos tarybos raštais buvo nurodoma, kad, įvertinus pareiškėjos Konkurencijos tarybai pateiktą informaciją, ji ne visa apimtimi atitinka Darbo reglamente nustatytus pareiškimui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėja ir tikslino bei pildė pareiškimą. Paskutinis pareiškėjos pareiškimą tikslinantis raštas Konkurencijos taryboje buvo gautas tik 2023 m. birželio 16 d. Nustatyta, kad būtent šią dieną pareiškėja pateikė reikalavimus atitinkantį pareiškimą, todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, Konkurencijos taryba pareiškimą turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tinkamo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. Atsižvelgdama į šį terminą, Konkurencijos taryba 2023 m. liepos 18 d. ir priėmė ginčijamą Nutarimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad skundžiami Direkcijos veiksmai ir priimti sprendimai dėl investicijų įgyvendinimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neapriboja nei pareiškėjos, nei kitų ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje ją uždarant, stumiant iš jos ar ją pasidalinant, Direkcijos veiksmais dėl investicijų įgyvendinimo tiesiogiai nėra daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Be deklaratyvių pareiškimų, kad Direkcijos veiksmai yra reikšmingi ne tik pareiškėjai, bet ir didesniam vartotojų skaičiui, skunde nepateikta jokios informacijos, kuri leistų abejoti atitinkamu pareiškėjos sprendimo pagrįstumu dėl vertinimo pagal nurodytą principą.
Pažymi, kad skundžiami Direkcijos veiksmai iš esmės yra susiję su pareiškėjos interesais, bei kad nėra pagrindo manyti (mažai tikėtina), jog tyrimu, jei jis būtų atliekamas, būtų padaryta įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei. Direkcija neabejoja Konkurencijos tarybos atliktu vertinimu ir su juo sutinka.
Direkcijos vertinimu, laikantis LVAT suformuotos praktikos, išsamus Direkcijos veiksmų, nurodytų skunde, ir susijusių aplinkybių vertinimas nėra reikšmingas vertinant atsakovės atsisakymo pradėti tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant viešojo administravimo principų. Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų, parengė viešojo administravimo subjektas – Konkurencijos taryba, kuriai Konkurencijos įstatymo nuostatomis tokie įgaliojimai yra suteikti. Atsisakymo pradėti tyrimą priežastys Nutarime buvo pagrįstos ne tik pagrindiniais faktais, argumentais, bet ir pateiktas atsisakymo pradėti tyrimą teisinis pagrindas. Motyvų išdėstymas Nutarime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą ir atsisakydama pradėti tyrimą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Taigi pareiškėja iš esmės suprato (galėjo ir turėjo suprasti) priimto nutarimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, todėl nėra savarankiško ir pakankamo pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir jame nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos veiklos prioritetai negali riboti pareiškėjos teisės, pagrįstai įtariant, kad yra padarytas konkurencijos teisės pažeidimas, gauti Konkurencijos tarybos nutarimą dėl pažeidimo. Konkurencijos taryba piktnaudžiauja savo teisėmis pati pasirinkdama, kokius tyrimus dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad dalis pareiškėjos argumentų yra susiję su konkurencijos teisės pažeidimo (ne)buvimu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą. Prašyme nurodė, kad Direkcija galimai ribojama konkurenciją tarp Uoste veiklą vykdančių ūkio subjektų, tokiu būdu pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas. Pažymėjo, kad Direkcija sudaro skirtingas sutartis su rinkos dalyviais, tačiau nepateikia tokių skirtingų sąlygų taikymo pavyzdžių. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad neturi objektyvių galimybių patikrinti kitų Uosto žemės nuomininkų sudarytų sutarčių su Direkcija sąlygų dėl jų konfidencialumo. Pareiškėjos sklype nėra reikiamos geležinkelio infrastruktūros bei pareiškėja esą verčiama prisiimti finansinę naštą dėl naujos infrastruktūros sukūrimo, nors visi kiti Uosto žemės nuomininkai, sudarę Uosto žemės nuomos sutartis su žemės sklypuose jau buvusia infrastruktūra (geležinkeliais), jokia forma neprivalo Direkcijai už tai atlyginti.
Konkurencijos taryba 2022 m. spalio 3 d. raštu vadovaudamasi Darbo reglamento 15.1 papunkčiu ir 25 punktu, pasiūlė pareiškėjai ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti Konkurencijos tarybai informaciją ir su šia informacija susijusius dokumentus: paaiškinti, ar, pareiškėjos nuomone, Direkcija siekia rinkos dalyviams taikyti skirtingas sąlygas dėl įsipareigojimų bei koks, pareiškėjos nuomone, tokio skirtingų sąlygų taikymo tikslas; nurodyti pareiškėjos konkurentų, kuriems, pareiškėjos žiniomis, nebuvo taikomi krovos įsipareigojimai arba buvo taikomi mažesnės apimties krovos įsipareigojimai už pirminės infrastruktūros (privažiuojamojo kelio) projekto įgyvendinimą duomenis; nurodyti pareiškėjos konkurentų, kuriems, pareiškėjos žiniomis, nebuvo taikomi krovos įsipareigojimai arba buvo taikomi mažesnės apimties krovos įsipareigojimai už krantinių gilinimo projektų įgyvendinimą duomenis; pateikti Direkcijos taikomų skirtingų sąlygų Uoste veikiantiems subjektams pavyzdžių, kurie galėtų pagrįsti jos poziciją; pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos derybinės galios su Direkcija sudarant sutartis ar sutarčių pakeitimus; nurodyti bei pagrįsti, ar pareiškėjai žinomos yra kokios nors priežastys bei aplinkybės, kad Direkcija siektų ir (ar) turėtų strategiją išstumti pareiškėją iš rinkos; patikslinti, kokie Direkcijos veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmais; paaiškinti, ar, pareiškėjos nuomone, yra objektyvių veiksnių, kurie galėtų sąlygoti skirtingos apimties įsipareigojimų nustatymą ar jų nenustatymą Uosto žemės nuomos sutartyse.
Pareiškėjos pareiškimas papildytas 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. kovo 15 d. raštais (toliau – Raštai). Konkurencijos taryba 2023 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-513 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjai, kad pareiškimas ne visa apimtimi atitinka pareiškimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo pradėjimo nustatytus reikalavimus. Paklausime Konkurencijos taryba pateikė pareiškėjai klausimus ir prašė ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 28 d. pateikti Konkurencijos tarybai informaciją ir su šia informacija susijusius dokumentus (dokumentų kopijas). Pareiškėja taip pat buvo informuota apie tai, kad Konkurencijos taryba 2023 m. vasario 23 d. raštu (2.16Mr-45)6V-252 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Direkciją ir pateikė klausimus susijusius su pareiškime išdėstyta informacija.
2023 m. kovo 28 d. gautas Direkcijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. UD-1.2.19E-502, kuriuo Direkcija atsakė į pateiktus klausimus. Direkcija atsakyme Konkurencijos tarybai nurodė, kad visos Uoste veikiančios krovos kompanijos naudojasi privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, o pareiškėja taip pat gali naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, esančiais nuomojamame sklype Perkėlos gatvėje. Taip pat nurodė, kad visose Uosto žemės nuomos sutartyse yra numatyti nuomininko Įsipareigojimų apskaičiavimo kriterijai. Įsipareigojimai nėra skaidomi pagal žemės nuomininko naudojamos infrastruktūros pobūdį (krantinės, geležinkeliai, žemė, kt.), Įsipareigojimai numatyti už visą naudojamos Uosto infrastruktūros kompleksą. Direkcija nurodė, kad savo veiklos strategiją formuoja atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie numato Direkcijai pareigą racionaliai valdyti ir vystyti Uostą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Direkcijai yra nustačiusi finansinius tikslus, savininko lūkesčiai detalizuojami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos lūkesčių laiške. Uosto žemės sklypų nuomos sutartys, įskaitant ir konkurso būdu išnuomotus Uosto žemės sklypus, sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta tipine žemės nuomos sutarties forma.
Konkurencijos taryba 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-706 dar karką pasiūlė pareiškėjai iki 2023 m. birželio 5 d. pateikti informaciją: nurodyti, kaip dėl Direkcijos veiksmų mažėjo pareiškėjos pajamos arba didėjo sąnaudos, susijusios krovos darbais, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; pagrįsti poziciją, kad dėl Direkcijos veiksmų stabdoma pareiškėjos veiklos plėtra; nurodyti kokiu pagrindu pareiškėja teigia, kad prisiimti įsipareigojimai yra lygūs infrastruktūros tobulinimo kaštams, t. y. kokią tiesioginę naudą (finansine išraiška) Direkciją gautų iš įsipareigojimų nustatymo neskaitant netesybų mokėjimo, jei šios kiltų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, kurių naudojamuose sklypuose yra statoma arba rekonstruojama geležinkelių infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, krantinės ar jų dalys ir (arba) vykdomi infrastruktūros plėtros darbai, moka mažesnį uosto žemės nuomos mokestį (taigi, kaip galima suprasti, pareiškėjai prisiėmus įsipareigojimus jai sumažėtų Uosto žemės nuomos mokestis); nurodyti, ar skundžiami veiksmai yra susiję tik su pareiškėjos interesais.
Konkurencijos taryba 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. (2.17Mr-45)6V-747 atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, pratęsė Konkurencijos tarybos rašte nurodytą informacijos pateikimo terminą iki 2023 m. birželio 16 d. Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėja 2023 m. birželio 16 d. pateikė visus Darbo reglamento 24–28 punktuose reikalavimus atitinkantį pareiškimą, todėl jį priėmė.
Konkurencijos taryba 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos administracinio veiklos prioriteto: pirma, nėra pakankamų duomenų įtarti, kad dėl nustatyto reglamentavimo būtų tiesiogiai apribojamos ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje, antra, tarp pareiškėjos ir Direkcijos yra kilęs individualaus pobūdžio ginčas dėl infrastruktūros gerinimo ir sukūrimo bei atlyginimo už ją, todėl skundžiami veiksmai iš esmės susiję su pareiškėjos interesais. Nematyti, kad būtų skundžiami veiksmai, kuriais tiesiogiai daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Nutarime taip pat pažymima, kad pareiškimo nagrinėjimo metu surinkta informacija iš pareiškėjos ir Direkcijos yra prieštaringo pobūdžio, o visų reikšmingų aplinkybių nustatymas ir įvertinimas, įskaitant ekonominę Įsipareigojimų apskaičiavimo bei įgyvendinimo praktikoje analizę, galėtų pareikalauti specifinių žinių bei didelių Konkurencijos tarybos žmogiškųjų ir laiko išteklių.
Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą ir įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą. Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Direkcijos veiksmai yra pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnius, tačiau Konkurencijos taryba šių aplinkybių visiškai neįvertino, tokiu būdu priėmė neteisėtą Nutarimą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame Nutarime atliktu įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principų vertinimu. Pareiškėja nurodo, kad Nutarimas neatitinka viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems teisės aktams keliamų reikalavimų, taip pat pasisako dėl įvairių VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų, keliamų viešojo administravimo subjektams, vertindama, kad Konkurencijos taryba šių principų nesilaikė. Be to, pareiškėjos teigimu, Konkurencijos taryba vilkino procesą ir nesiekė užtikrinti efektyvumo principą atitinkančio tyrimo. Pareiškėja nurodė, kad pareiškimas Konkurencijos tarybai buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d., o Konkurencijos tarybos Nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą, priimtas tik 2023 m. liepos 18 d.
Ginčijamas nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog Konkurencijos tarybos priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju neturi būti atliekamas visų ar net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas, ar kad vertinant kitas aplinkybes, apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1556/2013).
Konkurencijos tarybos atsisakymas pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu yra šios institucijos administracinė diskrecija, vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1S-136 (2022) (toliau – Aprašas). Konkurencijos taryba, vertindama, ar tyrimas atitinka veikos prioritetą („atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę“), vadovaujasi šiame Apraše įtvirtintais principais, t. y. įvertina galimo tyrimo: 1) įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (Aprašo 8.1. punktas); 2) strateginę reikšmę (Aprašo 8.2. punktas); 3) racionalų išteklių naudojimą (Aprašo 8.3. punktas).
Skunde teigiama, kad konkrečiu atveju neegzistavo Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, skunde buvo nurodyta visa eilė veiksmų, kurie riboja konkurenciją tarp Uosto nuomininkų, t. y., kad Direkcija neužtikrina veiksmingos konkurencijos Uoste bei nesudaro sąlygų nuosekliai Uosto plėtrai.
Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos, susiję su Konkurencijos tarybos teise nustatyti veiklos prioritetus bei šių prioritetų taikymu praktikoje, vertintinos Europos Sąjungos teisės nuostatų kontekste. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, iš esmės siekiama užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų nepriklausomumo garantijas, išteklius, būtinus veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Akcentuotina, kad šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas numatytas iki 2021 m. vasario 4 d. Tačiau Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio, kuris skirtas nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų nepriklausomumo užtikrinimui taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, 5 dalyje nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turi įgaliojimus nustatyti savo su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių užduočių, nurodytų šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje, vykdymo prioritetus; taip pat toje pat dalyje nustatyta, kad tiek, kiek nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos privalo nagrinėti oficialius skundus, tos institucijos turi įgaliojimus atmesti tokius skundus remdamosi tuo, kad jos tokio skundo nelaiko prioritetu; tai nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Minėtos direktyvos preambulės 23 punkte nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui; šiuo tikslu jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus skundus, kuriuos pateikia viešosios institucijos, kurios SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje dalijasi kompetencija su nacionaline administracine konkurencijos institucija, kai taikytina; tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų teisei atmesti skundus kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trūkumo, arba nuspręsti, kad nėra pagrindo imtis veiksmų iš jų pusės; oficialiai pateiktų skundų atvejais tokiems atmetimams turėtų būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę.
Taip pat iš 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalies aišku, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Darytina išvada, kad nacionalinės konkurencijos institucijos gali nustatyti prioritetus, nebūtinai susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusiomis užduotimis.
Iš ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo turinio matyti, kad atsakovė rėmėsi tuo, kad net jei ji atliktų tyrimą dėl galimų Direkcijos piktnaudžiavimo veiksmų, Konkurencijos tarybos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi institucijos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo pradėjimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Konkurencijos tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad institucija gali numatyti prioritetiniais tuos tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Taip pat, pareiškėja, teisėjų kolegijos vertinu, iš esmės abejoja Konkurencijos tarybos teise atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu, kai faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, jei konkrečios aplinkybės leidžia spręsti apie galimą konkurencijos ribojimą. Kaip matyti iš skundo pareiškėja pabrėžia, kad atsakovei pateikė visą eilę faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog Direkcija pareiškėjai kaip Uosto žemės nuomininkei sudaro prastesnes krovos veiklos sąlygas, nes sutartimi ji turi prisiimti įsipareigojimus už Uosto infrastruktūros – geležinkelio atšakos – įvedimą, o kiti Uosto žemės nuomininkai tokių įsipareigojimų, pasak pareiškėjos, neturi pareigos prisiimti, ir už geležinkelio atkarpos įvedimą atsiskaityti su Direkcija. Tačiau skunde nėra argumentų apie tai, kad minėti galimi konkurencijos ribojimai yra tokio masto, kad juos tirdama Konkurencijos taryba reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrintų kuo didesnę vartotojų gerovę. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Konkurencijos taryba pakankamai argumentavo ginčijamą nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiklos sudarant nuomos sutartis su Uosto žemės nuomininkais. Akcentuotina ir tai, kad Konkurencijos taryba, prieš priimdama ginčijamą nutarimą, detaliai išsiaiškino galimus konkurencijos ribojimus, kuriuos pareiškėja paaiškino eilėje raštų, kuriais ji tikslino pareiškimo trūkumus. Taigi nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą nutarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas ar peržengė savo diskrecijos ribas, nustatytas teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes tikėjosi, jog tyrimas bus pradėtas, nepaneigia skundžiamame nutarime išdėstytų argumentų dėl atsisakymo pradėti tyrimą remiantis institucijos nustatytu veiklos prioritetu. Iš viešai prieinamos informacijos matyti atsakovo atliekami tyrimai, jo prižiūrimos ūkio subjektų veiklos sritys ir kitos atliekamos funkcijos bei turimi personalo ir skirti funkcijoms atlikti finansiniai resursai, kurie atsakovo, kaip ir kiekvienai viešojo administravimo institucijai, privalo būti naudojami siekiant kuo didesnės naudos plačiajai visuomenei taip atliepiant konstitucinį principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atitinkamai asmens teisė reikalauti tyrimo nesukuria atsakovo viešojo administravimo institucijos pareigos visais atvejais reikalaujamą tyrimą atlikti. Šiuo atveju institucija yra išviešinusi savo veiklos prioritetą ir patvirtinusi aprašą, kuriuo įgyvendinamas tyrimų vertinimas pagal veiklos prioritetą, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentacija dėl galimo atsakovo piktnaudžiavimo „pasirenkant“ pradėtinus tyrimus.
Pareiškėjos argumentai dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų egzistavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tyrimą iš esmės atsisakyta pradėti dėl kitos aukščiau įvardintos priežasties ir nurodyto teisinio pagrindo.
Teismas, įvertinęs minėtas Konkurencijos įstatymo bei Veiklos prioriteto nuostatas, sprendžia, kad atsakovė, gavusi Darbo reglamento 24–28 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą (2023 m. birželio 16 d. pareiškimas), išnagrinėjo pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą Nutarimą. Patikslintų pareiškimų ir papildomų dokumentų pateikimas atsakovei dėl tyrimo pradėjimo ir Konkurencijos tarybos kreipimasis į Direkciją dėl informacijos pateikimo niekaip negalėjo sukelti pareiškėjai teisėtų lūkesčių, kad tyrimas bus pradėtas, todėl argumentai, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas atmestini. Be to, teisėjų kolegija, pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Direkcija riboja konkurenciją kitiems ūkio subjektams, todėl nėra pagrindo nepritarti atsakovės pozicijai, kad kilęs ginčas yra individualaus pobūdžio.
Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, jog gavus pareiškimą per 30 dienų terminą priimti nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti tyrimą.
Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo.
Iš Konkurencijos tarybos darbo reglamento nuostatų nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti Darbo reglamento 24–28 punkte pareiškimui keliamus reikalavimus. Jeigu pateiktas pareiškimas neatitinka reglamento 24–28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai. Tokiu atveju pareiškimo nagrinėjimo terminas, nustatytas Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, pradedamas skaičiuoti, kai administracijos sekretoriatui pateikiamas pareiškimas, atitinkantis reglamento 24–28 punktų reikalavimus (Darbo reglamento 30 punktas). Administracijos darbuotojas, išnagrinėjęs pareiškimą, atitinkantį reglamento 24–28 punktų reikalavimus, parengia Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą projektą ir perduoda jį svarstyti tarybos tvarkomajame posėdyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 1 d. pareiškimas atitiko ne visus Darbo reglamento 24–28 punktuose pareiškimui keliamus reikalavimus, todėl Konkurencijos taryba eilę kartų nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėja tik 2023 m. birželio 16 d. pašalino visus pareiškimo trūkumus. Skundžiamas nutarimas priimtas 2023 m. liepos 18 d., taigi nėra pagrindo pritarti pareiškėjai, kad atsakovė pažeidė nutarimo priėmimo terminą įtvirtintą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Konkurencijos tarybos nutarimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Skundžiami sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės Nutarimas yra motyvuotas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, kurios ir sudarė pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų. Atitinkamai darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, veikė aktyviai bei atliko išsamų pareiškimo tyrimą, todėl argumentai dėl Nutarimo neišsamumo atmestini, kaip nepagrįsti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2023 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Direkcijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 ir 7 straipsnių reikalavimams yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl Nutarimo panaikinimo, todėl, netenkinus pirmojo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos UAB „Kamineros krovinių terminalas“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.