Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-749-648/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
1-749-648/2010
Teisminio proceso Nr.
1-14-01192-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. Š.
Kaltinamasis
A. Š., R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-749-648/2010Teisminio proceso Nr. 1-14-01192-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant E. S., dalyvaujant prokurorei V. S., nukentėjusiajai A. Š., gynėjams advokatams A. R. ir S. P., kaltinamiesiems A. Š. ir R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:

1) 1997-05-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 232 1-prim str. 1 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01), paskirta bausmė- laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas ;

2) 1997-12-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., (BK galiojęs iki 2003-05-01), paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;‘

3) 1998-01-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., (BK galiojęs iki 2003-05-01), paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metais;

4) 2000-10-24 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01), paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 metai 6 mėn. su turto konfiskavimu, 2003-07-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi veika iš BK 272 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 180 str. 2 d, bausmė nepakeista, panaikintas turto konfiskavimas;

5) 2004-02-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn.;

6) 2007-11-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., bausmė - 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-26 nutartį paleistas lygtinai 4 mėn. 21 d, 2009-04-20 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

7) 2010-05-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. ir 214 str., paskirta bausmė- bauda 10 MGL (1300 Lt), įskaityti 2 paras laikino sulaikymo ir galutinė bausmė 6 MGL (780 litų) bauda, bausmės neatlikęs,

8) 2010-11-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. 60 parų arešto (nuosprendis neįsiteisėjęs),

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 6 mėn. viešųjų darbų, pareigojant dirbti po 40 val. kas mėnesį visuomenės labui;

2) 2006-02-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, taikytas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.,

3) 2010-07-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 20 parų arešto, bausmės neatlikęs,

4) 2010-11-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. 40 parų arešto (nuosprendis neįsiteisėjęs),

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir R. G. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2010-07-11 apie 12.30 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu, priėjo prie nukentėjusiosios A. Š. ir, A. Š. stebint aplinką ir laikant laiptinės duris, R. G. pradėjo nukentėjusiąją stumti į namo laiptinę, o jai bandant išsiveržti į lauką, ją pargriovė ir bandė nuimti nuo kaklo per galvą auksinę grandinėlę, 500 Lt vertės, su auksiniu kryželiu, 150 Lt vertės, tačiau nuimti nepavykus nutraukė minėtą grandinėlę nuo kaklo ir pakėlė nukritusį kryželį nuo žemės ir abu pasišalino, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė priklausantį nukentėjusiajai A. Š. 650 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad liepos 11 dieną jis susitiko R. G.. Vivulskio gatvėje pamatė moterį ir jis pasiūlė pagrobti iš jos grandinėlę. R. G. sutiko. Moteriškę apvogė Vivulskio gatvėje prie daugiabučio namo laiptinės. Jis laikė laiptinės duris, o ką konkrečiai darė R. G. jis nematė. Kaip suprato, iš moters buvo pavogta auksinė grandinėlė ir kryžiukas. Kas buvo toliau su pavogtais daiktais, nežino. Po įvykio jis nebuvo sutikęs R. G., kadangi iš įvykio vietos pasišalino atskirai, o vėliau tą pačią dieną jis buvo sulaikytas. Pinigų reikėjo narkotikams.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis susitiko su Š.. jie stebėjo vieną moterį. Abu su Š. tarėsi apiplėšti moterį. Kai ji ėjo į laiptinę, jie ją užpuolė. Moteris pradėjo iš laiptinės veržtis į gatvę. Prasidėjo susistumdymas. Jis nuplėšė jai grandinėlę nuo kaklo. Moteris nukrito ant žemės. Kažkoks vyriškis pradėjo rėkauti, jis metė grandinėlę ir pabėgo. Nukentėjusiosios jis nestūmė, jos atžvilgiu smurto nevartojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodytą nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Š. teisme parodė, kad liepos 11 dieną ji ėjo namo, matė sankryžoje prie kavinės stovinčius 2 vaikinus. Kieme ji pradėjo atidarinėti laiptinės duris, kurios sunkiai atsirakina. Tik ji vieną koją įžengė į laiptinę, staiga kažkas ją pradėjo stumti į laiptinę. Ji išspruko į kiemą, bet ją pastūmė ir ji nugriuvo. Jai gulint ant žemės nuo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę su kryžiuku.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad įvykio dieną jis stovėjo Vivulskio ir Algirdo gatvių sankryžoje. Užgirdo triukšmą, pagalbos šauksmą, perbėgo gatvę ir pamatė gulinčią moterį ir vyrus, kurie jį pamatę, pradėjo šalintis. Moteris pasakė, kad jai nutraukė grandinėlę. Jis bandė grįžti prie jaunuolių, juos sulaikyti. Vienas pasuko į pirmą kiemą, kitas leidosi bėgti. Pirmąjį jis pasivijo. Šis sakė, kad tik ėjo pro šalį ir nieko nedarė, bet po to pasukęs į Algirdo gatvę, leidosi bėgti. Jis grįžo iki moters. Atvažiavo policijos pareigūnai, jis su jais ieškojome tų jaunuolių. Prie parduotuvės „Maxima“ kieme jis pamatė tą jaunuolį, iš karto jį pažino bei jį nurodė pareigūnams. Pareigūnai jį sulaikė. Tai buvo A. Š..

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta – Vivulskio g. 10, yra stebima vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b.l. 5-6).

Apžiūros protokolas patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip gatve eina moteris, kuri po to pasuka prie namo ir kažką daro. Pro šalį praeina A. Š. su kitu asmeniu. Tuo metu, kai moteris atidaro laiptinės duris, eina į vidų, jai dar nespėjus uždaryti durų, prie jos pribėga su A. Š. buvęs asmuo, kuris nubėga į laiptinės vidų, o A. Š. laiko laiptinės duris. Greitai iš laiptinės išbėga moteris, kuria ant žemės pargriauna su A. Š. buvęs asmuo, kažką paima nuo žemės ir pradeda greitu žingsniu eiti į priekį. Visą tą laiką A. Š. stebi aplinką ir po to irgi greitu žingsniu eina paskui su juo buvusį asmenį (t. 1, b.l. 9-12).

Lietuvos Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ patrulio D. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2010-07-11 apie 12.30 val. patruliavimo metu būnant Vivulskio g. į juos kreipėsi žmonės ir pareiškė, kad ties (duomenys neskelbtini) namu nuo moters nuplėšė grandinėję. Atvykus nurodytu adresu prie namo laiptinės buvusi A. Š. pareiškė, kad ką tik du vyriškiai jai nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę su auksiniu kryželiu. Prie jų priėjo A. R., kuris pareiškė, kad matė įvykį ir apibūdino moterį apiplėšusius vyriškius. Su liudytoju ieškant įtariamųjų Mindaugo g. 11 buvo sulaikytas A. Š., kurį A. R. atpažino, kaip moterį apiplėšusį asmenį. A. Š. sulaikytas (t. 1, b.l. 21).,

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog įtariamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą Vivulskio g., Vilniuje, kur jis apiplėšė moterį (t. 1, b.l. 38-40).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog įtariamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė namo laiptinę Vivulskio g., Vilniuje, kur jis apiplėšė moterį (t. 1, b.l. 106-108).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą teisme kaltais prisipažino, nors kaltinimo faktines aplinkybes nurodė kitokias. Abu kaltinamieji patvirtino, jog jie tarėsi apvogti nukentėjusiąją. A. Š. prisipažino, kad laikė laiptinės duris, o ką darė R. G., jis nematė. Teismui pagarsinus kaltinamojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad R. G. pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito (t. 1, b.l. 34), kaltinamasis patvirtino, jog tie parodymai teisingi. Kaltinamasis R. G. teisme neigė stūmęs nukentėjusiąją ar jos atžvilgiu vartojęs fizinę jėgą. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo prisipažinęs, jog pastūmęs nukentėjusiąją ir ji nugriuvusi (t.1, b.l. 101-102). Taigi, matyti, jog kaltinamieji keičia parodymus, jų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tuo tarpu nukentėjusioji A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu surašydama protokolą pareiškimą bei apklausiama kaip liudytoja (t.1, b.l. 2-3, 13-14), tiek teisme visą laiką teigė, jog ji pargriuvo, kai vienas iš ją apiplėšusių asmenų pastūmė, taip pat ji nurodė, kad grandinė su kryželiu nuo jos kaklo buvo nuplėšta jai gulint ant žemės. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios A. Š. parodymais ir jais remiasi. Jos parodymus patvirtina ir liudytojo A. R. teisme nurodytos aplinkybės, kad jis išgirdęs nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, matė gulinčią moterį ir vyrus šalia jos, kurie jį pamatę pradėjo šalintis nuo moters. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie nevartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto, yra nepagrįsti, vertinami kritiškai ir yra atmetami. Nukentėjusiosios A. Š., liudytojo A. R. parodymais, aptartais rašytiniais įrodymais fizinio smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybė yra įrodyta. Iš kaltinamojo R. G. parodymų matyti, jog jis pagrobtą turtą išmetė, šalindamasis iš įvykio vietos, kas šiuo atveju laikytina, jog nusikalstama veika yra baigta, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama. Nusikalstamos veikos požymis – fizinio smurto naudojimas yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais., todėl kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal R BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusioji A. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 650 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 17). Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino. Nukentėjusiosios nurodytą pagrobtų auksinės grandinėlės ir auksinio kryželio vertė yra reali, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų A. Š. ir R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamieji teigia, kad jie kaltais prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, vis tik iš jų parodymų matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jie stengėsi savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme menkinti, nebuvo iki galo atviri pasakodami apie įvykio aplinkybes, keitė savo parodymus, neigė esminę nusikalstamos veikos aplinkybę (fizinio smurto naudojimą prieš nukentėjusiąją), todėl teismas laiko, jog pripažinti, kad kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, nėra pagrindo. Teismas, vertindamas įrodymus, nustatė, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę ir kartu, yra įrodyta, todėl konstatuotina, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, kas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas, vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į LR BK 54 str., 56 str., 58 str. ir 61 str. nuostatas. A. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, praeityje yra teistas 7 kartus (be to, dar vienas nuosprendis yra neįsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, nusikalto neatlikęs bausmės pagal paskutinį nuosprendį, neišnykus teistumui, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, jo vaidmuo bendrininkų daromame nusikaltime buvo aktyvus (vykdytojas), jis buvo nusikalstamo sumanymo iniciatorius. Kaltinamasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus m. psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, stacionare nesigydė, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2007-06-28, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada patvirtina, jog skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (t. 1, b.l. 41-54, 65-91, LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamojo veiksmai ir jo asmenybė rodo, kad ankstesni teistumai bei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, jis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, siekdamas už pagrobtą turtą įsigyti narkotikų, kas rodo, jog jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs nusikalsti ir ignoruoti visuomenėje priimtas gero elgesio nuostatas. Esant nusikaltimų recidyvui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Skirdamas bausmę R. G., teismas, vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į LR BK 54 str., 56 str., 58 str. ir 61 str. nuostatas. R. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka, išsiskyręs, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, nusikalto neatlikęs bausmės pagal paskutinį nuosprendį, neišnykus teistumui, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, jo vaidmuo bendrininkų daromame nusikaltime buvo aktyvus (vykdytojas), jis buvo nusikalstamo sumanymo pagrindinis vykdytojas. Kaltinamasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus m. psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, stacionare nesigydė, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 1998-03-18, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada patvirtina, jog skirti kaltinamajam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (t. 1, b.l109-123, 132-155). LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamojo veiksmai ir jo asmenybė rodo, kad ankstesni teistumai nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, jis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, siekiant už pagrobtą turtą įsigyti narkotikų, kas rodo, jog jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs nusikalsti ir ignoruoti visuomenėje priimtas gero elgesio nuostatas. Kaltinamasis nusikalto praėjus 5 dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiško nusikaltimo - plėšimo – padarymo, kas rodo, jog kaltinamajam paskirta arešto bausmė neturėjo jokio realaus poveikio kaltinamojo elgesiui. Esant nusikaltimų recidyvui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metus 9 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pilnai pridėti neatliktą bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-10 – 6 MGL dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams ir 6 MGL dydžio (780 litų) baudą.

Paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Įskaityti į laisvės atėmimo bausmę laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti A. Š. kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metus 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pilnai pridėti pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-07-08 nuosprendį neatliktą 20 parų arešto bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams ir 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. liepos 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti R. G. kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš A. Š. ir R. G. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų A. Š. turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas A. P.