- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-823-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13380-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- T. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-183-470/2021 pagal pareiškėjo T. C. skundą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. C. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas panaikinti: 1) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. A.-K. 2020 m. liepos 22 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. AP-18602; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. V. 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, kuriuo atmestas skundas ir atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė pareiškimą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo procedūras dėl Alytaus miesto savivaldybės organizuoto viešojo konkurso vykdymo ir jo rezultatų. Tačiau skundžiamais nutarimais buvo nuspręsta netaikyti viešojo intereso gynimo procedūrų motyvuojant tuo, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai žemos nuomos kainos konkurse yra deklaratyvūs ir tam nepateikta įrodymų. Tačiau, anot pareiškėjo, jo teiginius dėl dirbtinai sumažintos nuomos kainos pagrindžia internetiniame portale www.aruodas.lt esanti informacija, t. y., pareiškėjo nurodytos būsimų nuostolių sumos, kurias patirs Alytaus miesto savivaldybė, yra objektyvios. Skundžiamuose nutarimuose nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo procedūrą, siekia išimtinai savo interesų tenkinimo. Priešingai, nuomos konkurso anuliavimas pareiškėjui ar jo vadovaujamai bendrovei naudos neduotų, nes jis paraišką iš konkurso yra atsiėmęs ir laimėtoju negalėtų tapti. Nutarimuose detalizuojant kaip pareiškėjas turėjo/ir ar galėjo apginti savo teises ir interesus viešojo konkurso metu sutinkama, kad buvo pažeistas viešojo konkurso vykdymo imperatyvas, bet imtis priskirtų funkcijų vengiama. Pareiškėjo teigimu, pradinės nuomos kainos nustatymas, neatlikus nekilnojamojo turto vertinimo, vadovaujantis ydinga, neatitinkančia šių laikų reikalavimų, metodika pagal 2009 metų aprašą, konkurso vykdymas ne elektroninėje erdvėje sąlygoja neskaidrų, nesąžiningą ir žalingą viešojo konkurso vykdymą. Tokio proceso prevencija ir eliminavimas ir yra viešojo intereso gynimo imperatyvas. Tuo tarpu prokurorės aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai, dėl ko, priimdamos skundžiamus nutarimus, padarė nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros prokurorė A. A.-K. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde teismui iš esmės pateikia tuos pačius deklaratyvius ir nepagrįstus argumentus, kuriuos teikė savo pirminiame pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai ir vėliau teikdamas skundą Generalinei prokuratūrai. Šie argumentai (tiek dėl ginčijamo patalpų nuomos konkurso skaidrumo, tiek dėl nuomos kainos nustatymo teisėtumo) buvo išsamiai išanalizuoti bei įvertinti skundžiamuose nutarimuose. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros vertinimu nenulemia skundžiamų nutarimų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Be to, faktinių aplinkybių vertinimas pagal susiformavusią teismų praktiką net negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus.
4. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė S. V. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigė, kad Generalinėje prokuratūroje Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 15 straipsnyje numatyta tvarka pagal T. C. skundą aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Kauno apygardos prokuratūros prokurorės surinktus dokumentus ir jų pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą, iš Alytaus miesto savivaldybės gavęs papildomą informaciją, atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad, aukštesniojo prokuroro vertinimu, skundžiamas prokurorės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra išsamus, motyvuotas, surinkti reikalingi sprendimui priimti dokumentai, tinkamai taikytos teisės normos. Generalinės prokuratūros prokurorė, nagrinėdama skundą, rinko įrodymus, juos analizavo, tyrė skunde nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis, nutarime pateiktą pareiškėjo reikalavimų ir aplinkybių vertinimą motyvavo, remdamasi aktualia kasacinio teismo praktika bei padarė išvadas, kad nėra padarytas teisės aktų pažeidimas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. C. skundą.
6. Teismas išanalizavęs gautą iš Kauno apygardos prokuratūros medžiagą, nustatė, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tyrė pareiškėjo kreipimąsi ir rinko duomenis, reikalingus savo išvadoms priimti. Anot teismo, iš gautos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. A.-K., tirdama T. C. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, iš Alytaus miesto savivaldybės išsireikalavo informaciją, reikalingą skundui ištirti: komisijos protokolą, tvarkos aprašą, registrų knygos kopiją ir iš atsakingo savivaldybės darbuotojo gavo nuorodas į internetinius tinklalapius, kur su tokia informacija susipažinti. Į tyrimo medžiagą buvo pateikta Alytaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomos komisijos 2020 m. liepos 20 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt-287, registracijos knygos reikiamo lapo išrašas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas „Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suinteresuoti asmenys tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis tiek į Kauno apygardos prokuratūrą, tiek į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai, o dėl jo (kreipimosi) priimti procesiniai sprendimai yra pakankamai motyvuoti. Taip pat pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas T. C. neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus – procedūras, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į kompetentingą instituciją – Alytaus miesto savivaldybę; b) gavo reikalautus duomenis iš Alytaus miesto savivaldybės ir juos analizavo c) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus; d) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjo argumentų, susijusių su viešojo konkurso dėl sporto veiklai skirtų patalų, esančių Naujoji g. 52, Alytuje, nuomos sąlygų ir konkurso aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimosi išnagrinėjimo rezultato, t. y. jį netenkinančio aplinkybių įvertinimo, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalies bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. C. Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tiek žemesniojo prokuroro, tiek ir aukštesniojo prokuroro nutarimuose klaidingai teigiama, jog nėra nustatyta kokius teisės aktus pažeidžiant ir vykstant skundžiamam konkursui buvo pažeistas viešasis interesas. Priešingai, viešasis konkursas organizuotas, vykdytas ir įvyko neužtikrinant skaidrumo, sąžiningumo ir rungimosi principų, t. y. buvo pažeistas įstatymo ir teisės aktų imperatyvas. Be to, pradinės kainos nustatytos nepagrįstai žemos, prieš tai neatlikus nepriklausomo turto vertinimo, neužtikrintas potencialių dalyvių konfidencialumas. Taigi, šiuo atveju yra nustatytas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai;
1.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad prokuratūra surinko visus galimus įrodymus, kad nustatytų ar skunde nurodytas faktas galėjo pažeisti viešąjį interesą. Tačiau teismas net nesiėmė vertinti pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl akivaizdžiai per žemos nuomos konkurso kainos. Tuo tarpu prokurorai įrodymų dėl vidutinės analogiško turto nuomos kainos Alytaus mieste apskritai nerinko, t. y. prokurorai surinko tik išimtinai savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktus duomenis, kurie turėjo pateisinti nesąžiningai organizuoto konkurso rezultatus;
1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad skundo nagrinėjimo metu tame pačiame teisme taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1145-805/2020, kurioje yra pakankamai duomenų apie eilės savivaldybės administracijos darbuotojų piktnaudžiavimą ir neteisėtus veiksmus, siekiant padėti laimėti konkursą vienam iš dalyvių ir siekiant, kad nebūtų užfiksuota didesnė nuomos kaina;
1.4. Atskirojo skundo rengimo metu pareiškėjui tapo žinoma, kad bylą nagrinėjusios teisėjos S. J. sutuoktinis A. J. dirba prokuroru Kauno apygardos prokuratūroje. Šioje byloje Kauno apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra atsakovai. Remiantis tuo, darytina išvada, kad buvo pagrindas teisėjai S. J. nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, tam kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl teismo nešališkumo. Tačiau teisėja nenusišalino ir priėmė nutartį, palankią sutuoktinio darbovietei.
Atsiliepimas
8. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė A. A.-K. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-183-470/2021. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi teisingai įvertino skundžiamų nutarimų pagrįstumą ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, patikrino prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, išanalizavo surinktos medžiagos visapusiškumą, išsamumą ir teisingai konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjo pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei, atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo;
2.2. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės pateikia tuos pačius deklaratyvius ir nepagrįstus argumentus, kuriuos teikė ir savo pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai, vėliau Generalinei prokuratūrai, ir skunde Alytaus apylinkės teismui. Argumentai tiek dėl ginčijamo patalpų nuomos konkurso skaidrumo, tiek dėl nuomos kainos nustatymo teisėtumo buvo išsamiai išanalizuoti bei įvertinti skundžiamuose nutarimuose. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros vertinimu nenulemia skundžiamų nutarimų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Be to, faktinių aplinkybių pakartotinis vertinimas išeina už šios civilinės bylos nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė S. V. atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimosi išnagrinėjimo rezultato, t. y. jį netenkinančio aplinkybių įvertinimo, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus;
3.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamu atveju, kadangi tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę;
3.3. Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytą Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo pareiškimo ir skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad patalpų nuomos konkursas buvo organizuotas, nuompinigių už savivaldybės materialiojo turto nuomą dydis buvo nustatytas vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos priimtais sprendimais, motyvai pateikti Generalinės prokuratūros prokurorės nutarime, todėl nurodyta baudžiamoji byla nesusijusi priežastiniu ryšiu su skundo dalyku;
3.4. Kaip pagrindą naikinti skundžiamą nutartį apeliantas nurodo teisėjos šališkumą, tačiau ir šis argumentas nepagrįstas. Apeliantas nepateikė konkrečių duomenų ir motyvų, patvirtinančių teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, kad teisėjos sutuoktinis dirba kitame prokuratūros padalinyje (Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje), nei skundžiamus sprendimus priėmę prokurorai, jo funkcijos niekaip nesusijusios su skundžiamais sprendimais, nepaneigia preziumuojamo asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėja subjektyviąja prasme buvo šališka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą, sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka, buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti.
12. Nustatyta, kad civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir skundžiamą 2021 m. vasario 10 d. nutartį priėmė Alytaus apylinkės teismo teisėja S. J..
13. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad šio skundo rengimo metu jam tapo žinoma, jog bylą nagrinėjusios teisėjos S. J. sutuoktinis A. J. dirba prokuroru Kauno apygardos prokuratūroje. Kadangi šioje byloje Kauno apygardos prokuratūra yra suinteresuotas asmuo, apelianto nuomone, teisėjai S. J. buvo pagrindas nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, tam kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl teismo nešališkumo. Tačiau teisėja nenusišalino ir priėmė nutartį, palankią sutuoktinio darbovietei.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, artimas šeimos narys (sutuoktinis) susijęs darbo santykiais su suinteresuotais asmenimis byloje – Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Ir, nors suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tvirtina, kad teisėjos sutuoktinis dirba kitame prokuratūros padalinyje (Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje), nei skundžiamus sprendimus priėmę prokurorai, o jo funkcijos niekaip nesusijusios su skundžiamais sprendimais, tai nepašalina prielaidų, galinčių objektyviam stebėtojui ar bylos šaliai sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo. Aplinkybė, kad byloje ginčo šalimi yra įstaiga, kurioje dirba teisėjos sutuoktinis, pašaliniam stebėtojui yra reali ir pakankama, jog jos pagrindu galėtų būti daroma išvada dėl teismo šališkumo.
15. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir Kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95).
16. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad teisėjos S. J. sutuoktinis yra Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, teisėjai neįvykdžius CPK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nusišalinti nuo bylos, kurios šalys yra Kauno apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjama byla pirmojoje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuojant absoliutaus jos negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kadangi skundžiama nutartis yra negaliojanti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, ji naikinama ir, remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo T. C. skundo dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.