- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1691-345/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12609-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis D. K. ir A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria iš dalies tenkino suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinąją suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Antstolis D. K. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0174/15/01371, kurioje 2016-03-21 priėmė paklausimą Nr. 2-DK-T-792 (toliau – paklausimas). Pareiškėja A. Š. 2016 m. kovo 22 d. gavusi antstolio D. K. 2016-03-21 paklausimą, kuriuo antstolis pasiūlė pareiškėjai pateikti atsakymą į A. B. 2016-03-06 prašymą, pateikė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01371. Šiuo skundu pareiškėja prašė: (1) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų; (2) panaikinti antstolio 2016-03-21 paklausimą, priimtą vykdomojoje byloje; (3) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0174/15/01371.
Antstolis D. K. 2016 m. balandžio 7 d. patvarkymu nusprendė netenkinti pareiškėjos 2016-03-28 skundo; LR CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos skundą kartu su antstolio vykdomąja byla; persiųsti šį antstolio patvarkymą pareiškėjos atstovei; persiųsti šį antstolio patvarkymą kartu su pareiškėjos skundu suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
2016 m. gegužės 9 d. pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016-03-21 paklausimą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01371, nurodytą vykdomąją bylą nutraukti bei priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01371 atmetė.
Teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų. Teismas pažymėjo, kad vien tik pareiškėjos nekilnojamojo turto buvimo Lietuvoje faktas negali būti pakankamas pagrindas antstoliui, kurio veiklos teritorija yra Lietuvos Respublikoje (toliau – LR), priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjos išvyka į JAV susijusi būtent su jos perkėlimu dirbti LR generaliniame konsulate, tačiau pareiškėja (per visą jos darbo konsulate laikotarpį) nelaikytina pakeitusiu deklaruotą gyvenamąją vietą asmeniu. Pareiškėjos darbo - tarnybos funkcijų atlikimo vietos, taip pat jos faktinės gyvenamosios vietos laikinas perkėlimas į užsienį, nepaneigia pareiškėjos, kaip nuolatinio LR gyventojo ar piliečio, pareigos paisyti būtent LR teisės aktų bei šiais teisės aktais grindžiamų valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų nurodymų, įskaitant teismo nutartis bei antstolio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartis, kurios pagrindu antstolis atliko pareiškėjos ginčijamus veiksmus, būtų panaikinta arba kad ši nutartis (jos vykdymas) būtų pareiškėjai neprivalomas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatyti įpareigojimai bei jų įgyvendinimas (nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimas nuotoliniu būdu, t. y. naudojantis nuotolinio ryšio komunikacijos priemonėmis) nelemia antstolio pareigos vykdymo veiksmus faktiškai atlikinėti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad antstolis vykdymo veiksmus būtų atlikinėjęs ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja (apeliantė) A. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį; panaikinti antstolio D. K. 2016-03-21 paklausimą Nr. 2-DK-T-792, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01371; nutraukti vykdomąją bylą; priteisti iš antstolio turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ji laikinai išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Tuo tarpu 2.17 str. 1 d. įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktą, jog ji kartu su nepilnamečiais vaikais nuo 2014 m. liepos mėnesio yra išvykusi iš LR ir jos pačios bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo išvykimo iš LR laikytina JAV. Šią aplinkybę patvirtina pažyma apie apeliantės deklaruotą gyvenamąją vietą bei pačios apeliantės vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. liepos mėnesio nėra grįžusi į LR ir jau 22 mėnesius nuolat gyvena JAV, o su LR apeliantę sieja tik terminuota trijų metų darbo sutartis, kurios terminas pasibaigs 2017 m. ir kuriai pasibaigus kartu su nepilnamečiais vaikais neketina grįžti į LR, kadangi apeliantės vaikai jau 22 mėnesius lanko JAV mokyklą, ji pati nuo 2015-09-12 yra sudariusi santuoką su JAV piliečiu ir šiuo metu kartu su vaikais gyvenanti sutuoktinio namuose. Taigi negalinti sutikti su teismo išvada, kad apeliantė nelaikytina pakeitusiu deklaruotą gyvenamąją vietą asmeniu.
2. Nesutinka su teismo nutarties motyvu, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis antstolis turi teisę atlikti priverstinio vykdymo veiksmus apeliantės atžvilgiu. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad antstolio veiklos teritorija yra apibrėžta LR antstolių įstatymo 26 str. 1 d., nustatančioje, kad antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija, antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras bei CPK 590 str. 3 d. įtvirtinančioje, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Remiantis įstatymų nuostatomis darytina išvada, kad antstolis neturėjo pagrindo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti priverstinį vykdymą apeliantės atžvilgiu, kadangi jos gyvenamoji ir darbo vietos neįeina į antstolio D. K. aptarnaujamąją teritoriją (CPK 590 str. 1 ir 3 d.).
3. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis D. K. vykdymo veiksmus būtų atlikinėjęs ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, žinodamas, kad ir apeliantė, ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena JAV, tad bet kuris vykdymo veiksmas, kurį atliks antstolis, negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad Lietuvos Respublika ir JAV nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose teikimo, tačiau tokių susitarimų nebuvimas nesuteikia Lietuvoje veikiančiam antstoliui pradėti vykdymo veiksmus skolininko, dirbančio ir gyvenančio JAV, atžvilgiu. Apeliantės nuomone, turi būti atlikta Lietuvos Respublikos teismo priimto sprendimo pripažinimo JAV procedūra ir priverstinis pripažinto sprendimo vykdymas gali būti atliekamas tik JAV įgaliotų ir kompetentingų institucijų. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje dirbantis antstolis neturi teisinių galių JAV teritorijoje ir negali užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo kitoje valstybėje.
Atsiliepimas
Antstolis ir suinteresuotasis asmuo nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Antstolio pareiga atlikti vykdymo veiksmus savo aptarnaujamoje teritorijoje nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta. Remiantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantė nuo 2014 m. liepos 14 d. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos ir gyvena JAV. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerio 2014-04-07 potvarkio Nr. DP-130 pagrindu apeliantė perkelta darbui į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje, JAV vyriausiosios specialistės pareigas. Kadangi apeliantės darbovietė yra Lietuvos Respublikos konsulatas Čikagoje, o išvykimo pagrindas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos siuntimas laikinai apeliantę perkelti dirbti į JAV, darytina išvada, kad apeliantės darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Todėl apeliantės teiginiai, kad jos ryšiai su Lietuvos Respublika faktiškai nutrūkę laikytini nepagrįstais. Be to, kaip minėta, CPK 590 str. 1 d. įtvirtinta nuostata leidžia antstoliui pasirinkti vykdymo veiksmus pagal skolininko darbo vietą.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01371 esančių duomenų nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas, tenkindamas ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-19904-967/2015 įpareigojo apeliantę sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad apeliantės ir A. B. vaikai galėtų bendrauti su tėvu A. B. naudojantis „Skype“ programa arba telefonu. Kadangi nutartyje, kurios pagrindu antstolis atlieka išieškojimo veiksmus, įpareigojimai yra vykdomi nuotoliniu būdu, antstolis, siųsdamas užklausimus apeliantei elektroninių ryšių priemonėmis atliko vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nesant duomenų, kad antstolis D. K. atliko vykdymo veiksmus ne savo veiklos teritorijoje, CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nagrinėjamu atveju nekonstatuotini. Pirmos instancijos teismas į šias aplinkybes tinkamai atsižvelgė ir pagrįstai padarė išvadą, kad CPK 629 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.