Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1A-154-332/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52043-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
E. B., V. S.
Kaltinamasis
E. B., V. S.
Advokatai
Kęstutis Valys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-332/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52043-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjams advokatams Kęstučiui Valiui, Zigmui Lipnevičiui,nuteistiesiems E. B., V. S.,atstovei pagal įstatymą V. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (ep. dėl S. L. turto pagrobimo) ir skirta jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (ep. dėl J. M. turto pagrobimo) ir skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta E. B. subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta E. B. galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laiką nuo 2017-10-11 iki 2018-02-22 (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnis, 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

V. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (ep. dėl S. L. turto pagrobimo) ir skirta jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (ep. dėl J. M. turto pagrobimo) ir skirta jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta E. B. subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta V. S. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-10-09 iki 2018-02-22 (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnis, 66 straipsnis).

Kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamajam V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir V. S. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017-10-07, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, E. B. numušus pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – S. L. priklausantį garažą, iš ten pagrobė svetimą, S. L. priklausantį, turtą – motociklą IŽ JUPITER 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai S. L. 500 eurų turtinės žalos.

Be to, E. B. ir V. S. nuteisti už tai, kad jie pagrobė svetimą turtą, t. y. 2017-10-08, laikotarpyje nuo 10.45 val. iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, išdaužę lango stiklą, įsibrovė į patalpą – J. M. priklausantį gyvenamąjį namą, iš ten pagrobė svetimą, J. M. priklausantį, turtą: rankinį laikrodį 30 eurų vertės, žibintuvėlį 6 eurų vertės, 2 vnt. degtinės 0,5 l talpos po 5 eurus, bendros 10 eurų vertės, pinigus – 1000 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam J. M. 1046 eurų turtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad jam skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendžiu paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teigia, kad jis labai gailisi pavogęs S. L. priklausantį motociklą, kuris buvo grąžintas ir civilinio ieškinio niekas nereiškė, todėl mano, kad už šią nusikalstamą veiką jam galėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Be to, jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, niekaip negalės atlyginti J. M. padarytos 967,09 Eur žalos. Pažymi, kad jam jau yra 16 metų, laisvėje jis įsidarbintų ir įstotų į vakarinio mokslo mokyklą. Mano, kad tik tokiais būdais būtų pasiektas žalos atlyginimas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam griežtus įpareigojimus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, neįvertino nusikalstamos veikos subjektyvių požymių – tyčios susiformavimo momento. Be to, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų, o tai šiuo atveju nebuvo visiškai aiškiai ir tikslingai padaryta. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien prielaidomis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. V. S. taip pat nurodo, kad jis yra 18 metų amžiaus, ilgą laiko prabuvo suimtas, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, lankė (duomenys neskelbtini) sanatorinę mokyklą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis V. S. nurodė, kad jis kaltės neginčija ir prašė paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas prašė nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti, paskirti jam švelnesnę bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų E. B. ir V. S. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų E. B. ir V. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistieji E. B. ir V. S. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas (nuteistasis V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis kaltės neginčija), jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už jų padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems E. B. ir V. S. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendžio, paskirdamas nuteistiesiems E. B. ir V. S. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – E. B. ir V. S. padarė dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistųjų E. B. ir V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į E. B. ir V. S. asmenybes – E. B. teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nusikalto būdamas nepilnamečiu, turi susiformavusį polinkį nusikalsti, nebaustas administracine tvarka, Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, yra nepilnametis, V. S. yra jauno amžiaus, teistas šešis kartus dar būdamas nepilnamečiu, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, turi susiformavusi polinkį nusikalsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. B. ir V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą E. B. ir V. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems E. B. ir V. S. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad E. B. ir V. S. už jų padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. B. ir V. S. paskirtos subendrintos bausmės buvo sumažintos vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems E. B. ir V. S. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis labai gailisi pavogęs S. L. priklausantį motociklą, kuris buvo grąžintas ir civilinio ieškinio niekas nereiškė, kad jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, niekaip negalės atlyginti J. M. padarytos 967,09 Eur žalos, kad jam jau yra 16 metų, laisvėje jis įsidarbintų ir įstotų į vakarinio mokslo mokyklą ir tokiais būdais siektų atlyginti padarytą žalą, ir V. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra 18 metų amžiaus, ilgą laiko prabuvo suimtas, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, lankė (duomenys neskelbtini) sanatorinę mokyklą – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. E. B. ir V. S., būdami ankščiau teisti už tyčines nusikalstamas veikas be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Nuteistieji E. B. ir V. S. prašo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

E. B. ir V. S. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteisti už dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jų atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. ir V. S. jau anksčiau yra ne kartą teisti už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus labai trumpam laikui po bausmių atlikimo. Iš ankstesnių nuteistųjų E. B. ir V. S. teistumų matyti, kad jiems buvo paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai jiems teigiamo poveikio nepadarė – jie toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. B. ir V. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas nusprendė kardomąją priemonę – suėmimą E. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kardomųjų priemonių paskirtis yra numatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje. Kardomosios priemonės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis vykdomas po apeliacinės instancijos teismo paskelbto galutinio sprendimo, o nagrinėjamu atveju nuteistajam E. B. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendęs palikti galioti nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, siekė užtikrinti tinkamą skundžiamo nuosprendžio įvykdymą, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems E. B. ir V. S. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-22 nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų E. B. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė