- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- e1-2894-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10990-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį. 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams;
3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2021 m. kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be naudotojo sutikimo, ištraukęs iš piniginės, neteisėtai įgijo nukentėjusiosios D. S. vardu išduotą Maxima socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei, nusprendęs ja pasinaudoti, neteisėtai laikė iki 2021 m. kovo 22 d., kai, neteisėtai ją panaudojęs, atliko finansines operacijas. Tokiu būdu E. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Maxima parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo D. S. vardu išduotą Maxima socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. surinko PIN kodą, nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai atliko finansines operacijas:
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 2,37 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 23,11 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 34,95 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 22 d. atsiskaitė 2,72 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 22 d. atsiskaitė 11,41 eurų sumai.
Tokiu būdu E. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 74,56 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir paaiškino, kad kažkur 2020 metais pradėjo draugauti su D. S., su kuria 2021 m. kovo mėnesį apsigyveno jau kartu (duomenys neskelbtini), ten nuomoja kambarį pas T. ir I.. 2021 m. kovo 21 d. su D. S. turėjo asmeninį konfliktą, o vakare, kai grįžo iš darbo, vartojo alkoholį, buvo visi neblaivūs. Jiems susipykus, D. S. išėjo iš namų. Po darbo buvo alkanas, todėl norėjo nusipirkti pavalgyti, o pinigų jis neturėjo, todėl ir nutarė pasinaudoti D. S. Maxima socialine kortele, kuri buvo jai išduota, kad ji galėtų pirkti maisto tam tikrai sumai. Minėtos kortelės PIN kodą žinojo, be to, jis buvo užrašytas ant kortelės. Kortelė buvo D. S. piniginėje, nors įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jam atrodo, kad buvo tik paėmęs Maximos kortelę, o asmens tapatybės kortelės ir nuolaidų kortelių jam atrodo, kad neėmė. Paėmęs minėtą kortelę, buvo nuėjęs į Maximą parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur, būdamas savitarnos kasoje, atsiskaitė minėta kortele už maisto prekes. Ką ėmė, tikrai neprisimena, pagrinde tai buvo maisto prekės, kadangi su šia kortele negalima įgyti alkoholio. Kiek pamena, parduotuvėje buvo apsipirkęs tris kartus 2021 m. kovo 21 d. ir 2021 m. kovo 22 d. du kartus. Kokiomis sumomis apsipirko, tiksliai neprisimena, bet tai gali būti sumos, nurodytos įtarime, su jomis sutinka. Žinoma, apie tai, kad pasinaudojo D. S. kortele, jis jai apie tai nieko nepasakė ir jos leidimo atsiklausęs nebuvo. Kai panaudojo kortelę, kažkur ją padėjo namuose, tačiau nežino, kur, po to jie po kažkiek laiko su D. S. susitaikė ir vėliau buvo viskas gerai, tačiau į tą namą jie po įvykusio jų paskutinio konflikto negrįžo ir išėjo gyventi kitur. Kodėl, nežino, nes D. S. nenorėjo ten grįžti. Dėl neva D. S. dingusių kortelių, asmens tapatybės kortelės ir piniginės, gali pasakyti kad, gal kai ji buvo išgėrusi neatsimena, kur paliko, bet jam atrodo jį galėjo palikti ar kažkur pamesti, jis apie tai nieko nežino. Nors, kiek jam žinoma, asmens tapatybės kortelę ji jau surado. Apie tai, kad D. S. parašė pareiškimą, jis iš pradžių nežinojo. D. S. pasigedo savo Maxima kortelės ir tik tada kreipėsi į policiją, po to jis jai prisipažino, kad tai jis atsiskaitė šia kortele ir ji jam sakė, kad pareiškimą atsiims ir viską užmirš, bet matyt ji to nepadarė. Su D. S. dar gyveno iki vasaros galo, kol jo nesuėmė. Prieš tai D. S. jam visada leisdavo naudotis šia kortele, kadangi buvo sugyventiniai. Padarytą žalą D. S. įsipareigoja atlyginti, nors, kiek žino, jie dėl šio dalyko išsiaiškino. Dėl įvykdyto labai gailisi (b. l. 107-110).
Nukentėjusioji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyveno nepilnai savaitę laiko (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu E. B.. Butas priklauso I. S. ir jis priėmė gyventi. Bute taip pat gyvena I. S. sugyventinė T. M. ir D. I. su tėvu V.. Daugiau asmenų duomenų nežino. 2021 m. kovo 17 d., (duomenys neskelbtini), atsikėlė apie pietus ir pastebėjo, kad jos piniginėje nėra jos vardu išduotos Maxima socialinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmens tapatybės kortelės, „Ačiū“ nuolaidos kortelės ir nuolaidų kortelių „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Norfa“, „Aibė“ ir Vilniečio kortelės. Piniginė buvo jos kuprinėje. Kuprinė buvo kambaryje, kuriame buvo apsistojusi prie lovos, kurioje miegojo, prie kojų. Tą pačią dieną iš karto paklausė bute esančio E. B., ar nematė jos kortelės, jis atsakė, kad neėmė ir niekas negalėjo paimti, nes jis nemiegojo ir viską matė. Tada pokalbį išgirdo bute buvę I. S. ir T. M.. Pastarieji pradėjo konfliktuoti, buvo stipriai išgėrę ir išvijo iš buto. E. B. liko minėtame bute. Prieš tai dieną ji vartojo alkoholį kartu su I. S., T. M., E. B. ir kartais ateidavo V.. Jai pasidarius bloga nuėjo miegoti. D. I. su jais alkoholio nevartojo. Įtaria, kad jos korteles galėjo pavogti kažkuris iš minėtų asmenų, kol ji miegojo. Vėliau, kovo 27 d. ar 28 d., paskambino į įstaigą, kuri jai išdavė Maxima socialinę kortelę, kad užblokuotų kortelę. Darbuotoja užblokavo kortelę ir jai pasakė, kad kortele buvo pasinaudota kovo 21 d. ir 22 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad kortelės likutis apie 2 eurai. Iš viso kortele buvo pasinaudota 5 kartus. Ji pati nemato ir neturi prieigos prie šios informacijos. Jai pasakė, kad pasinaudojus buvo išleista apie 75 eurai. Į Maxima socialinę kortelę gaudavo kas mėnesį jai skirtą pašalpą. Pusę pašalpos gaudavo į kortelę, kitą pusę grynais pašte. Jai buvo skambinęs E. B., bet sakė, kad apie korteles nieko nežino ir nieko nematė. Su „Maxima“ socialine kortele galima atsiskaityti tik „Maxima“ parduotuvėje. Kortele atsiskaitoma perbraukus per kortelių skaitytuvą ir suvedus kortelės PIN kodą. Kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant pačios kortelės, dėl to asmuo galėjo lengvai ja atsiskaityti. 2021 m. gegužės 10 d. susitiko su pažįstamu A., kurio duomenų nežino. Jis jai pasakė, kad rado jos tapatybės kortelę ir „Maxima“ socialinę kortelę. Nurodė, kad rado krūmuose netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, bet tikslios vietos nenurodė. Pasakė, kad su savimi rastus daiktus nešiojasi apie savaitę laiko. A. jai grąžino tapatybės kortelę ir „Maxima“ socialinę kortelę. Atgavusi dokumentą ir kortelę, iš karto paskambino bendru pagalbos numeriu ir pranešė, kad atsirado. Piniginė ir kiti buvę joje daiktai neatsirado. Po vagystės (duomenys neskelbtini), nesilankė. Bendravo tik su E. B., kuris pasakė, kad jos piniginės neėmė ir nežino, kas tai padarė (b. l. 17-18, 19-20, 21-23).
Liudytojas D. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad neprisimena, ar galėjo būti laikotarpiu 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d. adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena buto savininkas I. S. ir jo žmona vardu T., pavardės neprisimena. Kiek jis pamena, D. S. tuo laikotarpiu, kai buvo pamesta jos piniginė, gyveno pas šeimininką I. S. jo gretimame kambaryje. Dėl jos piniginės, kiek žino, kad ji kitą dieną atsirado jos kambaryje po rūbais. O ji galvojo, kad galimai jis ir V. M. galėjo paimti. Jos „Maxima“ socialine kortele jam neteko naudotis. Banko prisijungimo kodais jos banko kortele naudojosi jos buvęs sugyventinis vardu E., pavardės nežino. Kur buvo 2021 m. kovo 21 ir 22 dienomis šiai dienai nurodyti negali (b. l. 33-35).
Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d., adresu (duomenys neskelbtini), jis nebuvo. Minėtu adresu gyvena buto savininkas I. S. ir T. M.. D. S. piniginės jis nematė. Tik žino iš I. S. žodžių, kad jos piniginė buvo rasta kitą dieną po vagystės. D. S. ne kartą yra davusi naudotis jam savo „Maxima“ socialinę kortelę. Kur buvo ir ką darė 2021-03-21 ir 2021-03-22 nepamena. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti neturi. (b. l. 29-31)
Liudytojas I. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d. buvo (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena su T. M.. (duomenys neskelbtini), butas yra trijų kambarių, dviejuose kambariuose gyvena jis su T., o trečias kambarys yra nuomojamas. Kambarį nuomoja V. ir D.. Tikslios datos neprisimena, bet dieną bute susirinko E., D., T. ir jis, jie gėrė alkoholį. Gėrė be jokios progos šiaip sau. Tą dieną, kai buvo visi susirinkę, matė, kad D. turi kuprinę. Kas buvo kuprinėje, nežino, prie jo kuprinės neatidarinėjo ir iš kuprinės nieko neišiminėjo. D. „Maxima“ socialine kortele niekada nesinaudojo ir nematė, kad tokią turėtų. Kai D. gyveno su V., savo kortelę duodavo jam eiti apsipirkti parduotuvėje. Apie tai žino iš V. žodžių. Jie gyveno neilgai, šiuo metu jie nebegyvena kartu. Dabar D. gyvena su E.. Tą dieną, kai buvo susirinkę išgerti, D. susipyko su E. ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai išvežę D. į nakvynės namus „Sala“, kadangi D. buvo labai girta. Kai D. išvežė policijos pareigūnai, jos kuprinė liko namuose, kambaryje, kuriame miegojo E.. Baigę gerti alkoholį nuėjo miegoti. Kitą rytą atsikėlė E. išėjo į darbą. Jis su T. dar liko miegoti ir po kurio laiko atėjo D.. D. paklausė, kur jos kuprinė, jis jai pasakė, kad ten, kur pasidėjo. D. nuėjo į kambarį, kur prieš tai miegojo E., ir kažką pasiėmė iš kuprinės. Ką tiksliai moteris paėmė iš kuprinės, nematė. D., pabuvusi apie 20 min., išeidama pasakė, kad vėliau ateis pasiimti kuprinės, bet taip iki šiol ir neatėjo. Nuo to laiko nei E., nei D. nematė, kur jie gali būti, nežino. Kur buvo 2021 kovo 21-22 dienomis ir ką darė, nepamena (b. l. 37-39).
Liudytoja T. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo adresu gyvena su buto savininku I. S.. (duomenys neskelbtini), butas yra trijų kambarių, dvejuose kambariuose gyvena ji su I. S., o trečias kambarys yra nuomojamas. Kambarį nuomoja V. M. ir D. I.. Bute susirinko E., D., I. S. ir ji, jie gėrė alkoholį, kuri tai buvo diena, neprisimena. Gėrė be jokios progos šiaip sau. Tą dieną, kai buvo visi susirinkę, matė, kad D. turi kažkokią piniginę. Kokios spalvos buvo piniginė pasakyti negali, nedidelė, joje matėsi daug įvairių kortelių. D. piniginę matė tuo momentu, kai moteris išsitraukė piniginę iš kuprinės ir norėjo kažką iš jos paimti, ar išiminėjo pinigus, ar korteles, pasakyti negali, kadangi neprisimena. Po kiek laiko D. piniginę įsidėjo į kuprinę atgal. D. „Maxima“ socialine kortele niekada nesinaudojo tik matė, kai D. kortele naudojosi. Ar D. kam nors duodavo savo kortelę eiti į parduotuvę apsipirkti, nežino. Tą dieną D. susipyko su savo draugu E. ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai išvežę D. į nakvynės namus „Sala“. Baigę gerti alkoholį nuėjo miegoti, kas vyko toliau nežino, kadangi miegojo. Po to, kai D. išvežė policijos pareigūnai, kitą dieną moteris atėjo, pasiėmė savo kuprinę ir išėjo, nuo to laiko ji D. nematė. E. išsimiegojo ir išėjo iš buto, nuo to laiko E. nematė. Kur gali būti E. su D., nežino (b. l. 41-43).
Liudytoja R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „Maximos“ „Ačiū“ kortelę turi jau daug metų. Maždaug prieš metus buvo pametusi „Ačiū“ kortelę, tačiau iš karto parduotuvėje pasiėmė naują. Dabar turi „Ačiū“ kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), šia kortele naudojasi visą laiką (b. l. 45-46).
2021 m. kovo 29 d. D. S. skunde nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 22 d., (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis dingo jai priklausanti asmens tapatybės kortelė ir „Maximos“ socialinė kortelė, su kuria per 5 kartus buvo atsiskaityta už prekes (duomenys neskelbtini) g. esančioje „Maxima“ parduotuvėje, jai padaryta 75 Eur turtinė žala (b. l. 10).
2021 m. balandžio 9 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja D. S. pranešė, kad 2021 m. kovo 17 d., (duomenys neskelbtini), iš jos piniginės buvo apvogta jos „Maxima“ socialinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė, „Ačiū“ nuolaidos kortelė. Pavogtos nuolaidų kortelės „Eurovaistinė“, „Camelia“, „Norfa“, „Aibė“. Vėliau 5 kartus buvo atsiskaityta jos „Maxima“ socialine kortele parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir išleista 75 eurai (b. l. 11).
Iš 2021 m. balandžio 1 d. Maxima LT, UAB raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų dėl socialinės „Maximos“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota D. S., matyti, kad kortele buvo pasinaudota (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“ nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 22 d., iš viso 5 kartus. 2021 m. kovo 21 d. atsiskaityta kortele 2,37 Eur, 23,11 Eur ir 34,95 Eur sumoms, 2021 m. kovo 22 d. atsiskaityta kortele 2,72 Eur ir 11,41 Eur sumoms Kortele atsiskaitymas vyksta nuskaitant kortelės magnetinį takelį ir suvedant PIN kodą, kuris nurodytas ant kortelės (b. l. 53-54).
2021 m. rugsėjo 30 d. E. B. įsipareigojime nurodyta, kad jis įsipareigoja atlyginti padarytą 74,56 Eur turtinę žalą D. S. per pusę metų, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos (b. l. 111).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių arba suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu.
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 4 punkte išaiškinta, kad paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. Šio nutarimo 5 punkte numatyta, kad „neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas – tai jo įgijimas prievartaujant turtą, apgaule ar kitokiu neteisėtu būdu” „Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.”.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jų padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad 2021 m. kovo 21 d. su D. S. turėjo asmeninį konfliktą, jiems susipykus, D. S. išėjo iš namų. Vėliau jis norėjo nusipirkti pavalgyti, o pinigų neturėjo, todėl nutarė pasinaudoti D. S. „Maxima“ socialine kortele, kurios PIN kodą žinojo. Minėtą kortelę paėmė iš D. S. piniginės ir su ja nuėjo į „Maxima“ parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), kur, būdamas savitarnos kasoje, atsiskaitė minėta kortele už maisto prekes, tai iš viso padarė tris kartus 2021 m. kovo 21 d. ir du kartus 2021 m. kovo 22 d., atsiskaitymų sumų neprisimena, tačiau sutinka su nurodytomis įtarime. D. S. kortele pasinaudojo be jos leidimo, jai nepasakęs. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pareiškimas, liudytojų D. I., V. M., I. S., T. M. parodymai, Maxima LT, UAB rašte nurodyti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Remiantis išdėstytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad E. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2021 m. kovo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be naudotojo sutikimo, ištraukęs iš piniginės, neteisėtai įgijo nukentėjusiosios D. S. vardu išduotą Maxima socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei, nusprendęs ja pasinaudoti, neteisėtai laikė iki 2021 m. kovo 22 d., kai, neteisėtai ją panaudojęs, atliko finansines operacijas. Tokiu būdu E. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti Šie E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Taip pat jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2021 m. kovo 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Maxima parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo D. S. vardu išduotą Maxima socialinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. surinko PIN kodą, nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai atliko finansines operacijas:
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 2,37 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 23,11 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 21 d. atsiskaitė 34,95 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 22 d. atsiskaitė 2,72 eurų sumai;
– 2021 m. kovo 22 d. atsiskaitė 11,41 eurų sumai.
Tokiu būdu E. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, padarydamas nukentėjusiajai D. S. 74,56 eurų turtinę žalą. Šie E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirti švelnesnę bausmę, kadangi jam D. S. pretenzijų neturėjo, pareiškimą parašė, nes negalvojo, kad jis padarė šį nusikaltimą, jis turėjo leidimą naudotis šia kortele (b. l. 151-153), nukentėjusioji D. S. 2021 m. spalio 1 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 154), per nustatytą terminą šio sprendimo neapskundė. Kaltinamasis E. B. šioje byloje įsipareigojo atlyginti padarytą 74,56 Eur turtinę žalą D. S. per pusę metų, kai bus paleistas iš įkalinimo įstaigos (b. l. 111), tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam E. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdyti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamasis neteisėtai pasinaudojo svetima elektroninio mokėjimo priemone iš savanaudiškų paskatų ir įgijo svetimą 74,56 eurų vertės turtą, įgyto turto vertė nesiekia ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), į E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis, teistas tris kartus, už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 117-127), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemoka (b. l. 128-140).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas didesnis už įstatyme nustatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmės dydžiai yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei padės įgyvendinti bausmės tikslus, jų mažinti pagal kaltinamojo prašymą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtinos prie apysunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatyme numatytos iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, be to, kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas už , taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tokiu būdu kaltinamajam skirtinos bausmės ir taip yra pakankamai švelnios. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamą bausmės dalį nustatant lygią pusei paskirtos bausmės, ir paskiriant E. B. subendrintą arešto bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. B. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. B. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Išaiškinti E. B., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.
Išaiškinti E. B., kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.