Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovams advokatui V. S. ir advokato padėjėjui E. Š., pareiškėjos - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turintis galiojančią administracinę nuobaudą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) vadovas V. B. pažeidė Pareiškėjos kaip kreditoriaus teises, nes VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-07-31 duomenimis Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 40030,61 Eur. Atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6274, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Todėl (duomenys neskelbtini) vadovas V. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad V. B. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Iš viso minėtu laikotarpiu, tai yra nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, Bendrovė nei geranoriškai, nei priverstinai įmokų nemokėjo, todėl Bendrovės skola valstybės biudžetui 2017-07-31 sudarė 40030,61 Eur, tačiau Bendrovė tikrintu laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31 disponavo nemažomis piniginėmis lėšomis, iš kurių 10586,94 Eur būtų dalinai pakakę sumokėti tikrintinu laikotarpiu Bendrovės buvusią Pareiškėjai mokestinę nepriemoką.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas D. K. parodė, kad įmonė - (duomenys neskelbtini) - nemokėjo mokestinės nepriemokos. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Įmonė kas mėnesį atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėdama už telefonus, patalpų nuomą ir kt., neturinčiais pirmenybės prieš VMI. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – balanso apyskaitos, iš kurių matyti, kad visi kreditoriai buvo žemesnėje eilėje nei VMI. Nėra duomenų, kad atsiskaitinėjo su antros eilės kreditoriais. Įmonės vadovas žinodamas, kad nėra lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo, ignoravo aukštesnėje eilėje esančių kreditorių interesus, mokėdamas žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams. Šiai dienai nepriemoka nėra likviduota. Prašė skirti V. B. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkį ir priteisti iš įmonės vadovo Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą turtinę žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo nepripažįsta. Parodė, kad buvo sumokėta už telefonus, patalpų nuomą siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Nežinojo, kad elgiasi neteisėtai, nes nežinojo apie įstatymo numatytą atsiskaitymo eiliškumą. VMI yra trečios eilės kreditorius, todėl tie pinigai turėjo būti mokami darbuotojams ir Sodrai, kuriai įsiskolinimas susidarė anksčiau. Prašė atmesti reikalavimą dėl žalos priteisimo, nes administracinėse bylose žala negali būti išieškoma iš fizinio asmens.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje 2017 m. rugsėjo 15 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23-30-08) FR 1042-6274 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atsiskaitant su kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, kada įmonė neturi pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-08-03 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 40354,04 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2017-08-16 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu patikrinta kasos knyga, kasos apyvartos žiniaraštis bei kiti kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31. Nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2016-08-01 buvo 2039,83 Eur. Per tikrinamą laikotarpį į kasą gauta 4704,70 Eur pajamų, iš kasos išmokėta 6744,53 Eur, likutis kasoje 2017-07-31 - 0,00 Eur. Pajamos buvo gautos: už parduotas transporto priemones - 4378 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 4378,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės – 326,00 Eur. 6744,53 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui V. B.. Bendrovė pateikė atskaitingo asmens V. B. avansines apyskaitas. Atskaitingo asmens piniginių lėšų likutis 2016-08-01 buvo 0,00 Eur. Operatyvaus patikrinimo laikotarpiu iš Bendrovės kasos gauta 6744,53 Eur, išleista 13244,02 Eur. Lėšų likutis 2017-07-31 – 6499,49 Eur. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad atskaitingas asmuo V. B. 2016-08-30 sumokėjo 751,88 Eur (duomenys neskelbtini) už prekes, 2016-08-31 sumokėjo 1710,00 Eur, 2016-11-18 – 2178,00 Eur, 2016-12-30 – 1768,00 Eur (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą, 2016-08-25 sumokėjo 625,00 Eur, 2017-04-06 – 155,00 Eur, 2017-07-31 – 112,69 Eur – (duomenys neskelbtini), 2016-12-08 sumokėjo 1408,32 Eur, 2017-01-09 – 1000,00 Eur (duomenys neskelbtini) advokatų profesinei bendrijai – už paslaugas bei atliko keletą kitų mokėjimų.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 3065,03 Eur, 2017 m. balandžio 6 d. duomenimis – 32646,62 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. duomenimis – 39687,43 Eur, 2017 m. liepos 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 40030,61 Eur, taigi Bendrovė yra VMI skolininkė, o Institucija yra laikoma tinkamu kreditoriumi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Per tikrintą laikotarpį Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kiti kreditoriai, kuriems buvo mokama iš Bendrovės kasos už prekes, nuomą ir paslaugas, ir kurie neturi prioriteto Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu, nebuvo mokama mokestinei prievolei padengti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, tuo tarpu V. B. kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gaudavo pajamas, tačiau jas naudojo atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. parodymų teisme turinio galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei susidariusią mokestinę nepriemoką - jis paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, norėdamas išsaugoti verslą ir paskirstyti atsiskaitymus su kreditoriais prioritetine tvarka. Taigi akivaizdu, kad V. B., žinodamas apie savo vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, suprasdamas, kad turi galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tyčia nevykdė prievolės mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, o vietoje to atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad (duomenys neskelbtini) vadovas V. B. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 10586,94 Eur dydžio nuostoliai (nuostolių galutinis dydis – 10403,11 Eur). Iš byloje pateiktų VMI prie FM dokumentų matyti, kad susidariusios mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas nesumokėtais mokesčiais. Pažymėtina, kad patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius V. B.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. AB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

V. B. baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., teismas nemato sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, ir mano, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 10586,94 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.