- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- I-4781-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07662-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Mefodija Povilaitienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui N. Z., atsakovo atstovei Danutei Ribinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. Z. 2013-12-11 skundu, kurį 2014-01-02 patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2013-04-23 sprendimą Nr. PE-SPI-8962; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013-11-22 sprendimą Nr.(6.5) I-7929; 3) įpareigoti Vilniaus skyrių atstatyti pareiškėjo pensijos byloje buvusį valstybinio socialinio draudimo 38 m. 6 mėn. stažą už 1965-1984 metus ir remiantis papildytais stažo duomenimis perskaičiuoti pareiškėjui nuo 2013-04-23 mokamą pensiją bei nedelsiant išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką nuo 2013-04-23 iki naujo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 1-2, 8-10).
Pagrįsdamas skundo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas jam 2013-04-23 paskyrė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nepagrįstai sumažindamas nuo 38 m. ir 6 mėn. iki 19 m. 7 mėn. jo turimą valstybinio socialinio draudimo stažą už 1965-1984 metus. Nurodo, kad ginčijami sprendimai naikinti dėl šių priežasčių: 1) faktas, kad pareiškėjo turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas už 1965-1984 metus yra 38 metai ir 6 mėnesiai (stažas buvo įskaitytas padidinta trukme, kaip dirbusio ypatingomis sąlygomis (skraidymo darbuotojas)) yra pripažintas paties atsakovo ir įrodytas pensijos byloje esančiais dokumentais, todėl jo sumažinimas nėra pagrįstas. Stažas pensijos byloje fiksuotas nuo 1984 m. spalio 2 d. paskiriant pareiškėjui ištarnauto laiko pensiją ir buvo įskaitomas mokant ištarnauto laiko pensiją iki 2004 m. birželio 26 dienos; 2) nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, kokia teisės norma jiems leido sumažinti jau nustatytą faktą dėl pareiškėjo stažo trukmės. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir kiti pensijų skyrimą, jų perskaičiavimą ir stažo nustatymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės mažinti dokumentais įrodytą ir byloje fiksuotą stažą; 3) atsakovo pateiktas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punkto aiškinimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, nes nei Pensijų įstatymo 54 straipsnis, nei kiti įstatymai nesuteikia administravimo subjektams įgaliojimų mažinti dokumentais įrodytą ir pensijos byloje nustatytą stažą. Valdybos pateiktas minėtos nuostatos aiškinimas taip pat yra neteisingas, nes teiginys, jog sąvoka „faktinė trukmė” draudžia taikyti padidintos trukmės darbo stažą už darbą ypatingomis sąlygomis neatitinka Dabartinės lietuvių kalbos žodyne numatytos žodžio „faktinis", t. y. „pagrįstas faktais, tikras, nepramanytas", reikšmės. Pareiškėjas pažymi, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnis nustato laikotarpius, prilyginamus valstybinio socialinio draudimo stažui, o Nuostatai nustato tvarką, kuria remiantis įstatyme apibrėžti laikotarpiai įskaitomi į stažą, todėl poįstatyminis teisės aktas negali apibrėžti minėtų laikotarpių kitaip, nei jie yra išvardinti įstatyme. Prašo teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punkto (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos, tiek, kiek jomis remdamasis atsakovas teigia, jog galima mažinti turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atitinka Pensijų įstatymą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas ius atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b. l. 13-16).
Paaiškino, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis nuo 1995-01-01 valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės aktais - Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (toliau – ir stažas) apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8 - 12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10-24 punktus. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti asmens stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, o Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai, įgyti iki 1995-01-01, į stažą įskaitomi pagal faktinę jų trukmę. Taigi, Pensijų įstatyme nėra numatyta tam tikrus laikotarpius į stažą įskaityti padidinta trukme. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1965-03-02 iki 1984-09-28 dirbo šturmano pareigose Lietuvos civilinėje aviacijoje ir jam, kaip civilinės aviacijos darbuotojui, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-10-09 posėdžio protokolu Nr. 5126 nuo 1984-10-02 buvo paskirta pagal 38 metų 6 mėnesių darbo stažą apskaičiuota ištarnauto laiko pensija ir ši pensija pareiškėjui buvo mokėta iki 2004-06-25, kuomet pagal pareiškėjo prašymą, vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi (Pensijų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2005-07-01) pareiškėjo ištarnauto laiko pensija Vilniaus skyriaus 2005-06-08 sprendimu Nr. 1490 nuo 2004-06-26 (pareiškėjui sukakus senatvės pensijos amžių) buvo perskaičiuota į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, 32.8333 metų stažas iki 1995-01-01 buvo apskaičiuotas pagal pateiktus dokumentus, vadovaujantis Pensijų įstatymo 52 straipsnio ir Nuostatų 9 straipsnio (Pensijų įstatymo ir Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2005-07-01) nuostatomis, t. y. stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995-01-01 įskaityti pagal faktinę jų trukmę. Pagal pareiškėjo 2013-01-02 pateiktą prašymą Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. PE-SP1-8962 nuo 2013-01-01 pareiškėjui paskyrė senatvės pensiją iš naujo ir, skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, jo 32.2417 metų stažas, įgytas iki 1994-01-01, buvo apskaičiuotas įskaitant faktine trukme atskirus jo darbo laikotarpius nuo 1957-08-15 iki 1993-12-31.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b. l. 45-47).
Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kurie nurodyti atsakovės pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsniu ir Nuostatų 14 punktu, stažas už 1965-1984 laikotarpį pareiškėjui įskaitytinas pagal faktinę darbo trukmę. Pensijų įstatyme nėra numatyta tam tikrus laikotarpius į stažą įskaityti padidinta trukme. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui iki 1995-01-01, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, buvo paskirta ištarnauto laiko pensija, kurią apskaičiuojant tam tikri darbo laikotarpiai buvo įskaityti padidinta trukme, nesudaro pagrindo tą padidinta trukme apskaičiuotą stažą įskaityti skiriant jam senatvės pensiją pagal nuo 1995-01-01 galiojančius Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004-06-26, senatvės pensija jam paskirta Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu nuo 2013-01-01, taigi Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai apskaičiuodamas pareiškėjo stažą taikė tuo metu galiojusias teisės normas - Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Nuostatų 14 punktas, kuriame nurodoma, jog stažui prilyginami laikotarpiai įskaitomi pagal faktinę jų trukmę, nekeičia Pensijų įstatymo 54 straipsnio normų turinio, o tik detalizuoja jų taikymą ir, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, nustato tų laikotarpių įskaitymo tvarką.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-01-02 kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo nuo 2013-01-01 pagal Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas taikant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulę (b. l. 38-39).
Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, 2013 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. PE-SP1-8962, kuriuo nusprendė nuo 2013-01-01 pareiškėjui skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją iš naujo ir paskirtos senatvės pensijos dydį apskaičiavo atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, pareiškėjo įgytą 46.2417 metų trukmės stažą bei 1994 – 2007 metais pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas (b. l. 40).
Pareiškėjas, prašydamas informuoti, kodėl 2013-04-23 jam skiriant senatvės pensiją į jo stažą nėra įtraukta daugiau kaip 18 ištarnauto laiko pensijos metų, kurie yra įtraukti į jo pensijos bylą nuo 1984-10-02, 2013-10-25 prašymu kreipėsi į Valdybą (b. l. 48).
Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2013 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-7929, kuriame konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui senatvės pensija paskirta Vilniaus skyriaus 2013-04-23 sprendimu nuo 2013-01-01, jo stažas senatvės pensijai gauti turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo ir Nuostatų normomis, kurios taikomos nuo 1995-01-01 naujai skiriamoms pensijoms. Pažymėjo, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas skiriant pensijas apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8 - 12 straipsnius ir 54 straipsnį bei Nuostatų 10-24 punktus, tarp kurių, 14 punkte, nustatyta, jog Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai, įgyti iki 1995-01-01, į stažą įskaitomi pagal faktinę jų trukmę, todėl pareiškėjo senatvės pensija nuo 2013-01-01 apskaičiuota atsižvelgiant į 46 m. 2 mėn. 27 d. (46,2417 m.) stažą (b. l. 49).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus skyrius 2013-04-23 sprendimu ir Valdyba 2013-11-22 sprendimu teisėtai ir pagrįstai įskaitė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1965-02-24 iki 1984-09-28 pagal faktinę, t. y. 19 metų 7 mėnesių ir 4 dienų, o ne pagal pareiškėjo reikalaujamą padidintą, t. y. 38 metų ir 6 mėnesių, trukmę.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1965-02-24 iki 1984-09-28 (kas sudaro 19 metų 7 mėnesius ir 4 dienas) dirbo šturmano pareigose Lietuvos civilinėje aviacijoje ir jam, kaip civilinės aviacijos darbuotojui, Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-10-09 posėdžio protokolu Nr. 5126 nuo 1984-10-02 buvo paskirta ištarnauto laiko pensija vadovaujantis buvusios TSRS 1956-07-14 Valstybinių pensijų įstatymu, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1972-08-03 nutarimu Nr. 590, TSRS Ministrų Tarybos 1958-12-20 nutarimu patvirtintais Civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo-pakilimo sudėties darbuotojų ištarnauto laiko, reikalingo ištarnauto laiko pensijoms paskirti, apskaičiavimo nuostatais. Ištarnauto laiko pensija pareiškėjui buvo paskirta pagal 38 metų 6 mėnesių darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, ir ši pensija, ją indeksuojant, pareiškėjui buvo mokama iki 2004-06-25 (b. l. 17-27).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas senatvės pensijos amžių sukako 2004-06-26 ir atsakovas ginčijamu sprendimu iš naujo nuo 2013-01-01 skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją visus iki 1994-01-01 buvusius dokumentais pagrįstus pareiškėjo darbo laikotarpius, tame tarpe ir laikotarpį nuo 1965-02-24 iki 1984-09-28 (kas sudaro 19 metų 7 mėnesių ir 4 dienų laikotarpį), kuomet pareiškėjas dirbo šturmano pareigose Lietuvos civilinėje aviacijoje, taip pat įskaitė į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti pagal faktinę šių laikotarpių trukmę (b. l. 28-37, 38-39, 40, 41-43).
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus skyriaus 2013-04-23 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nuo 1995-01-01 skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu Nr. I-549 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-07-01) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Senatvės (…) pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis).
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas skiriant valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8 - 12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10-54 punktus. Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1-2 dalyse atitinkamai numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai; per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas (…) bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 punkte numatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir šiais Nuostatais, o Nuostatų 14 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę. Pagal Nuostatų 15 punktą Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į jo pobūdį bei trukmę ir pertraukų trukmę.
Taigi, nei Pensijų įstatyme, nei Nuostatuose nėra jokių teisės normų, kuriomis vadovaujantis pareiškėjo darbas šturmano pareigose Lietuvos civilinėje aviacijoje apskaičiuojant įgytą pensijų draudimo stažą, galėtų būti apskaičiuojamas skunde teismui nurodytu būdu, t. y. pripažįstant dvigubai didesniu stažu.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais nuo 1984-10-02 buvo paskirta ištarnauto laiko pensija, kurią apskaičiuojant tam tikri jo darbo laikotarpiai į stažą minėtai pensijai gauti buvo įskaityti padidinta trukme, pati savaime nesudaro pagrindo minėtu būdu apskaičiuotą stažą įskaityti skiriant pareiškėjui senatvės pensiją pagal nuo 1995-01-01 galiojančių teisės aktų nuostatas, nes atsakovas, skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją privalo vadovautis teisinių santykių (t. y. teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų normomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl stažo įskaitymo faktine trukme, 2012 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1312/2012 pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, visiškai teisėtai taikė teisinių santykių atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas: Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 ir 4 dalis ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punktą.
Teismui nekyla abejonių dėl Nuostatų 14 punkto atitikimo Pensijų įstatymui, todėl pareiškėjo prašymas ištirti minėto teisės akto nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės akto reikalavimams netenkintinas.
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai daroma išvada, kad Vilniaus skyrius 2013-04-23 sprendime Nr. PE-SPI-8962 ir Valdyba 2013-11-22 sprendime Nr.(6.5) I-7929 faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįsti, todėl juos naikinti bei įpareigoti Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skirtiną pensiją ir išmokėti pensijos nepriemoką, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo N. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.