Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 06-1-03035, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, neįgalus, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2010-12-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011-04-06 nuosprendžiu, pagal LR BK 150 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 233 str. 3 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. neteisėtai vertėsi komercine veikla.

S. P. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-06-18, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 patvirtintas „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisykles“, neįregistravo vykdytos individualios veiklos, t.y. vykdydamas tarpininkavimo paslaugas surado 103 asmenis vairuotojus ar jų padėjėjus, galinčius naudotus lengvuosius automobilius nugabenti į Rusijos Federaciją, už tai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų gavo po 50 Lt atlygį už kiekvieną asmenį. Taip versliškai ėmėsi komercinės veiklos neturėdamas tam individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo teikti tarpininkavimo paslaugas bei gavo 1492 Eur (5150 Lt) pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir nemokėjo mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus.

S. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jo veikla buvo surasti asmenis, galinčius vykti į Rusijos Federaciją. Už vieną surastą asmenį gaudavo 50 Lt atlygį, kurį mokėjo tie patys asmenys, prašydavę surasti vairuotojus ir pakeleivius. Duomenis apie surastus asmenis ir asmenis, kurie prašydavo juos surasti, rašydavo storame sugrafuotame langeliais sąsiuvinyje, ant kurio buvo užrašyta „Office“ Dan-Mark. Už minėtame sąsiuvinyje surašytus asmenis gavo po 50 Lt. Laikotarpiu nuo 2014-04-11 iki 2014-06-12 surado 103 asmenis ir gavo 50 Lt atlygį. Minėtą sąsiuvinį pradėjo pildyti nuo 2014 metų balandžio mėnesio. Prieš tai asmenų ieškodavo R. L., su kuriuo veiklą pradėjo nuo 2014 metų sausio mėnesio. Kiek jam surado žmonių ir keik gavo pajamų, nepamena. Dirbant su R. L., automobilių pardavimu Rusijoje užsiimantys asmenys sužinojo apie jo teikiamas paslaugas ir kreipėsi į jį. Minėti asmenys nurodyti sąsiuvinyje su užrašu „Office“ Dan-Mark. Sąsiuvinyje ant perlenkto lapo užrašydavo asmens vardą ir kitą pavadinimą, kuriais jis vadindavo minėtus asmenis. Sąsiuvinyje, šalia perlenkto lapo užrašydavo tų asmenų anketinius duomenis, kuriuos surado ir kurių asmens pasus perdavė tam asmeniui, kurio vardas ar pavardė buvo užrašyta ant perlenkto lapo. Asmenys, kuriems tuo metu ieškojo žmonių, nėra tarpusavyje susiję, kiekvienas dirba atskirai. Minėta veikla užsiėmė neilgai, todėl kai kurių asmenų negalėtų atpažinti. Vykdytos veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje neužregistravo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi (2 t. b.l. 4-5, 7, 11-12).

S. P. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

2014-06-18 kratos, kurios teisėtumas patvirtintas 2014-06-20 nutartimi, metu S. P. naudojamame automobilyje Toyto C. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame B. K., surasta ir paimta 2 darbo knygos, sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais, 3 lapai rankraštinių užrašų, kasos pajamų kvitas, 4 vyrų fotonuotraukos, fotoaparatas, reklaminis skelbimas, 10 LR piliečių pasų, 4 mobilaus ryšio telefonai (1 t. b.l. 22-23, 32).

2015-02-02 apžiūrėti ir daiktų apžiūros protokole aprašyti kratos metu paimti daiktai. A4 formato sąsiuvinyje „Office Dan-MarK“, kurį sudaro 177 lapai, nurodyti asmenys, už kuriuos S. P. gaudavo po 50 Lt; reklaminis skelbimas, kuriame nurodyta: „Reikalingi vairuotojai ir asmenys be teisių (pagalbiniai) nuvairuoti lengvuosius automobilius į Rusiją. Kelionės trukmė 2 paros. Turėti pasą. Tel. (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad už skelbimą sumokėjo S. P. (1 t. b.l. 36-37, 39-74, 76).

Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skelblaikraštyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą, kuriame nurodyta, kad reikalingi vairuotojai (moterys, vyrai) nuvaryti automobilius į Rusijos federaciją, kelionė trunka 1,5 paros, reikalingas pasas. Kadangi nedirbo, paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepė vyriškis ir paklausus apie siūlomą darbą, trumpai paaiškino apie kelionę, kad reikės vykti į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgą. Minėjo, kad bus vedlys, kuris žinos maršrutą ir rodys kelią, kelionės metu sustos pavalgyti, už maistą nereikės mokėti. Automobilį reikės palikti Sankt Peterburge, į Lietuvą grįžti traukiniu. Paaiškino, kad kelionės metu važiuoja ne vienas automobilis. Vyriškis paminėjo, kad už minėtą darbą bus sumokėta 350 Lt. Pasakė, kad bus reikalingas pasas ir nuotrauka vizai. Telefonu sutiko dėl darbo. Vyras pasakė, kad yra iš Telšių, kai bus Šiauliuose, paskambins dėl susitikimo. 2014-06-18 jam paskambinus, susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Saulės miesto“ Šiauliuose. Sutartu laiku, sutartoje vietoje susitiko su vyriškiu ir jo automobilyje pakartotinai aptarė kelionės sąlygas. Patvirtinimui, kad neapgaus ir nepasinaudos pasu, vyras ant lapelio užrašė savo anketinius duomenis – S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) telefono numerį – (duomenys neskelbtini), parašė prierašą, kad paėmė pasą vizos padarymui ir po šiuo užrašu pasirašė. Vyras nepateikė darbo sutarties, todėl suprato, kad darbas nebus įformintas. Paminėjo, kad viza galios tris mėnesius, per tą laiką galės važiuoti tik du kartus, nes Rusijoje nustatyta tokia tvarka. Pateikė pasą ir nuotrauką, kuriuos S. P. įdėjo į voką ir ant jo užrašė jos vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį. Paminėjo, kad maždaug po dviejų savaičių viza bus padaryta ir tada ji turės paskambinti ir pasiteirauti. Vyras neminėjo apie automobilio, kurį teks vairuoti, kokias nors procedūras, ar jis įregistruotas jos vardu ir pan. (1 t. b.l. 78-79).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skelblaikraštyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą, kuriame buvo paminėta, kad reikalingi vairuotojai (moterys, vyrai) nuvaryti automobilius į Rusijos federaciją bei asmenys, lydintys vairuotojus, kelionė trunka 2 paras, reikalingas pasas. Kadangi neturėjo darbo, paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepus vyriškiui ir paklausus apie darbą, jis paaiškino, kad reikės vykti į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgą. Minėjo, kad kelionės metu reikės pasėdėti transporto priemonėje, šalia vairuotojo kaip pakeleiviui. Paaiškino, kad kelionės metu sustos pavalgyti, nupirks cigarečių, kavos, už ką nereikės mokėti. Už minėtą darbą sumokės 250 Lt. Pinigus sumokės, pardavus automobilį, kuriuo jis būtų važiavęs. Į Lietuvą turėtų grįžti traukiniu per Rygą, už ką taip pat būtų sumokėta. Pasakė, kad vizos padarymui bus reikalinga pasas. Telefonu sutiko dėl darbo, vyriškis pasakė, kad susisieks, kai bus Šiauliuose. 2014-06-18 apie 11 val. vyriškiui paskambinus, susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Aukštoji“, Šiauliuose. Sutartoje vietoje ir sutartu laiku, susitiko su vyriškiu ir jo automobilyje aptarė kelionės sąlygas. Vyriškis patvirtinimui, kad jo neapgaus ir nepasinaudos jo pasu, parašė ant lapelio anketinius duomenis, kurių šiuo metu neturi. Vyras nepateikė darbo sutarties, suprato, kad darbas nebus įformintas. Vyriškiui pateikė savo pasą, kurį jis įdėjo į voką ir ant jo užrašė jo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Kartu su vyriškiu buvusi moteris jį nufotografavo, nes nuotrauka buvo reikalinga vizos padarymui, kuri turėjo būti padaryta maždaug po dviejų savaičių. Praėjus šiam terminui jis turėjo paskambinti ir paklausti, ar viza padaryta. Jeigu viza būtų padaryta, vyras duotų kito asmens, su kuriuo jis turėtų važiuoti, telefono numerį. Su kitu asmeniu būtų reikėję tartis dėl išvažiavimo laiko. Vyras neminėjo apie automobilio, kurį teks vairuoti, kokias nors procedūras, ar jis įregistruotas jos vardu ir pan. (1 t. b.l. 81-82).

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skelblaikraštyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą, kuriame buvo paminėta, kad reikalingi vairuotojai (moterys, vyrai) nuvaryti automobilius į Rusijos federaciją bei asmenys, lydintys vairuotojus, kelionė trunka 2 paras, reikalingas pasas. Kadangi baigė vidurinę mokyklą, su draugu V. B. nusprendė užsidirbti. Draugas paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepus vyriškiui ir paklausus apie siūlomą darbą, jis paaiškino, kad lengvuoju automobiliu kaip vairuotojui reikės vykti į Rusijos federaciją, Sankt Peterburgą, kur automobilis bus priduodamas į naudotų automobilių dalių supirkimo aikštelę. Minėjo, kad kelionės metu bus vedliai, kurie žinos maršrutą ir kilus nesklandumams jais pasirūpins. Jų darbas bus tik vairuoti lengvąjį automobilį. Paaiškino, kad kelionės metu sustos pavalgyti, už ką nereikės mokėti. Už darbą bus sumokėta 350 Lt. Pinigus sumokės, pardavus automobilį, kuriuo būtų važiavę. Į Lietuvą turėtų grįžti traukiniu per Rygą, už ką taip pat būtų sumokėta. Pasakė, kad vizos padarymui bus reikalinga pasas. Draugas su vyriškiu susitarė susitikti Šeduvos miestelyje. 2014-06-18 apie 16 val. jis ir V. B. su vyriškiu susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „IKI“, Šeduvoje. Vyras buvo atvykęs su moterimi. Vyriškio automobilyje aptarė kelionės sąlygas. Vyriškis patvirtinimui, kad jų neapgaus i nepasinaudos jų pasais, parašė ant lapelio anketinius duomenis – S. P. bei savo ranka padarė prierašą, kad jis paėmė jo ir V. B. pasus vizų padarymui ir pasirašė. Vyras nepateikė darbo sutarties, suprato, kad darbas nebus įformintas. Pateikė savo pasą, kurį vyras įsidėjo į voką, ant kurio užrašė jo vardą, pavardę, adresą ir telefono numerį. Kartu su vyru buvusi moteris jį nufotografavo, nes nuotrauka buvo reikalinga vizos padarymui, kuri turėjo būti padaryta maždaug po dviejų savaičių. Praėjus šiam terminui vyras pats turėjo paskambinti ir pasakyti visas vykimo į Rusiją aplinkybes, t.y. išvykimo laiką, vietą. Vyriškis paminėjo, kad pinigai už darbą bus sumokėti pridavus automobilį Rusijoje. Pinigus sumokės vedlys, jei nesumokėtų, tai vyriškis pats grįžęs į Lietuvą sumokėtų paminėtą sumą. Vyras neminėjo apie automobilio, kurį teks vairuoti, kokias nors procedūras, ar jis įregistruotas jos vardu ir pan. (1 t. b.l. 84-85).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytojai V. B. (1 t., b.l. 87-88), S. Š. (1 t., b.l. 90-91), E. P. (1 t., b.l. 93-94), A. K. (1 t., b.l. 96-97), L. P. (1 t., b.l. 99-100), E. Š. (1 t., b.l. 102-103), A. K. (1 t., b.l. 105-106).

Visų šių liudytojų pasai buvo rasti ir paimti 2014-06-18 kratos metu ir po apklausų pagal pakvitavimus jiems grąžinti (1 t., b.l. 22-23,80, 83, 86, 89, 92, 95, 98, 101, 104, 107).

2015-03-09 specialisto išvada Nr. 5-4/14 nurodyta, kad S. P. tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2014-01-01 iki 2014-06-18) vykdydamas tarpininkavimo paslaugų veiklą nesivadovavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., pagal kurią nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. S. P., pradėjęs vykdyti individualią veiklą, apie tai neinformavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. mokesčių administratoriui ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną nepateikė prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013-06-25 įsakymu Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Iš tarpininkavimo veiklos, neįregistravęs veiklos, gavo 5150 Lt ekonominės naudos (pajamų). Dėl to nesumokėta valstybės biudžetui 180 Lt (52 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 514 Lt (149 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, 162 Lt (47 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso nesumokėta 856 Lt ( 248 Eur) mokesčių valstybei (1 t. b.l. 166-173).

S. P. 2015-05-20 sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 52 Eur gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 47 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 149 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (2 t. b. l. 13,14).

Visuma byloje esančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad S. P. versliškai vykdė komercinę veiklą – teikė tarpininkavimo paslaugas, neturėdamas tam individualios veiklos vykdymo pažymos ar verslo liudijimo. Kaltinamojo S. P. veika kvalifikuotina pagal LR BK 202 str. 1 d.

Pareiškime dėl baudžiamosios bylus užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2014-04-11 iki 2014-06-12. Šis laikotarpis patikslintas remiantis 2015-03-09 specialisto išvada, nurodant, kad kaltinamasis neteisėtai komercine veikla vertėsi laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-06-18.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Padarytas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už kitos rūšies nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs. Neteisėta veika truko neilgą laiką, žala valstybei atlyginta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 1 t. 183-188, 190). Kaltinamasis yra neįgalus, jam nustatytas 20 proc. darbingumas Skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė - bauda.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

Daiktinis įrodymas – A4 formato sąsiuvinis „Office Dan-marK“, kurį sudaro 177 lapai, saugomas Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos NVT skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str., 421 str.,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., ir nubausti 9 MGL (338,85 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 MGL (225,90 Eur) dydžio bauda.

Daiktinį įrodymą – A4 formato sąsiuvinį „Office Dan-marK“, kurį sudaro 177 lapai, saugomą Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos NVT skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant laisvės atėmimo bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.