Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-11-10 · Administracinė byla Nr. eI3-6059-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
eI3-6059-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01226-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
UAB Saibos
Atsakovas
Akmenės rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Audrius Knyza
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6059-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01226-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Linai Mažeikienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saibos“ atstovui adv. padėjėjui Audriui Knyzai,

atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei Simonai Girdvainei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saibos“ patikslintą skundą atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir pareiškėja, UAB) „Saibos“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti 2020 m. birželio 5 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. S-1331 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas žemės sklypo suformavimas prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių esamų pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalūs daiktų Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja UAB „Saibos“ patikslintame skunde nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie esamų pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-1331 atsisakė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Rašte nurodyta, kad pastatas – muitinės perėjimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas pagal paskirtį ir avarinės būklės, pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nėra, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai yra nenaudojami, avarinės būklės arba jų nėra (stotinės, kiemo aikštelės, tvoros). Žemės sklypas prie minėtų statinių yra nenaudojamas, apaugęs krūmais ir mišku (taksuotas miškas). UAB „Saibos“ juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjai nuo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): pastatas – muitinės perėjimo punktas, bendras plotas 66,95 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, bendras plotas 11 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-1331, argumentuodama, jog ginčo pastatai negali būti naudojami pagal paskirtį, teigia, jog pastatas – muitinės perėjimo punktas yra nenaudojamas pagal paskirtį, pastato – sandėlio iš viso nėra, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai yra nenaudojami, jų būklė avarinė arba jų nėra (stoginės, kiemo aikštelės, tvoros), todėl nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo. Pareiškėja teigia, kad tokie atsakovės argumentai negali paneigti Statybos įstatyme numatytų savininko teisių ir negali būti pagrindu atsisakyti formuoti žemės sklypą, kadangi pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir prašymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pateikimas patvirtina, jog statinių savininkas siekia įstatymuose numatytais būdais įgyvendinti nuosavybės pagrindu atsiradusias teises, kad galėtų statinius pritaikyti naudoti pagal jų paskirtį. Nesant suformuoto sklypo nėra aišku, kokia apimtimi, atstumais nuo statinių pareiškėja gali naudotis žemės sklypu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Saibos“ atstovas advokato padėjėjas Audrius Knyza nurodė, kad UAB „Ollus“ veikia naftos produktų perdirbimo, aliejaus, alyvos pervežimo ir pardavimo srityje. Šiai įmonei prireikus patalpų pasienyje bei patalpų savo veiklai plėsti, buvo nuspręsta iš UAB „Ollus“ atskirti UAB „Saibos“. Atskyrus įmones, pareiškėja įgijo pastatus Akmenės rajone. UAB „Ollus“ ir UAB „Saibos“ yra tarpusavyje susijusios. Jos ruošiasi vykdyti sandėliavimo veiklą, o transporto sustojimo punktą padaryti ties pasieniu. Dėl šios priežasties buvo siekiama paruošti statinius, ketinant išsipirkti žemės sklypą, suformuotą prie šių statinių. Pareiškėjos atstovo nuomone, tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, tiek poįstatyminiai aktai, suteikia teisę formuoti žemės sklypą prie savininkui nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau šioje byloje iškilo klausimas dėl to, ar prie apleistų ir galimai avarinės būklės statinių galima formuoti žemės sklypą. Pareiškėjos atstovo teigimu, būtent šiuo pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas raštas, tačiau mano, kad šituo konkrečiu atveju neturėtų būti sudaroma kliūčių formuoti sklypą prie statinių, nes UAB „Saibos“ turi tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą prašyti, kad būtų suformuotas žemės sklypas prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių.

Atsiliepimas

Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos UAB „Saibos“ patikslintu skundu nesutinka. Paaiškino, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. balandžio 19 d. per ŽPDRIS sistemą pateiktą prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie esamų pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), ir 2020 birželio 5 d. raštu Nr. S-1331 atsisakė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Raštu atsakovė atsisakė formuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių esamų pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių įrenginių, nes pastatas – muitinės perėjimo punktas (pastatui adresas nesuteiktas, pastatui paskirtis nepakeista, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas pagal paskirtį ir avarinės būklės, pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nėra, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai yra nenaudojami, avarinės būklės arba jų nėra (stoginės, kiemo aikštelės, tvoros). Žemės sklypas prie minėtų statinių yra nenaudojamas, apaugęs krūmais ir mišku (taksuotas miškas). Paaiškino, kad atsakovė, atmesdama pareiškėjos prašymą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, visai nekvestionavo pareiškėjos turto įsigijimo teisėtumo ar siekio realizuoti savininko teises naudoti ir tvarkyti turtą. Atsakovės darbuotojai nuvyko į ginčo objektą, kurį apžiūrėjo, nufotografavo ir nustatė, kad pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalies pastato – muitinės perėjimo punkto priklausinių (tvoros ir stoginės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje nėra išlikę, pagrindinis pastatas – muitinės perėjimo punktas yra avarinis: apleistas, langų nėra, remonto, rekonstrukcijos ar kitos savininko veiklos požymių nerasta, faktinis pastato nusidėvėjimas atitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytus 26 proc., todėl mano, kad turto savininko siekis naudotis daiktu yra labiau deklaratyvus nei faktinis. Paaiškino, jog nei prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde pareiškėja nenurodo ir dokumentais nepagrindžia, kaip būtent pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą tiesioginę paskirtį naudoja ar planuoja naudoti turtą. Atsakovei nepavyko rasti informacijos viešojoje erdvėje, kokia veikla užsiima UAB „Saibos“. Atsakovė mano, kad tinkamai įgyvendino viešojo administravimo subjekto funkcijas, laikėsi viešojo administravimo subjektams taikomų taisyklių.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovė Simona Girdvainė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog teisės aktai nurodo, kad projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registro kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Norėdami įsitikinti, kad galbūt pastatų savininkai naudojasi jiems priklausančiais statiniais, specialistai nuvyko į vietą, tačiau nustatė, kad pastatai yra apleisti ir jokių pastatų naudojimo žymių nematyti. Paaiškino, kad prie kai kurių statinių prieiti net neįmanoma. Tai patvirtinti kartu su atsiliepimu pateikė fotonuotraukas. Paaiškino, jog abejoja galimybe pastatus naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl buvo atsisakyta formuoti žemės sklypą pareiškėjai neįrodžius, jog pastaroji naudoja pastatus pagal jų tiesioginę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Saibos“ patikslintas skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2020 m. birželio 5 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. S-1331 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – muitinės perėjimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2020 m. balandžio 19 d. pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie esamų pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracija 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-1331 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ atsisakė formuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių) ir kitų inžinerinių įrenginių, kadangi pastatas – muitinės perėjimo punktas (pastatui adresas nesuteiktas, pastatui paskirtis nepakeista, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas pagal paskirtį ir avarinės būklės, pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš viso nėra, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai yra nenaudojami, avarinės būklės arba jų nėra (stoginės, kiemo aikštelės, tvoros).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti įrengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkto 2 papunktyje numatyta, jog iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 – 13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio, laikinosios ekonominės zonos ir pramonės parko teritorijoje. Taisyklių 21 punkte numatyta, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

Pareiškėja prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pateikė 2020 m. balandžio 19 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija skundžiamą raštą priėmė 2020 m. birželio 5 d., todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, pažeisdama poįstatyminiuose teisės aktuose numatytą procedūrą, nesilaikė Taisyklių 21 punkte numatytos tvarkos ir atsakymą dėl neaiškių priežasčių pateikė vėliau.

Pareiškėja skunde nurodė, jog byloje ginčas nekyla dėl to, jog pastatai, prie kurių prašo suformuoti žemės sklypą, jai priklauso nuosavybės teise, o įgyvendindama savininkės teises gali naudoti ir valdyti juos pagal paskirtį, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, jog atsakovė negali paneigti Statybos įstatyme numatytų savininko teisių ir negali atsisakyti formuoti žemės sklypą, nes prašymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pateikimas patvirtina, jog statinių savininkas siekia įstatymuose numatytais būdais įgyvendinti nuosavybės pagrindu atsiradusias teises, kad galėtų statinius pritaikyti naudoti pagal paskirtį.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – muitinės perėjimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė priimtame rašte nurodė, jog statiniai negali būti naudojami pagal paskirtį, be to, yra avarinės būklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą aktą, daro išvadą, kad negalima spręsti, jog atsakovė teisingai įvertino faktinę ir teisinę situaciją, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog atsakovė atliko kokius nors veiksmus, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, jog žemės sklypas prie pareiškėjai priklausančių pastatų negalėtų būti formuojamas.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog Statybų įstatyme numatytos savininko teisės negali būti paneigtos vien tik atsakovės samprotavimu ir dėl to būti pagrindu atsisakyti formuoti žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje numatyta, jog statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. Minėto įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje nurodyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinių naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei veiklai ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos įstatymo 40 straipsnyje numatyti atvejai, ribojantys statinių savininkų teises, pastariesiems netinkamai įgyvendinant statinio savininko nuosavybės teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog šios teisės normos taikymui būtina nustatyti joje įtvirtintų sąlygų visetą: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Byloje nėra ginčijamas pastatų nusidėvėjimo faktas, pareiškėja, teikdama prašymą suformuoti žemės sklypą, pateikė Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyti pareiškėjai priklausančių pastatų nusidėvėjimo procentai, tačiau atsakovė šiuos duomenis įvertino kaip aplinkybę, pagrindžiančią atsakovės poziciją atsisakant formuoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių. Teisėjų kolegija nurodo, jog argumentai dėl pastato būklės savaime negali būti laikomi paneigiančiais minėtas Statybos įstatyme įtvirtintas statinio savininko teises ir negali būti pagrindu atsisakyti formuoti žemės sklypą statiniui eksploatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-492/2019). Atsakovė nepateikė duomenų, jog šiuo konkrečiu atveju dėl netinkamo statinio savininko teisių įgyvendinimo egzistuoja pagrindas riboti nuosavybes teises ir dėl to negali būti formuojamas žemės sklypas, reikalingas pastatui naudoti pagal paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje paaiškinama, jog galiojantys įstatymai, išskyrus Žemės įstatyme nustatytas išimtis, garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis atitinkamu žemės sklypu, reikalingu statinio eksploatacijai, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą ir apsaugą. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turtinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti, tačiau asmuo turi būti teisėtas statinių, kurie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savininku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-688-525/2019).

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje išnagrinėtas faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, nurodo, jog statinių savininko teisės, įskaitant ir atsisakymą formuoti žemės sklypą šių statinių eksploatavimui, gali būti ribojamos tik nustačius šio sprendimo priėmimui reikšmingas ir atitinkamais duomenimis pagrįstas, aplinkybes.

Skundžiamame rašte Akmenės rajono savivaldybės administracija nurodė, jog pastatas – muitinės perėjimo punktas yra nenaudojamas pagal paskirtį ir avarinės būklės. Pagrįsdama tokį savo teiginį, atsakovė tik teismui pateikė tris fotonuotraukas, kurios atsakovės vertinimu yra pakankama įrodinėjimo priemonė savo priimtam sprendimui pagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsniu nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Atsakovė, atlikusi patikrinimą vietoje, nesurašė akto, kuriame būtų užfiksavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Pateiktos nuotraukos nėra aiškios ir informatyvios, nėra galimybės nustatyti, kur ir kada buvo fotografuota, kokie pastatai ir teritorija jose užfiksuota. Pareiškėja apie atliekamą patikrinimą informuota nebuvo, negalėjo dalyvauti patikrinimo metu, be to, pareiškėja neturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų atlikus apžiūrą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz. 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4903-520/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Akmenės rajono savivaldybės administracija, atlikdama aplinkybių vertinimą ir faktinių duomenų vietoje patikrinimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinus principus, nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti paaiškinimus, be to, netinkamai užfiksavo faktinius duomenis, kuriais rėmėsi priimdama sprendimą, ir taip sukėlė pagrįstą dvejonę tokių duomenų patikimumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas byloje esančių fotonuotraukų, kuriomis atsakovė grindžia savo poziciją, nevertina.

Taigi, ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo principinės nuostatos, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007 m. gegužės 10 d. sprendimas SGL C. AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd prieš D., Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. raštas nepagrįstas faktiniais duomenimis. Rašte nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisinius aspektus, tačiau neaptarta konkreti faktinė situacija, kuri būtų aiški pareiškėjai, t. y. nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog statiniai yra apleisti bei nenaudojami. Atitinkamai nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjai negali būti formuojamas žemės sklypas prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. raštas Nr. S-1331 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Saibos“ skundą tenkinti.

Panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 5 d. raštą Nr. S-1331 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius