Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių AVPK KPB nutarimas S. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį nubausti 8 Eur bauda ir medžiaga grąžinta Šiaulių AVPK KPB papildomam tyrimui atlikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį buvo nubausta 8 eurų bauda už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 4 d. 9.01 val., vairuodama automobilį „Ford Ka“, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, todėl atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Įvykio metu apgadintas automobilis „Ford Ka“.

Skunde nurodoma, kad įvykis ištirtas pilnai ir visapusiškai. Pažymima, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai Ž. S., T. B. ir A. Š. ėmėsi veiksmų eismo įvykio galimiems liudytojams nustatyti, nuvyko į (duomenys neskelbtini), teritorijoje veikiančias įmones UAB „C.“ ir UAB „S.“, ir išsiaiškino, kad iš šių įmonių teritorijų neišvažiavo sunkiasvorė transporto priemonė, panaši į eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), iš kurios, kaip teigia S. L., išvažiavo sunkiasvorė transporto priemonė, sargas nebudėjo, jo nebuvo, todėl nebuvo galimybės jį apklausti. Eismo įvykio vietoje kitų liudytojų nebuvo nustatyta. Tyrimo metu buvo nustatyta tai, kad minėtas įvykio vietoje S. L. nurodytas išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, iš kurio galimai išsisuko krovininė transporto priemonė, yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameros nuo UAB „C.“ priklausančio pastato, (duomenys neskelbtini). S. L. savo paaiškinimuose: pirminiame ir pakartotinai apžiūrėjus įvykio vietą, teigia, kad sunkiasvorė transporto priemonė išsuko, būtent, iš šio išvažiavimo. Įraše matoma teritorija, įvažiavimas į ją, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės iki ir už įvažiavimo į minėtą teritoriją. Fiksuotame vaizdo įraše matoma filmavimo data ir laikas. Šiame vaizdo įraše 2014-12-04, 08:37:47 pastebimas nenustatyto balninio vilkiko priekis, jis važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės prieš įsukimą į (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. 2014-12-04, 08:37:50 vaizdo įraše jau matomas balninio vilkiko su žemagrinde priekaba specialiai technikai gabenti priekis ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. 2014-12- 04, 08:37:51 pastebimas baltos spalvos lengvasis automobilis „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuoja paskui balninį vilkiką su priekaba, jo važiavimo greitis akivaizdžiai didesnis nei sunkiasvorės transporto priemonės. 2014-12-04, 08:37:53 vilkikas matomas visu korpusu. 2014-12-04, 08:37:53/54 lengvoji transporto priemonė atsitrenkia į nenustatyto balninio vilkiko prikabintos žemagrindės priekabos specialiajai technikai gabenti galinę dalį, po to vilkikas važiuoja toliau, o lengvasis automobilis „Ford Ka“ po atsitrenkimo šiek tiek rieda į priekį ir 2014-12-04, 08:38:02 sustoja. Apelianto teigimu, buvo imtasi visų priemonių surasti minėtą įvykyje dalyvavusią sunkiasvorę transporto priemonę, tačiau, atlikus paiešką Vidaus reikalų informacinėje sistemoje, nustatyti tik pagal valstybinio numerio ženklo fragmentą „....(duomenys neskelbtini)“ nepavyko.

Skunde taip pat pažymima, kad tyrimo metu liudytojams nustatyti ir išsiaiškinti, ar iš įmonių teritorijų išvažiavo balninis vilkikas su žemagrinde priekaba specialiai technikai gabenti, buvo kreiptasi į visas netoli (duomenys neskelbtini) esančias įmones: UAB „M.“ (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ (duomenys neskelbtini), UAB „L.“ (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), UAB „N.“ (duomenys neskelbtini), Ž. M. IĮ (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinta, kad iš minėtų įmonių teritorijų neišvažiavo sunkiasvorė transporto priemonė, panaši į eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Tokiu būdu buvo patikrintas S. L. aiškinimas, kad sunkiasvorė transporto priemonė – balninis vilkikas su žemagrinde priekaba specialiai technikai gabenti išvažiavo į pagrindinį kelią prieš jos vairuojamą automobilį iš aikštelės, kurios nesimato filmuotoje medžiagoje. Apelianto manymu, įvertinus surinktus įrodymus (specialisto išvada neprivaloma), filmuotą medžiagą, galima teigti, kad minėta sunkiasvorė transporto priemonė neišsuko iš artimiausių aikštelių į pagrindinį kelią, bet važiavo pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve, ir S. L., neįvertinusi visų aplinkybių (meteorologinių sąlygų, važiavimo greičio, atstumo), atsitrenkė į priekyje važiavusios transporto priemonės galinę dalį.

Šiaulių AVPK KPB nuomone, S. L. teiginiai, kad ji su padarytu administraciniu teisės pažeidimu nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, nes ji pažeidimo nepadarė, yra tik jos siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Šiaulių AVPK KPB apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažymima, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog S. L. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Sutikti su skundo teiginiu, kad tyrimas byloje atliktas pilnai ir visapusiškai, nėra pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nenustatytas automobilis – balninis vilkikas su žemagrinde priekaba, į kurį atsitrenkė S. L. vairuojamas automobilis, taip pat nenustatytas šio automobilio vairuotojas, neapklausti galbūt įvykį matę asmenys, o neatlikus šių veiksmų nėra galimybės nustatyti, ar būtent S. L. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Nepašalinus minėtų trūkumų, administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme negalimas. Apeliaciniame skunde analizuojamas kompaktiniame diske užfiksuotas vaizdo įrašas S. L. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą taip pat nepatvirtina. Taigi tam, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti jam įstatymo garantuotą teisę į gynybą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė grąžinti administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą ją surašiusiai institucijai. Tik atlikus skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus ir ištyrus joje nurodytas aplinkybes, bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.