Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Čekanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-565/2012 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams S. R., M. R. ir S. B. dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėtų lėšų priteisimo ir atsakovų S. R., M. R. ir S. B. priešieškinį ieškovei dėl preliminarios sutarties ir įgaliojimo panaikinimo, trečiasis asmuo E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai S. R. ir M. R. prašė panaikinti trečiajam asmeniui E. M. 2008-04-09 išduotą įgaliojimą Nr. 2-1991 ir pripažinti 2008-01-23 preliminariąją sutartį negaliojančia nuo jos pasirašymo momento kaip sudarytą viršijant atstovaujamajam suteiktus įgaliojimus CK 1.92 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad 2008-01-23 preliminariąją sutartį jų vardu pasirašė trečiasis asmuo E. M., kuris neturėjo įgaliojimo atsakovų vardu sudaryti tokią sutartį. Įgaliojimą trečiajam asmeniui parduoti jiems priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atsakovai trečiajam asmeniui suteikė tik 2008-04-09, t. y. jau po preliminariosios sutarties pasirašymo. Pagal 2008-04-09 įgaliojimą trečiasis asmuo E. M. neturėjo teisės atsakovų vardu gauti pinigus anksčiau negu pardavus nekilnojamąjį turtą, todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti tokias sutartis, kuriose būtų numatyti rankpinigiai, avansas, ir gauti rankpinigius, avansą, prisiimti įsipareigojimus baudų ar netesybų forma.

Atsakovas S. B. prašė pripažinti 2008-01-23 preliminariąją sutartį negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Nurodė, kad 2008-01-23 sudaryta sutartis negali būti laikoma preliminariąja sutartimi, nes ji neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų: nėra numatytas parduodamų žemės sklypų dydis (šis dydis gali keistis detaliojo planavimo eigoje), galutinė viso pakeistos paskirties žemės sklypo kaina, taip pat nėra numatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Dėl suklydimo neteisingai surašyta, materialinės teisės normoms prieštaraujanti sutartis turi būti panaikinta. Taip pat nurodė, kad nors 2008-01-23 sutartis pavadinta preliminariąja sutartimi, tai yra tik ketinimų protokolas, šalys šiuo ketinimų protokolu susitarė, kad 2008-10-01 bus pasirašyta preliminarioji sutartis dėl konkrečių padalytų žemės sklypų pardavimo, nes tik patvirtinus dalijamo žemės sklypo detalųjį planą paaiškėtų tikslūs padalytų žemės sklypų plotai ir jų kaina. Detaliojo plano patvirtinimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių ir buvo patvirtintas tik 2008-11-27, ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma, todėl iki šio termino ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti, kad su ja būtų pasirašyta preliminarioji sutartis. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi jau 2008-11-12, tai rodo, kad pati ieškovė atsisakė sudaryti preliminariąją sutartį. Atsakovas S. B. neigė, kad ieškovė perdavė jam 70 000 Lt pagal preliminariąją sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas bei priešieškiniuose išdėstytas faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, sprendimas priimtas pažeidus ir netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas.

Skunde nurodomos preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės, taip pat dėstomas šių aplinkybių bei įrodymų vertinimas. Apelianto teigimu, pačios ieškovės paaiškinimai tiek dėl preliminariosios sutarties pasirašymo vietos, laiko ir šios sutarties pasirašymo metu dalyvavusių asmenų yra itin prieštaringi. Aplinkybę dėl preliminariosios sutarties perrašymo, į 2008-01-23 sutartį įrašant naujo - 2008-04-09 įgaliojimo numerį, ieškovė nurodė tik baigiant įrodymų tyrimą teisme, tačiau šios aplinkybės ji nebuvo nurodžiusi nei viename iš procesinių dokumentų, nei apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu pakeisdama savo anksčiau teisme duotus parodymus. Taigi teismas turi spręsti, ar sutarties perrašinėjimas turi rimtą pagrindą, ar atbuline data perrašytos sutartys turi juridinę galią, ar galima išspręsti šalių ginčą ieškovei nepateikus originalios pirminės sutarties, pagal kurią, anot ieškovės, ir buvo atlikti mokėjimai. Taip pat apeliantas nurodo, kad 2009-05-29 patikslintame ieškinyje tvirtinama, kad pinigų perdavimo faktą galėtų patvirtinti A. K., kuris dalyvavo pasirašant sutartį, o 2009-11-30 patikslintame ieškinyje jau tvirtinama, kad pinigų perdavimas vyko A. O. akivaizdoje. Tuo tarpu apklausiant ieškovę teisme, ši iš viso nenurodė, kad kas nors be S. B. ir E. M. būtų matę pinigų perdavimo faktą. Skiriasi ir ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su asmenimis, su kuriais buvo pasirašoma preliminarioji sutartis. Tokie ieškovės pozicijos prieštaravimai dėl esminių bylos aplinkybių, anot apelianto, paaiškinami tuo, kad ji siekia bet kokiais metodais įrodyti, kad avansas pagal 2008-01-23 sutartį buvo sumokėtas tą pačią dieną ir tą pačią dieną buvo pasirašyta sutartis.

Nesutikdamas su teismo motyvais dėl pinigų sumokėjimo pagal preliminariąją sutartį, apeliantas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė 2008-01-23 iš banko nuėmė 70 000 Lt sumą, tik patvirtina jos ketinimus sumokėti nurodytą sumą, bet ne pinigų perdavimo faktą. Priešingai, ieškovei pastebėjus, kad E. M. neturi įgaliojimų pardavinėti preliminariojoje sutartyje nurodyto žemės sklypo, todėl nei pasirašinėti tokios sutarties, nei atlikti pagal ją kokius nors mokėjimus ji neturėjo jokio pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje patvirtino, kad šalių pasirašyta sutartis nenumatė konkrečios formos, kuria ieškovė privalėtų sumokėti atsakovams minėtą avansą.

Apelianto vertinimu, teismas turėjo nustatyti, ar byloje ieškovės pateiktas garso įrašas gali būti priimtas kaip įrodymas (CPK 177 straipsnio, 185 str.). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kada ir kokia įrašymo priemone buvo padarytas minėtas garso įrašas, ar atsakovui buvo žinoma apie daromą garso įrašą. Pati ieškovė davė prieštaringus paaiškinimus dėl šio garso įrašo nurodydama skirtingas įrašo atlikimo datas. Nors sprendime konstatuota, kad atsakovas telefoniniame pokalbyje neprieštaravo ieškovės teiginiui dėl 70 000 Lt perdavimo atsakovui, tačiau nebuvo kreipiamas dėmesys į prastą įrašo kokybę, blogai girdimą pašnekovo balsą.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. M. veikė kaip atsakovų įgaliotas asmuo pasirašydamas preliminariąją sutartį, kadangi įgaliojimas sudaryti preliminarias sutartis nesuteikia įgaliotiniui teisės gauti pagal jas avansą, nes prieštarauja preliminarios sutarties prigimčiai, taip pat ir išdavus jam naują įgaliojimą jis neturėjo teisės gauti avansinių mokėjimų.

Kadangi detaliojo plano patvirtinimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių ir buvo patvirtintas tik 2008-11-27, todėl ieškovė iki to laiko ir neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų pasirašyta preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ar notariškai patvirtinta sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Tai, kad ieškovė 2008-11-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu nelaukdama, kada bus pakeista parduodamo žemės sklypo paskirtis, patvirtina, kad ji, nebesiekdama ateityje vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, elgėsi nesąžiningai.

Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo nurodydama, kad teismas tinkamai įvertino šios bylos sudėtingumą, nagrinėjimo laikotarpį, kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalį apmokėjo ne ji pati, o A. O., nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant ar yra pagrindas jas priteisti, kad J. K. ir A. O. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-23 tarp ieškovės ir atsakovų M. R. ir S. R. (buvusi pavardė – S.), atstovaujamų įgaliotinio E. M., buvo sudaryta preliminarioji sutartis Nr. 1 (toliau tekste – preliminarioji sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 7 žemės sklypus, formuojamus dalijant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6, 100-101). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 30 dienų po detaliojo plano baigimo dienos (4 p.). Atsakovai įsipareigojo baigti detalųjį planą iki 2008-09-01, tačiau sutarties 4 p. numatė galimybę keisti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datą, numatydami, kad preliminari sutarties pasirašymo data yra 2008-10-01. 2008-01-23 iš ieškovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos DnB Nord banke (t. 1, b. l. 123) buvo nuimta 70 000 Lt (5 000 Lt grynais ir 65 000 Lt nuimti nuo sąskaitos). Preliminariosios sutarties 2 p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja baigti detalųjį planą iki 2008-09-01, kurį vykdo UAB „Kryžkelės projektai“. Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2012-04-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-2-00398-09 (t. 3, b. l. 55-57) matyti, kad S. B. ir M. ir S. R. atstovas E. M. 2008 m. sausio mėn. su UAB „Kryžkelės projektai“ sudarė sutartį dėl detalaus plano rengimo darbų Nr. 2008/01. Atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)detalusis planas (planavimo paskirtis – žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalijimas į sklypus) buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr.T11-595 (t. 2, b. l. 139).

Peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 93, 98 str.), tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį, sutarties sąlygų aiškinimą (CK 6.165 str., 6.193 str.), todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo

Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama teismo konstatuota aplinkybė, kad 2008-01-23 buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir S. B. bei atsakovų M. ir S. R., atstovaujamų įgaliotinio - trečiojo asmens E. M., kuria buvo siekiama ateityje parduoti nekilnojamąjį turtą, pagal parengtą detalųjį planą jį padalijus į 7 žemės sklypus (t. 1, b. l. 6, 130), t. y. preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.), o yra keliamas klausimas dėl pinigų pagal sudarytą sutartį mokėjimo ir jų perdavimo atsakovams faktų nustatymo, taip pat šalių prisiimtų įsipareigojimų apimties pagal nurodytą sutartį ir jos nevykdymo teisinių padarinių.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovei priteistas jos sumokėtas 70 000 Lt avansas, siekia paneigti teismo padarytas išvadas dėl pinigų mokėjimo fakto buvimo, nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino su tuo susijusius įrodymus, neatsižvelgdamas į jų prieštaravimus, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi aplinkybės apie preliminariosios sutarties perrašymą, o šią versiją iškėlė tik prieš baigiant įrodymų tyrimą, tokiu būdu pakeisdama anksčiau teisme duotus parodymus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui yra reikšminga tiek, kiek ji susijusi su pinigų perdavimo faktu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji preliminariąją sutartį sudarė, iš esmės susitardama dėl sutarties sąlygų, t. y. sklypų įsigijimo ateityje, ir pasirašė 2008-01-23 bei tą pačią dieną perdavė pinigus atsakovui S. B.. Tai, kad buvo perrašyta preliminarioji sutartis joje nurodant naują E. M. išduoto įgaliojimo, kurio pagrindu jis įgijo teisę parduoti atsakovams M. ir S. R. priklausantį turtą, numerį, paliekant sutarties tekstą ir datą, nepaneigia sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo fakto, priešingai, patvirtina šalių ketinimus sudaryti turto pirkimo – pardavimo sandorį ateityje ir jų pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taip pat pažymėtina, kad neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, jog E. M. preliminariosios sutarties sudarymo metu, t. y. 2008-01-23, neturėjo tinkamo įgaliojimo veikti atsakovų M. ir S. R. vardu sudarant tokią sutartį, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai tokį sandorį patvirtino vėliau, t. y. 2008-04-09, išduodami įgaliojimą, suteikiantį teisę parduoti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį ginčo žemės sklypo, šiuo tikslu, be kita ko, sudaryti preliminariąsias sutartis (susitarimus) bei pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktus, gauti pinigus už parduotą turtą ir t.t. (CK 2.133 str. 6 d.), be to, byloje konstatuota, kad pinigai buvo perduoti S. B. ir šio fakto kiti atsakovai neginčija, nurodydami, kad jie pinigų negavo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2009-05-29 patikslintame ieškinyje atskleidė aplinkybę apie E. M. įgalinimų pasitikrinimą po to, kai jau buvo sudaryta preliminarioji sutartis, todėl nėra pagrindo abejoti jos teikiamais paaiškinimais.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad į bylą pateikti įrodymai (išrašas iš banko sąskaitos, garso įrašas, kiti duomenys apie sutarties šalių elgesį) leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, 70 000 Lt sumą ne tik ketino, bet ir perdavė atsakovui S. B.. Nors, anot apelianto, ta aplinkybė, kad ieškovė 2008-01-23 iš banko nuėmė 70 000 Lt sumą, tik patvirtina jos ketinimus sumokėti nurodytą pinigų sumą, tačiau ne perduoti šiuos pinigus atsakovams, tačiau pažymėtina, jog įrodymus byloje teismas turi vertinti ne pavieniui, o kaip jų visetą, todėl įvertinant ieškovės procesinį elgesį, kai pradiniu ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovų sumokėtą avansą, tiek pačios ieškovės paaiškinimus apie faktines ginčo aplinkybes, ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jos veiksmus nuimant didelę pinigų sumą jai kaip fiziniam asmeniui nuo banko sąskaitos tą pačią dieną, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tiek tai, kad atsakovai neneigia, kad po sutarties sudarymo buvo vykdomi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, sudaryta detalaus plano rengimo sutartis su projektuotoju bei rengiamas detalusis planas, taip pat buvo išduotas įgaliojimas E. M. parduoti atsakovams M. ir S. R. priklausančio žemės sklypo dalį, kuris galiojo iki 2008-10-09, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė faktiškai buvo perdavusi pinigus S. B., o nurodytas asmuo šiuos pinigus priėmė. Taip pat nesutiktina su apeliantu, kad teismas turėjo nustatyti, ar byloje ieškovės pateiktas garso įrašas gali būti priimtas kaip įrodymas (CPK 177 straipsnio, 185 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad į bylą pateiktas garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė ir teismo motyvams yra pagrindas pritarti.

Dėl netesybų priteisimo

Apeliantas, nesutikdamas su teismo motyvais dėl netesybų iš atsakovų priteisimo, nurodo, kad teismas neįvertino, kad atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties ne dėl savo kaltų veiksmų ar neveikimo, o dėl savivaldybės institucijos veiksmų, todėl jam neturėjo būti taikoma civilinė atsakomybė netesybų forma. Šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo padarytų išvadų neteisingomis ar nepagrįstomis, atsižvelgiant į tai, kad teismas įvertino visumą šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovų veiksmų, tiksliau – neveikimo, nesielgiant taip, kaip turi elgtis atidi ir rūpestinga sutarties šalis. Apeliantas nepaneigė teismo padarytų išvadų, kad jis būtų tinkamai, t. y. raštu, kaip to reikalauja CK 6.165 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 4 dalis, pranešęs ieškovei apie detaliojo plano pabaigos ir pagrindinės sutarties pasirašymo terminus, tuo tarpu jo pritarimas garso įraše esančiam pokalbiui dėl detalaus plano baigimo dienos, patvirtinančiam, kad ieškovei buvo žinoma, dėl kokių priežasčių nebus galimybės sudaryti pagrindinės sutarties sutartą dieną, neįrodo, kad atsakovas elgėsi su ieškove sąžiningai, tinkamai su ja bendradarbiavo. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie tai, kad tiek S. B., tiek M. ir S. R. draudžiama perleisti trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą (t. 1, b. l. 100-101), ši sąlyga galioja nuo 2007-02-26, tik patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovai yra kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Apeliantui neginčijant priteistų netesybų dydžio, teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), todėl dėl šios teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį su atsakovais, t. y. S. B. ir R., atstovaujamais jų įgalioto asmens E. M., įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ir perdavė 70 000 Lt sumą S. B., tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų sumokėtą avansą bei sutartines netesybas (CPK 178 str., CK 6.165 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ieškovei, nurodydamas tik tai, kad jos kelis kartus viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei nepateikdamas konkrečių argumentų, dėl kurių nebūtų pagrindo pripažinti šių teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstomis, prieštaraujančiomis minėtoms rekomendacijoms ar CPK 98 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų trečiojo asmens už ieškovę sumokėtas pinigų sumas už advokato teisinę pagalbą, tačiau su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje nėra paneigta aplinkybė, kad trečiasis asmuo turėjo teisę ieškovės vardu ir interesais atlikti mokėjimus advokatui, su kuriuo ieškovė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad tokie mokėjimai prieštarauja ieškovės valiai. Dėl nurodyto pripažintina, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas laikydamasis procesinės teisės normų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto priteistina 3 800 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi (CPK 84 str., 93 str. 3 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 800 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų litų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).