- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-816-383-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 24-1-00413-10-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
Nr.1A -816- 383/2010 Proceso Nr. 24-1-00413-10-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. gruodžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nuteistajam S. P. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – vieneri metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2010-04-05 d. apie 14¹⁵ val. Kaune, A. S. ir Linkuvos gatvių sankirtoje, sėdėdamas automobilyje ,,VW Passat”, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, iš A. B. atvirai pagrobė mobilaus ryšio telefoną “LG” 430 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 430 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu S. P. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-13 nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo jį pakeisti, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis gyvena su drauge, su kuria turi dukrytę, į tai, kad jis grąžino pagrobtą telefoną, civilinio ieškinio nėra, ir jis labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Skunde teigia, kad bausmė turėtų būti sušvelninta, kadangi jis nori padėti sergančiai draugei, nes be jo daugiau nėra kam ja pasirūpinti. Prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą ar viešuosius darbus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai S. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę S. P. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad S. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. P. padarė apysunkį nusikaltimą, žalą visiškai atlygino, tačiau jis niekur nedirba ir pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, anksčiau teistas keturis kartus, jis pakartotinai nusikalto, neišnykus teistumui, todėl S. P. teismas teisingai paskyrė bausmę - laisvės atėmimą LR BK 178 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis. Todėl labiau švelninti S. P. paskirtąją bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turi būti skirta teisinga bausmė. Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant kaltininkui bausmę – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ar kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Bausmė teisinga tik tuomet, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, kadangi tokiu būdu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
Atmestinas skundo argumentas taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Nors S. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kas yra įstatyme numatyta sąlyga, atidedant bausmės vykdymą, teismas laiko, kad BK 75 str. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje pabrėžė, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Be įstatyme paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Dėl to, kad S. P. yra recidyvistas, jis pakartotinai nusikalto, neišnykus teistumui, pirmosios instancijos teismas, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, negali būti taikomos ir BK 62 str. 1 d. nuostatos, tikslu paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę, kadangi nenustatyta, kad S. P. atvyko ir pats savo noru pranešė apie nusikalstamas veikas. Taip pat netaikytina ir BK 62 straipsnio 2 dalis, kadangi tam yra būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o šiuo konkrečiu atveju teismas nustatė tik vieną S. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Dėl to, kas pasakyta, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.