Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 422 ir 425 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindu (kaltinamajam nesutikus bausmės paskyrimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

- jis 2023 m. vasario 14 d., apie 18.20 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilės girtumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu vieną kartą ranka sudavė tėvui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairį petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir

veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis kaltu pripažino, tuoj pat po to, kai prokurorė, remdamasi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išdėstė kaltinimo esmę (BPK 425 straipsnio 2 dalis), gavęs pareiškimo vertimą į suprantamą kalbą, davė parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, įvykdęs ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje 2023 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamasis kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad įvykus su tėvu konfliktui, jis jį pastūmė ar sudavė jam į kairį petį ranka, tiksliai neatsimena. Įvykis galėjo būti 2023 m. vasario 14 d., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Prieš įvykį buvo vartojęs alkoholį.

Perskaičius A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kai buvo apklaustas įtariamuoju 2023 m. vasario 15 d. (BPK 176 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. Ž. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2023 m. vasario 14 d. vakare, galimai kaltinime nurodytu laiku, būdamas girtas, sukėlė virtuvėje žodinį konfliktą. Virtuvėje buvo motina L. Ž., bet jis barėsi ne ant jos, barėsi, nes buvo girtas. Netrukus į virtuvę atėjo tėvas J. Ž., kuris jį ramino, prašė elgtis ramiai. Kadangi jo neklausė, jis rankomis stūmė jį iš virtuvės. Jis, būdamas įpykęs, sudavė tėvui kartą ranka, galimai į kairį petį, ir tuo galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Atsimena,, kad ranka sudavė per durų stiklą, nes buvo supykęs dėl tėvo noro išvaryti jį iš virtuvės. Į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir iš buto išvežė. Labai gailisi, kad sudavė tėvui ir sukėlė jam fizinį skausmą, jo būtinai atsiprašys. Daugiau netinkamai nesielgs (1 T., b. l. 58-59, 60-63).

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Nukentėjusysis J. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), apie 18.20 val. sėdėjo kambaryje ir išgirdo triukšmą. Sūnus A. Ž. šaukė ant žmonos L. Ž., grasino užmušti ir sumušti. Nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta, stipriai sušuko ant sūnaus, jog eitų į savo kambarį, nes sūnus (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį, po ko būna agresyvus. Sūnus sakė, kad jo nekenčia, keikėsi. Tuomet A. Ž. rankomis suėmė ir išstūmė pro duris iš virtuvės. Po šių veiksmų sūnus ranka trenkė jam į kairį petį vieną kartą ir nuėjo į savo kambarį, pasiėmė virtuvinį peilį su ruda medine rankena ir vėl atėjo prie virtuvės. Jis buvo užsidaręs virtuvėje, o sūnus už durų sakė, kad užmuš, daužė duris, toliau rėkė bei keikėsi, tad suprato, kad tai reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Tada sūnus išdaužė virtuvės durų stiklą ir sau persipjovė kairę ranką. Po to sūnus atsisėdo virtuvėje, su servetėle prispaudė žaizdą, o jis paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Anksčiau dėl sūnaus elgesio policija buvo kviesta daug kartų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet kada tai vyko, jau nepamena (1 T., b. l. 2, 25).

Liudytoja L. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), apie 18.20 val. jos sūnus pradėjo šaukti ant jos, grasino užmušti ir sumušti. Tada į virtuvę atėjo pažiūrėti vyras J. Ž. ir stipriai sušuko ant sūnaus, jog eitų į savo kambarį, nes sūnus (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį, po ko būna agresyvus. Sūnus sakė, jog jų nekenčia, keikėsi, o tada jos vyras J. Ž. rankomis suėmė jį ir išstūmė pro duris iš virtuvės. Po šių veiksmų sūnus su ranka trenkė vyrui J. Ž. į kairį petį vieną kartą. Tada sūnus nuėjo į savo kambarį, pasiėmė virtuvinį peilį su ruda medine rankena ir vėl atėjo prie virtuvės. Ji su vyru buvo užsidarę virtuvėje, o jis už durų sakė, kad užmuš, daužė duris, toliau rėkė bei keikėsi, tad suprato, kad tai reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Tada sūnus išdaužė virtuvės durų stiklą ir taip sau persipjovė kairę ranką. Po šito sūnus atsisėdo virtuvėje, su servetėle prispaudė žaizdą, o vyras paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Anksčiau dėl sūnaus elgesio policija buvo kviesta daug kartų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet kada tai vyko – nepamena (1 T., b. l. 23-24).

Alkoholio kiekio matuokliu (Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA0133, patikros sertifikatas galiojo nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.) 2023 m. vasario 14 d. 22.24 val. buvo nustatytas A. Ž. 1,70 promilių neblaivumas (1 T., b. l. 47, 48).

Liudytoja L. S., ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė, 2023 m. balandžio 17 d. teisiamajame posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidus baudžiamojo proceso teisės normas, užtikrinančias įtariamojo teises procese.

Pranešimas apie įvykį gautas 2023 m. vasario 14 d. 18:29 val., kai nukentėjusysis pranešė apie tai, kad jo neblaivus sūnus viską namuose išvartė, agresyvus, konfliktuoja, žemina tėvus (1 T., b. l. 9). Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta 2023 m. vasario 14 d. (1 T., b. l. 1-6). Tarnybiniame pranešime 2023 m. vasario 14 d. vyriausiasis patrulis R. S. nurodė, kad gavus pranešimą, atvyko į įvykio vietą nurodytų adresu. Juos pasitiko tėvas J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) ir mama L. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad jų neblaivus ir kurčias sūnus A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), yra agresyvus, nenuspėjamas ir susižalojo į virtuvės durų stiklą, nes kaire ranka jį išmušė ir persipjovė ranką į dužusį stiklą. Paklausus (parašius ant balto popieriaus lapo) sūnaus, kas atsitiko, <...> paaiškino, kad pas jį viskas gerai ir jam pagalbos nereikia. Pabendravus su pranešėju J. Ž., šis paaiškino, kad sūnus atėjo agresyviai nusiteikęs, pradėjo viską daužyti, šūkauti, pulti su peiliu. Tačiau jis sūnų išstūmė iš virtuvės, stūmimo metu įvyko grumtynės ir sūnus trenkė jam į kairį petį, dėl ko J. Ž. juto fizinį skausmą. Dėl to sudužo ir virtuvės durų stiklas, o sūnus susižalojo stipriai ranką, kurią reikėjo siūtį. Patikrinti blaivumą nepavyko, nes nebendradarbiavo, nevykdė teisėtų reikalavimų. Su GMP brigada buvo pristatytas į RVUL. Atvykus į ligoninę, A. Ž. buvo nusiteikęs agresyviai, nevykdė teisėtų reikalavimų, šūkavo, kad jam nereikia medicininės pagalbos. Pastarąjį teko paguldyti ir uždėti antrankius daktarų leidimu. Sulaikant A. Ž., šis prasiskėlė sau antakį, garsiai šūkavo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Suteikus A. Ž. pirmąją pagalbą, šį pristatė į OVS. Lietuvių kalba, kurią jis supranta, buvo paklausta ar supranta lietuviškai, jis atsakė, kad taip, todėl ant balto popieriaus lapo buvo parašyta kodėl pilietis yra sulaikytas (1 T., b. l. 7).

Pažymėtina, ikiteisminiame tyrime įtariamojo A. Ž. apklausa ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo atlikta pažeidžiant įtariamojo teisę į gynybą, kai įtariamasis dėl klausos sutrikimo negalėjo pilnaverčiai naudotis savo teisėmis. Visgi, teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus įtariamojo statuse ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis patvirtino, kad parodymai yra teisingi ir jis pripažįsta per vykusį konfliktą sudavęs tėvui ranka į petį, ar šį pastūmęs. Taigi, konkrečiu atveju konstatuotina, kad nors ir buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, toks buvo pašalintas teisiamajame posėdyje.

Dėl aptarto, visi šiame nuosprendyje išdėstyti ir aprašyti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie, išskyrus aptartą ikiteisminiame tyrime atliktą įtariamojo apklausą, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Minėta, kad net ir pažeidžiant įstatyto reikalavimus per įtariamojo apklausą gauti duomenys buvo patikrinti teisme, jų teisingumą kaltinamasis patvirtino. Todėl laikytina, kad aptartas pažeidimas pašalintas ir visi aptarti bylos duomenys, be jau paminėto, patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Šios baudžiamosios bylos įrodymai neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėta, kad pats kaltinamasis savo parodymais kaltę pripažino visiškai. Jo nurodytos faktinės aplinkybės, kad konfliktuojant su tėvu sudavė šiam vieną smūgį, patvirtino nukentėjusysis J. Ž. ir liudytoja L. Ž. Be paminėto, kaltinamojo kaltę patvirtina ir pranešimas policijai apie įvykį (BIRT ataskaitų žiūryklė) ir į įvykį atvykusių pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame apibūdino ir kaltinamojo elgesį. Aptarti ir išanalizuoti bylos įrodymai vieni kitus nuosekliai papildo ir vienareikšmiškai sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. Ž. atliko tyčinius veiksmus, nustatytus šio nuosprendžio I dalyje. Vadinasi, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis sukėlė buto virtuvėje žodinį konfliktą su savo mama ir sudavė smūgį į petį, taip sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui - savo tėvui J. Ž., su kuriuo gyvena (BK 141 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado BK 140 straipsnio 2 dalies reikalaujamos pasekmės – fizinis skausmas buvo sukeltas nukentėjusiajam, kuris yra kaltinamojo šeimos narys (tėvas), su kuriuo kaltinamasis gyvena. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, nes suprato savo atliekamų neteisėtų veiksmų esmę, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo - priešinosi tėvo prašymui nutraukti pačio sukelto su mama konfliktą bei eiti į savo kambarį. Kaltinamojo neteisėtas elgesys buvo paskatintas pastarojo didele nepagarba (duomenys neskelbtini) tėvam, (duomenys neskelbtini). Nemažos įtakos veikos padarymui turėjo ir kaltinamojo neblaivumas.

Kaltinamasis gyvena su tėvais, tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino pats kaltinamasis ir bylos duomenys (1 T., b. l. 33). Kaltinamasis nedirba nuo (duomenys neskelbtini), iki tol darbo santykius (duomenys neskelbtini) darbovietėse palaikė nuo (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 44-45). Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ankstesnė registracija buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 46). Turi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) (2 T., b. l. 20).

Kaltinamasis neteistas, nes jo trys teistumai už vagystes 1997-2002 m. laikotarpiu, už kuriuos jis bausmes atliko, šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamos veikos padarymo dienai buvo jau išnykę (1 T., b. l. 41-43, LITEKO duomenys). Baustas už padarytus administracinius nusižengimus ne mažiau kaip devynis kartus per pastaruosius penkerius metus, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą – už smulkią vagystę bei vieną kartą – už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 T., b. l. 36-40).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus teismo išanalizuotus duomenis (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, teismas kaltinamajam parenka BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų vieną alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), kuri gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, tokia bausmė labiausiai atitiks kaltinamojo asmenybę ir užtikrins bausmių paskirtį (BK 41 straipsnis).

Nustatydamas šios bausmės rūšies terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą, bei vertinant konstatuotą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtinas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas be intensyvios priežiūros. Didesnis nei bausmės vidurkis bausmės dydis parenkamas įvertinus kaltinamojo elgesį savo tėvų, pas kuriuos gyvena, ir konkrečiu atveju, savo tėvo atžvilgiu, kai prieš jį tyčia, be jokios tam svarbios priežasties, pavartojo fizinį smurtą.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), bausmę sumažinant iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis agresyvus tampa tik būdamas neblaivus, todėl būtina bausmės tikslams pasiekti bausmės laikotarpiu uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. Ž. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. vasario 14 d. 19.15 val. iki 2023 m. vasario 15 d. 13.25 val. (1 T., b. l. 52-56) – 1 (viena) diena, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 ir 65 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis). Visgi, įvertinęs kaltinamojo ribotą galimybę komunikacijai dėl (duomenys neskelbtini), ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 T., b. l. 64-66).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 422 straipsnio 2 dalimi ir 425 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. Ž. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. vasario 14 d. 19.15 val. iki 2023 m. vasario 15 d. 13.25 val. - vieną dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.