- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-133-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00730-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Regina Bertašienė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. G., T. G.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-651/2016
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00730-2013-9
NUOSPRENDIS
2016 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. gynėjo advokato Rimanto Tumėno apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems ) mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015-10-28 iki 2015-12-23 (imtinai) ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2015-10-28.
Iš Tomo G. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, priteista 1135,24 eurus (tūkstantis šimtas trisdešimt penki eurai 24 cnt) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 2 d., apie 18.20 val., su savimi laikė narkotines medžiagas – 5,414 gramo kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą jas platinti, jas automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į aikštelę prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, kur minėtame automobilyje tos pačios 2013 m. spalio 2 d. dienos vakarą šias narkotines medžiagas perdavė M. S., ir tokiu veiksmu jis, T. G., narkotines medžiagas platino.
Apeliaciniu skundu nuteistojo T. G. gynėjas advokatas R. Tumėnas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį ir T. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus apeliacinio skundo dalies dėl nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, prašo nuosprendį pakeisti – pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. G. sulaikymo dienos – 2015-10-16.
Šalies argumentai
Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė BK 260 str. 1 d. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Taip pat teigia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės. Be to, teismas paskirdamas bausmę neįvertino nuteistojo šeiminės padėties, sveikatos būklės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BK 260 str. 1 d. taikymo nurodo, kad teismas, nustatydamas, jog nuteistasis laikė narkotines medžiagas, vadovavosi 2013-10-17 specialisto išvada Nr. 140-(5009)IS1-5266, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktos augalinės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės, tačiau, apelianto teigimu, tai nepatvirtina, jog rastos kanapės atitinka BK 260 str. 1 d. nusikalstamos veikos objektą. Minėtoje išvadoje nėra nurodyta, kokia kanapių dalyse nustatyta delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija. Remdamasis 2003-09-29 Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesiogines paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/19999, (EB) 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 52 str. nuostatomis, mano, kad buvo būtina atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Jo metu būtų nustatyta, koks rastose kanapėse (ir jų dalyse) yra esančios veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis, ir paaiškėtų, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Toks tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas ir atlikti nėra galimybės, nes jos, vykdant 2014-01-14 nuosprendį, jau yra sunaikintos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, todėl netinkamai taikė BK 260 str. 1 d., neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė esminį BPK 20 str. 5 d. pažeidimą. Nenustačius veikliosios (psichoaktyvios) medžiagos kiekio kanapėse, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti T. G. kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad šioje byloje kanapės negali būti laikomos nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., objektu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nurodo, kad teismas neįvertino duomenų visumos ir nepagrįstai netaikė BK 75 str. Teismas, remdamasis neišnykusiu teistumu ir tuo, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, bei neįvertinęs nuteistojo šeiminės padėties, sveikatos būklės, nepagrįstai netaikė BK 75 str. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą, kai nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui? Nurodo, kad nuteistasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, sunkiai serga, jam diagnozuotas hepatitas C. Nuteistąjį izoliavus nuo visuomenės, bus pakenkta jo socialiniams ryšiams su šeima, bausmės atlikimas pataisos namuose gali neigiamai paveikti jo sveikatos būklę. Be to, teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad siekia pasitaisyti, todėl akivaizdu, kad jo poelgis buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai suponuoja išvadą, kad T. G. yra pagrindas taikyti BK 75 str.
Mano, kad dėl bausmės vykdymo atidėjimo svarbu įvertinti ir tai, kad teismas M. S., kuris buvo nusikalstamos veikos sumanytojas, buvo taikytas BK 75 str., todėl nepažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principą, T. G. taip pat turi būti taikomos BK 75 str. nuostatos. Apelianto manymu, teismas paskyrė aiškiai per griežtą, prieštaraujančią teisingumo principui ir neatitinkančią teismų suformuotos praktikos bausmę. Tvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės.
Dėl bausmės laiko įskaitymo nurodo, kad teismas nepagrįstai bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2015-10-28. Iš Europos arešto orderio matyti, kad T. G. buvo sulaikytas 2015-10-16. Įstatyme numatyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos, todėl bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015-10-16.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Iš nuteistojo T. G. gynėjo advokato R. Tumėno apeliacinio skundo matyti, jog yra keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo. Apelianto manymu, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Vienas iš argumentų tai, kad rastose kanapėse nėra nustatytas veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekis, todėl neaišku, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad pas jį rastos kanapės yra narkotinė medžiaga. Taigi ginčas yra dėl nusikalstamos veikos dalyko.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, reglamentuotus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį.
Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą (2003 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais). Šiuo metu formuojama teismų praktika, jog Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos.
Nagrinėjamu atveju 2013-10-17 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras atliko objektų tyrimą Nr. 140-(5009)-IS1-5266 ir nustatė, kad 2013-10-04 kratos protokolu iš T. G. gyvenamosios vietos – iš ūkinio pastato priestate įrengtos sporto salės – paimtame plastikiniame maišelyje esanti augalinė medžiaga ir iš automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta augalinė medžiaga yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra atitinkamai 0,498 gramo ir 0,188 gramo. Šiuo atveju matyti, kad specialistas nenustatė kanapėse ir jų dalyse esančios veikliosios (psichoaktyviosios) medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracijos, t. y. specialisto išvadoje nebuvo konstatuota, jog delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija rastose kanapėse būtų buvusi didesnė nei 0,2 proc. ir būtent kiek didesnė (t. 1, 175–178). Tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus byloje surinktų duomenų visetą, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis laikė pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurias yra leidžiama tiekti rinkai.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. S. parodymų matyti, kad nuteistais T. G. jam pirmo susitikimo metu pardavė hašišo, antrą kartą toje pačioje vietoje pardavė 5 gramus kanapių po 30 litų už gramą, trečią kartą Tauragėje, prie buvusios „R“ parduotuvės, pardavė irgi 5 gramus kanapių už tą pačią kainą. 2013-10-02 nuteistasis jam taip pat perdavė 5 plastikinius maišelius, kurių kiekviename buvo po 5 gramus kanapių. Už jas turėjo atsiskaityti, jas pardavęs kitiems asmenims – po 30 Lt už gramą T. draugams, o savo pažįstamiems po 40 Lt už gramą (t. 1, b. l. 186–189, 192, 196, 197). M. S. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-08 nuosprendžiu pakeista Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-01 nuosprendžio dalis dėl bausmių dydžio (t. 2, b. l. 19–24, 25–29).
Iš 2013-10-21 protokolo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo matyti, kad užfiksuoti M. S., T. G., taip pat kitų asmenų telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, kuriuose užfiksuotos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir pardavimo (t. 1, b. l. 40–56).
Nuteistasis T. G. dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino. Nurodė, kad narkotikus perdavė būdamas mašinoje, už narkotikus pinigų negavo, nes M. S. jų ir neturėjo. Jis kanapes įsigijo už 700 Lt, M. S. žadėjo pinigus grąžinti. Kaip matyti, nuteistasis M. S. perduotas kanapes įvardijo kaip narkotikus, vadinasi, aiškiai suvokė, kad jas platinti ir laikyti yra draudžiama. Paties nuteistojo parodymai, liudytojo M. S. duoti parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog platinama buvo būtent narkotinė medžiaga (užfiksuoti telefoniniai pokalbiai), suponuoja išvadą, kad nuteistasis aiškiai suvokė ir žinojo, kad laikė kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,2 proc., t. y. jos buvo narkotinio tipo kanapės ir jas laikyti bei platinti draudžiama. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pagrįstai konstatuota, kad pas nuteistąjį T. G. rastos kanapės atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikalstamos veikos dalyką, t. y. rastos kanapės yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, už kurių laikymą, gabenimą, siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis atmetus prašymą išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-12-23 nuosprendžiu T. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015-10-28 iki 2015-12-23 (imtinai) ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2015-10-28.
Už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų metų iki aštuonerių metų. Taigi vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Tauragės rajono apylinkės teismas nuteistajam T. G. taikė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje nustatytai minimaliai. Kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad net paskyrus nuteistajam sankcijoje numatytą minimalią bausmę, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau, kolegijos manymu, šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Švelninant bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, būtina nustatyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 d. nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 str. 3 d. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis BK 62 str. 2 d., švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo nustatyta viena T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. savo kaltę pripažino iki galo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl taikyti BK 62 str. nuostatas nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 11 str. 5 d.). Kaip minėta, T. G. teismas paskyrė dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, t. y. bausmę, artimą sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną T. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę, jo prisipažinimas padėjo greičiau ištirti bylą. Nors T. G. buvo teistas, tačiau matyti, kad jo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas pasikeitė: būdamas Anglijoje susirado darbą ir sukūrė šeimą, susilaukė vaiko. Tai rodo nuteistojo norą keistis, gerinti savo gyvenimo kokybę, t. y. gyventi pagal bendras visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Nuteistojo vaiko motina V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jų vaikui šiuo metu yra 11 mėn. Pirmasis jos vaikas, gimęs 2012-08-17, turi sveikatos problemų ir jam reikalingas gydymas, tačiau neturi galimybių jo vežti į Kauną tirti. Nurodė, kad ji šiuo metu augina abu vaikus, todėl neturi galimybės dirbti, šiuo metu gyvena pas nuteistojo T. G. tėvus (t. 3, b. l. 21–23). Nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga – hepatitu C.
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, lemiantis nusikalstamos veikos kvalifikavimą, yra vertinamasis požymis, kurį konstatuojant būtina vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pagal minėtas rekomendacijas nedideliu narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. T. G. neteisėtai disponavo 5,414 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šis kiekis nežymiai viršija minėtose rekomendacijose nurodyto šių medžiagų nedidelį kiekį. Ši aplinkybė rodo, kad T. G. padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki ar itin pavojinga. Be to, T. G. teigiami pokyčiai gyvenime taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra labai pavojingas. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui, tačiau neperžengiant BK 260 str. 1 d. sankcijos ribų numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė būtų neadekvati ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties, juolab, kad bausmė skiriama praėjus nemažam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas T. G. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą ir jam skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Vienerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Paskyrus mažesnę bausmę, nuteistasis turės galimybę greičiau socializuotis į visuomenę bei materialiai padėti savo šeimai, todėl bus greičiau pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str.).
Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Apeliaciniu skundu prašo pakeisti bausmės pradžios laiką. Nurodo, kad suimtas jis buvo ne 2015-10-28, kaip nurodė teismas, o 2015-10-16.
Iš apeliacinės instancijos teismui Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2016-04-19 gautų duomenų matyti, kad T. G. Anglijoje pagal Europos arešto orderį suimtas 2015-10-16 (t. 3, b. l. 24–25). Lietuvoje sulaikytas 2015-10-28 (t. 2, b. l. 64). Kadangi nuteistasis sulaikytas 2015-10-16, todėl yra pagrindas bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo 2015-10-28, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o nuo 2015-10-16. Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-23 nuosprendžiu kardomąją priemonę – suėmimą – paliko nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios. Atsižvelgus į tai, nuosprendžio dalis dėl bausmės pradžios ir sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką patikslintina, nurodant bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-10-16 ir į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015-10-16 iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 66 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl T. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina apelianto padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų vertinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tačiau kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingą bausmę, todėl yra pagrindas nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. T. G. paskirtą bausmę švelninti iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo T. G. pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, T. G. paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą 1 (vienerių) metų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015-10-16 iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-10-16.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.