- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- ATP-686-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-00662-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „R (duomenys pakeisti)“ (į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), tačiau nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido 2012-02-15 S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko prie staklių darbą UAB „R“ baldų gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p.
Šalies argumentai
R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-04 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad jis neturėjo jokio tikslo kokiu nors būdu nei nuslėpti S. K. darbo fakto, nei nesumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Visa situacija kilo dėl to, kad S. K. atvykus į bendrovę dėl jo priėmimo į darbą, nebuvo nei jo (R. A.), kuris yra bendrovės direktorius, nei kitų administracijos darbuotojų. Dėl šios priežasties, laukdamas grįžtančių įgaliotų su juo susitarti ir galimai priimti į darbą asmenų, S. K., žinodamas pačią gamyklą ir joje dirbančius asmenis, nes yra praeityje ten dirbęs, nuėjo į gamyklos patalpas pas ten dirbantį prie staklių pažįstamą asmenį. Pažymi, kad S. K. tuo metu nevykdė jokių darbo funkcijų, jam nebuvo duotos jokios darbinės užduotys, su juo nebuvo suderintas nei darbo grafikas, nei apmokėjimo dydis bei tvarka, taip pat jokios kitos darbo sutarties sąlygos. Atvykus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, S. K. net nežinojo, ar apskritai bus priimtas ir kokiomis sąlygomis galimai bus priimtas į darbą. Iki to laiko jis su S. K. net nebuvo kalbėjęs dėl jokių darbo sąlygų. Todėl R. A. iki tol nebuvo kilusi pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, mokėti darbo užmokestį ir mokesčius.
Pasak apelianto, teismas netyrė, ar jo veiksmuose yra nelegalaus darbo sudėtis. S. K. nebuvo pradėjęs realiai dirbti, t. y. nevykdė jokių darbo funkcijų. Ši teiginį pagrindžia ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių užfiksuotos aplinkybės, kad pastarasis stovi prie kito bendrovės darbuotojo kitoje pusėje darbastalio. Vien tai, kad S. K. buvo kitų asmenų darbo vietoje, visiškai nereiškia, jog jis dirbo toje vietoje. Be to, tarp S. K. ir jo nebuvo jokio susitarimo dėl darbo. Šį faktą patvirtina S. K. 2012-02-14 prašymas priimti į darbą, kurį vizavo R. A.. Prašymas patvirtina abiejų pusių siekį sukurti tam tikrus ir teisėtus darbo teisinius santykius. Būtent šiuo pagrindu S. K. buvo pakviestas ateiti į bendrovę, t. y. siekiant pasiūlyti darbą ne visai darbo dienai. Jeigu S. K. pasiūlymas būtų tenkinęs, buvo parengti visi įdarbinti reikalingi dokumentai, t. y. darbo sutartis, darbo grafikas, nurodant darbo pradžią tą pačią dieną – 2012-02-15. Darbo grafikas buvo suformuotas taip, kad jis iš karto po darbo sutarties pasirašymo pradėtų dirbti nuo 11 val. Kadangi dėl nenumatytos priežasties (direktoriaus išvykimo ir negalėjimo sutartu laiku susitikti su S. K.) nebuvo susitarta dėl darbo sutarties sudarymo, tai buvo padaryta vėliau, ką patvirtina ir byloje esantys šalių paaiškinimai bei pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dėl S. K. priėmimo į darbą. Tai, kad tarp R. A. ir S. K. nebuvo jokio susitarimo, patvirtina ir faktas, jog prašyme priimti į darbą S. K. aiškiai nurodė, į kokias pareigas jis pageidauja būti priimtas, t. y. staliaus baldininko pareigoms. Iš aiškiai melagingai surašyto paaiškinimo, kurio dalis iki 15 p. buvo užpildyta pačių Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių, 6 p. matyti, kad jame nurodytos pareigos „pagalbinis darbininkas“ neatitinka S. K. siektinų bendrovėje pareigų, be to, iš viso neatitinka bendrovėje dirbančių darbuotojų etatų. Pažymėtina, kad bendrovėje nėra įsteigta etatas kaip pagalbinis darbuotojas, todėl jokio susitarimo dėl tokių pareigų net ir negalėjo būti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jokio pavaldumo 2012-02-15, laikotarpiu nuo 10 iki 13 val., kaip tai nurodyta paaiškinimo dalyje, tarp S. K. ir R. A. nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. K. UAB „R“ pradėjo dirbti 2012-02-15, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, buvo einamos darbininko prie staklių pareigos, jis dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, už darbą gavo darbo užmokestį.
Pasak R. A., teismas padarė neteisingą išvadą, kad S. K. parodymai yra nenuoseklūs. Priešingai, jis viso proceso metu nekeitė savo parodymų. Nebuvo įvertintas tas faktas, kad S. K. išsigando atėjus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, jiems pradėjus filmuoti, tuo labiau, kai jis atėjo būti priimamas į darbą ir dėl jo buvimo gamyklos patalpose bendrovė galimai turės problemų bei jo neteisėtas buvimas patalpose gali neigiamai atsiliepti jo priėmimui į darbą. S. K. savo paaiškinime nenurodė, kad buvo sutarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų, dalis sutarties sąlygų paaiškinime yra įrašyti ne jo ranka. Taigi, grasindami Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai sukūrė situaciją, kurios faktiškai nebuvo. Be to, teismas be pagrindo kritiškai įvertino paaiškinimą, dėl ko S. K. buvo apsirengęs savo ankstesniais darbo drabužiais. Buvo paaiškinta, kad S. K. yra anksčiau dirbęs UAB „R“. Darbuotojų kaita bendrovėje yra maža, joje dirba tik 6 darbuotojai. Todėl natūralu, kad gamykloje galėjo likti darbiniai tos bendrovės buvusio darbuotojo drabužiai. Kadangi patikrinimas įvyko vasario mėn. viduryje, kurio metu yra šalta, logiška, kad nešildomame ceche taip pat buvo šalta, be to, S. K. nenorėjo, kad apdulkėtų jo drabužiai, su kuriais atėjo į pokalbį dėl darbo. Teismas neįvertino visų minėtų aplinkybių.
Apelianto teigimu, net ir tuo atveju, jeigu S. K. savo pažįstamam G. R. padėjo nuiminėti lentas nuo staklių, kaip tai nurodyta nutarime, nors iš tikrųjų toks faktas nėra užfiksuotas, tai negali būti laikoma nelegaliu darbu, užtraukiančiu atsakomybę R. A.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N575-509/2012 pripažino asmenį nekaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., kadangi jis, kaip darbdavys, nežinojo apie asmens darbą. Šiuo atveju R. A. nežinojo, kad S. K., atvykęs į UAB „R“ ir belaukdamas jo grįžtančio, nueis į gamyklą, kurioje apsivilks darbinę striukę ir galimai padės savo pažįstamam atlikti darbą.
Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai nepateikė nei pažymėjimų, nei jokio įgaliojimo atlikti patikrinimą, todėl šioje byloje kvestionuotinas jų vykdytų patikrinimo veiksmų teisėtumas. Teismas nepagrįstai apklausė ir rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus K. V. parodymais, nors akivaizdu, kad abu inspektoriai patikrinimo metu veikė atskirai, S. K. paaiškinimą rašė tiek R. G., tiek S. K. savo ranka, paaiškinimo tekstą patvirtino abu Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai. Tokiu būdu inspektoriai liudytojų parodymu byloje užpildė spragą tų aplinkybių, kurių faktiškai patys nenustatė patikrinimo metu. Todėl buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Inspektoriai nesiekė objektyviai nustatyti aplinkybių, t. y. jie nenustatė, kokį darbą neva tai dirbo S. K., kokį darbo užmokestį už neva tą dirbamą darbą turėjo jis gauti, o tik siekė patvirtinti anoniminį pranešimą, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2012-02-15 paaiškinimo dalis iki 14 punkto imtinai yra surašyta tikrinimą atlikusių inspektorių, kas nepaneigta ir nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Įrašyti duomenys yra visiškai neatitinkantys tikrovės. 2012-02-23 Nelegalaus darbo tyrimo akte analogiškai taip pat yra surašyta tikrovės neatitinkanti informacija, paremta duomenimis, nurodytais 2012-02-15 paaiškinime. Atkreipiamas dėmesys, kad norėdamas pateikti sufalsifikuotą informaciją, R. A. galėjo nunešti kitą nei buvo parengta darbo sutartį tyrimą atlikusiems inspektoriams, bet to nepadarė.
Pasak R. A., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma data yra 2012-02-09, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes patikrinimas buvo atliktas 2012-02-15, todėl protokolas surašytas atgaline data, t. y. dar neatlikus tyrimo. Turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas Valstybinės darbo inspekcijos atstovo paaiškinimas, jog tai yra apsirašymo klaida. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi atlikti savo pareigas tinkamai ir rūpestingai, dokumentuose nurodyti teisingus duomenis. Šis neva apsirašymas laikytinas dar vienu akivaizdžiu įrodymu dėl inspektorių veiksmų aplaidumo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – Vilniaus skyrius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, remiantis pirminiais S. K. paaiškinimais ir inspektorių, mačiusių teisės pažeidimą bei betarpiškai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, paaiškinimais teigtina, kad minėtas darbuotojas pradėjo dirbti UAB „R“ nuo 2012-02-15. S. K. tebedirba R. A. vadovaujamoje bendrovėje, juos sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai, todėl jo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus reikia vertinti kritiškai. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo, kad jie yra nenuoseklūs. Atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu ne visada įmanoma nustatyti tikslias nelegaliai dirbusių asmenų darbo funkcijas, nes kaip matyti iš surinktų įrodymų, S. K., užsivilkęs darbinį kombinezoną su UAB „R“ logotipais, dirbo prie staklių. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad S. K. patikrinimo metu realiai dirbo UAB „R“ naudai, ir esmės nekeičia, ar pastarojo darbas bendrovėje įvardijamas kaip pagalbinio darbininko, ar kaip staliaus-baldininko. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų teisėtumo klausimas, nes šiuo atveju tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad S. K. paaiškinimas iki 14 p. imtinai yra surašytas tikrinimą atlikusių inspektorių, nepatvirtina, jog S. K. paaiškinimo punktuose įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, nes paaiškinimo 17 p. nurodyta, kad jis perskaitė paaiškinimą ir paaiškinimas surašytas teisingai. Nurodo, kad R. A., kai atvyko inspektoriai į bendrovės gamybines patalpas atlikti patikrinimą, buvo bendrovės patalpose visą laiką, tik inspektoriams atsisakė prisistatyti.
R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Iš 2012-02-23 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2012-02-14 Vilniaus skyriuje buvo gautas pranešimas, jog UAB „R“ baldų gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirba nelegalūs darbuotojai. 2012-02-15, apie 12.40 val., Vilniaus skyriaus inspektoriai R. G. ir K. V. atliko patikrinimą minėtos bendrovės gamybos ceche. Atliekamo patikrinimo metu rastas S. K., dirbantis pagalbinio darbininko prie pjovimo staklių darbą. Jis buvo apsirengęs darbiniais drabužiais, t. y. užsivilkęs darbinį kombinezoną su UAB „R“ logotipais. S. K. nepateikė darbuotojo darbo pažymėjimo, apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB „R“ direktorius R. A., 2012-02-23 atvykęs į Vilniaus skyrių, pateikė 2012-02-15 darbo sutartį, sudarytą su S. K., ir 2012 m. vasario mėn. darbuotojų darbo grafiką, kuriame nurodoma, kad S. K. 2012-02-15 pradėjo darbą nuo 11 val. (b.l. 4).
Teismo posėdžio metu Vilniaus skyriaus atstovas R. G. nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos ir nelegalaus darbo tyrimo akte (b.l. 38-39). Liudytoju apklaustas inspektorius K. V. parodė, kad patikrinimo metu jis pamatė mažą gamybinį cechą, ten stovėjo staklės, kurios buvo įjungtos. Prie staklių dirbo du darbuotojai, apsirengę darbo drabužiais, padavinėjo plokštes. Jie buvo paprašyti sustabdyti įrengimą, ką jie ir padarė. Vienas darbuotojas prisistatė ir jis buvo „Sodros“ sąrašuose, o kito (S. K.) nebuvo. Tada priėjo R. G., kurio K. V. paprašė paimti paaiškinimus (b.l. 41-42).
Šalies argumentai
S. K. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis dirba UAB „R“ nuo 2012-02-15 pagalbiniu darbuotoju baldų gamybos ceche, jis tarėsi dėl darbo sąlygų su vadovu, darbo sutartis nesudaryta ir darbo užmokestis dar nemokėtas. S. K. taip pat paaiškino, kad jis 2012-02-15 atėjo pas draugą pažiūrėti, kaip dirba, ir jam truputį padėti. Vėliau jis buvo dėl darbo pakalbėti. Draugas jam paskambino, kad ateitų. S. K. buvo su darbo forma, kadangi ją davė draugas. Darbo inspekcijos patikrinimo metu jis stovėjo prie staklių ir žiūrėjo, kaip draugas dirba, pastarasis paprašė, kad jis paimtų lentą. Tuo metu S. K. dar nebuvo pasirašęs darbo sutarties. Į bendrovę atėjo apie 10 val. (b.l. 2).
2012-02-15, apie 12.40 val., padarius užklausą „Sodros“ informacinėje sistemoje apie UAB „R“ dirbančius asmenis, nenustatyta, kad šioje bendrovėje dirbtų S. K. (b.l. 3).
Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad S. K. su darbiniais drabužiais, pažymėtais UAB „R“ logotipais, stovi prie staklių.
2012 m. vasario mėn. darbo grafike nurodyta, kad S. K. dirbo 2012-02-15, nuo 11 iki 15 val. (b.l. 10). 2012 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad S. K. 2012-02-15 dirbo 4 val. (b.l. 11)
Taigi, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad S. K. inkriminuotu laiku dirbo UAB „R“ pagalbiniu darbininku baldų gamybos ceche nesilaikant darbo sutarties sudarymo tvarkos. Liudytojas K. V. betarpiškai matė, kad S. K., būdamas su darbiniais drabužiais, dirbo prie staklių UAB „R“ baldų gamybos centre. Pastarojo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis nuo 2012-02-15 dirbo UAB „R“ pagalbiniu darbuotoju nepasirašęs darbo sutarties, nors tarėsi dėl darbo sąlygų su bendrovės vadovu. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad S. K. rašytinis paaiškinimas iki 14 p. buvo užpildytas inspektoriaus ranka, nėra pakankamas pagrindas savaime nesivadovauti šiuo įrodymu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu inspektorius R. G. nurodė, kad jis surašinėjo S. K. rašytiniame paaiškinime atsakymus iš paties S. K. žodžių (b.l. 39). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių R. G. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. K.. Be to, šio asmens rašytinio paaiškinimo 17 p. užfiksuota, kad jis pasirašytinai patvirtino, jog perskaitė rašytinį paaiškinimą ir jis yra surašytas teisingai (b.l. 2). S. K. nedarė jokių pastabų dėl rašytinio paaiškinimo turinio. Atsižvelgiant į tai, S. K. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės laikytinos objektyviomis. Apeliaciniame skunde nurodytas deklaratyvus teiginys, kad Vilniaus skyriaus inspektoriai grasino minėtam darbuotojui, kuris nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl vertinamas kritiškai. Tai, kad S. K. realiai dirbo UAB „R“ Vilniaus skyriaus inspektorių patikrinimo metu, patvirtina ir 2012 m. vasario mėn. darbo grafike užfiksuotas jo darbo laikas, t. y. 2012-02-15, nuo 11 iki 15 val. Šis darbo grafikas yra patvirtintas apelianto ir bendrovės buhalterės parašais, todėl nėra pagrindo abejoti jame užfiksuotos informacijos teisingumu. Priešingu atveju, žymėti darbo grafike, kad asmuo dirbo bendrovėje, nors iš tiesų to nedarė, yra nelogiškas ir nenaudingas elgesys.
Šalies argumentai
R. A. nurodytos aplinkybės proceso metu nebuvo visiškai nuoseklios. Jis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad S. K. 2012-02-14 buvo pokalbyje dėl darbo pas buhalterę-administratorę A. A.. Pokalbio metu buvo nuspręsta, kad 2012-02-15 paskambins ir praneš S. K., ar bus priimtas į darbą. 2012-02-15 buvo išsiųstas pranešimas į „Sodrą“ apie S. K. priėmimą į darbą, apie 11 val. G. R. paskambino S. K. ir liepė ateiti į UAB „R“. Tuo metu buhalterės-administratorės nebuvo, todėl jis laukė bendrovės patalpose. Tuo metu atvažiavo darbo inspekcija patikrinimui. Pasak R. A., jis nieko dar nebuvo žinojęs apie šį priėmimą, nes jo 2012-02-14 nebuvo darbe, o buhalterė-administratorė 2012-02-15, nuo 11 iki 14 val. nebuvo pasiekiama telefonu. Kuomet ji grįžo į darbą, apeliantas viską sužinojo iki smulkmenų, kad S. K. priimtas į darbą ir visi dokumentai yra paruošti (b.l. 8). Taigi, iš šio rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2012-02-14 nubaustasis dar nieko nežinojo apie tai, jog S. K. siekė įsidarbinti UAB „R“, kadangi jo tą dieną nebuvo darbe. Apeliantas sužinojo apie tai tik 2012-02-15, po 14 val., kai jam papasakojo į bendrovę grįžusi buhalterė-administratorė. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu R. A. jau nurodė, kad jis 2012-02-14 pasakė G. R., jog šis paskambintų S. K., kad pastarasis ateitų į bendrovės buveinę (b.l. 40). Taigi, teismo posėdžio metu R. A. patvirtino, kad jis dar 2012-02-14 žinojo apie S. K. bandymą įsidarbinti UAB „R“. Priešingai nei teismo posėdyje, R. A. rašytiniame paaiškinime nenurodė, kad 2012-02-15 S. K. atvykus į bendrovę, biure nebuvo apelianto. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-03-15 rašto Nr. (7.29) 3-28058 matyti, kad UAB „R“ pateikė pranešimą apie S. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2012-02-15, 13.55 val. (b.l. 45), nors apeliantas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pranešimas apie S. K. priėmimą į darbą buvo išsiųstas dar prieš apsilankant Vilniaus skyriaus inspektoriams. Tai leidžia kritiškai vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes.
S. K. neigė, kad jis nutarime nurodytu laiku dirbo UAB „R“, kita vertus, S. K. iki šiol dirba UAB „R“ ir jį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai, be to, tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Todėl S. K. parodymai atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinus minėtas aplinkybes, byloje nustatyta, jog S. K. 2012-02-15 dirbo konkretų darbą UAB „R“, t. y. pagalbinio darbuotojo darbą prie staklių. Tai, kad byloje yra jo 2012-02-14 prašymo kopija dėl priėmimo dirbti į darbą UAB „R“ nuo 2012-02-15 staliaus baldininko pareigoms (b.l. 28), nepaneigia padarytos išvados. Pažymėtina, kad tokio prašymo kopija buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 38), kas leidžia daryti išvadą, kad S. K. prašymas galėjo būti parašytas bet kuriuo metu. Neįtikinama apeliacinio skundo versija, kad S. K., nesuradęs įgaliotų priimti jį į darbą asmenų, savanoriškai nuėjo į gamyklos patalpas pas ten dirbantį prie staklių pažįstamą asmenį ir su darbiniais drabužiais dirbo prie staklių nežinant R. A.. Pagal UAB „R“ darbo tvarkos taisyklių 54 p., gamybinėje zonoje asmenys, nedirbantys įmonėje, gali būti tik lydimi įmonės vadovų, jų įgaliotų asmenų. Tų pačių taisyklių 49 p. įtvirtinta, kad dirbant būtina vilkėti darbo drabužiais (b.l. 24). Taigi, remiantis darbo tvarkos taisyklėmis, pašaliniams asmenims draudžiama būti bendrovės gamybinėje zonoje. Paties S. K. veiksmai prie staklių UAB „R“ baldų gamybos ceche leidžia daryti išvadą, kad tarp jo ir R. A. buvo susitarimas dėl darbo ir jis pakluso nustatytai darbo tvarkai. Nors nenustatyta dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę S. K. ir R. A., tačiau pažymėtina, kad faktiškai dirbdamas darbdavio naudai asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012). Byloje nėra įrodymų, kad S. K. inkriminuotu laiku dirbo minėtą darbą UAB „R“ sudaręs darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, R. A. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtį.
Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad įdarbinant S. K., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Toks pranešimas buvo įsiųstas pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu 2012-02-15, 13.55 val., t. y. jau po atlikto inspektorių patikrinimo, kurio metu, kaip minėta, buvo nustatyta, jog S. K. dirbo nesudaręs darbo sutarties. Iki patikrinimo „Sodros“ informacinėje sistemoje nebuvo duomenų, kad UAB „R“ dirbo S. K. (b.l. 3). Tokie R. A. veiksmai irgi tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas R. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl darbo inspektorių veiksmų yra nevertinami, kadangi jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta neteisinga protokolo surašymo diena (2012-02-09), kadangi Vilniaus skyriaus inspektorių patikrinimas buvo atliktas 2012-02-15. Kita vertus, ši aplinkybė nepatvirtina, kad protokolas buvo surašytas atbuline data, dar neatlikus viso tyrimo dėl nelegalaus darbo UAB „R“. Nėra duomenų, kad pareigūnas, 2012-02-09 surašydamas protokolą, būtų žinojęs detalias aplinkybes, susijusias su asmeniu, galimai nelegaliai dirbusiu UAB „R“, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad pranešimas dėl nelegalaus darbo minėtoje bendrovėje buvo gautas 2012-02-14 (b.l. 4). Todėl darytina išvada, jog protokole nurodyta neteisinga jo surašymo data yra rašymo apsirikimo klaida.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-04 nutarimą R. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.