- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-697-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03643-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nubaustas už tai, kad 2012-08-21 apie 12.34 val. Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, iš Upės g. pusės, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keisdamas važiavimo kryptį, tai yra sukdamas į dešinę, nepraleido dviratininko, kurio judėjimo kryptį jis kerta, su juo susidūrė, bei apgadino savo automobilį ir dviratį. Iš eismo įvykio vietos A. R. pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šias savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 bei 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutarimą panaikinti dalyje, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Teigia, jog byloje nepaneigta aplinkybė, jog jo automobilis ir V.J. P. vairuojamas dviratis kontaktavo būtent dėl dviratininko kaltės. Pažymi, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Nurodo, jog, pasišalindamas iš įvykio vietos nesiekė kokiu nors būdu apsunkinti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą ar kaltininko nustatymą bei išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Priešingai, tik įsitikinęs, kad nuo dviračio nukritusiam dviratininkui V.J. P. nieko neatsitiko, o juo yra pasirūpinta, savo vairuotą automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje bei nuėjo į darbą, kad iš ten paskambintų Kelių policijos budėtojų daliai bei praneštų apie įvykį. To padaryti nespėjo, kadangi pas jį atėjo policijos pareigūnė ir liepė vykdyti jos nurodymus. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. R.. Pažymi, jog jam administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas skubotai, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių.
Nurodo, jog apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, neapklausdamas liudytojų, patvirtinančių jo nekaltumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo pasyvus, rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Anot apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl tariamai padaryto ATPK 130 str. 1 d. teisės pažeidimo naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. R. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. R. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde neneigiama, jog A. R. transporto priemonė dalyvavo 2012-08-21 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis bei dviratis. Nesutinkama dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.
Nors A. R. dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str., kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), eismo įvykio schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 4-5), policijos pareigūnų A. Č. bei R. K. tarnybiniais pranešimais (b.l.6,7) bei jų parodymais, duotais teismo posėdyje, nukentėjusiojo V.J. P., liudytojos G. P. parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nukentėjusysis Vytautas J. P. nurodė, kad važiavo dviračiu prie Baltojo tilto į aikštelę, pamatė, kaip automobilis rodo posūkį, bandė stabdyti, tačiau atsitrenkė į jį. Nukrito, tada prie jo priėjo moteris iš kito automobilio, kuri paklausė, ar viskas gerai. Jis nurodė, kad viskas gerai, tik alkūnės nubrozdintos. Vairuotojas tuo metu pastovėjo, išėjo į priekį, apžiūrėjo automobilio nubrozdinimus, pavalė, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į aikštelę, o jis liko stovėti savo vietoje. Prie jo vairuotojas nebuvo priėjęs. Tada jis atsikėlė, patraukė dviratį, kuris buvo sugadintas. Moteris, kuri priėjo, iškvietė policiją, užsirašė automobilio numerį. Girdėjo, kaip ji vairuotojo klausė, ar jam nerūpi vaikas.
Analogiškas įvykio aplinkybes jis nurodė ir pirminiame paaiškinime (b.l. 9).
N. V. J. P. įstatyminė atstovė motina R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo eismo įvykio metu kartu su vaiku. Paaiškino, kad jai sūnus paskambino ir pranešė, jog nukentėjo, ir tada ji atvažiavo prie Baltojo tilto. Vaikas paskambinęs sakė, kad moteris iškvietė policiją. Atvažiavo po maždaug 10 minučių. Atvažiavus pamatė vaiką su nubrozdintomis alkūnėmis, sugadintą dviratį, kuris buvo patrauktas ant žolės. Sūnus papasakojo, kad automobilis, kuris jį patrenkė, nuvažiavo į daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Vairuotojas policijos komisariate jos atsiprašė. Mano, kad jis gailisi, tačiau teigia, jog jis turėjo įsitikinti, kad vaikas liko sveikas po susidūrimo. Mano, kad vairuotojas pasielgė neatsakingai.
Liudytojas policijos pareigūnas A. Č. tiek tarnybiniame pranešime (b.l. 6), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad iš budėtojų gavo pranešimą dėl eismo įvykio. Nuvykus į vietą, rado dviratininką ir moterį liudytoją, kurie papasakojo įvykio aplinkybes. Tada rado vairuotoją. Pasišalinusio vairuotojo automobilio numerį pasakė moteris, buvusi su dviratininku jiems atvykus į vietą. Automobilis buvo rastas 2 ar 3 automobilių stovėjimo aikštelės aukšte. Pažymėjo, kad automobilio nesimatė nuo eismo įvykio vietos.
Liudytoja policijos pareigūnė R. K. savo tarnybiniame pranešime (b.l.7) bei apklausta teismo posėdyje nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą rado Upės g. patrenktą nepilnametį dviratininką, kuris paaiškino, jog jį važiuojantį partrenkė automobilis, liudytoja iškvietė greitąją. Kitas ekipažas automobilių stovėjimo aikštelės 4 aukšte rado pažeidėjo automobilį. Buvo surastas pilietis, kuris vairavo tą automobilį. Klausė, kodėl vairuotojas išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis paaiškino, kad vaikinas sveikas, o jo automobilis nesugadintas. Tada jie apžiūrėjo dviratį, kuris buvo sugadintas, automobilis tai pat buvo nubrozdintas. Ji nuėjo į pažeidėjo darbovietę, tačiau neprisimena, kad būtų kalbėjusi su pažeidėju apie policijos kvietimą.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas O. G. paaiškino, kad yra pareigūnas ir dirbo su porininke minėtą dieną. Gavo iškvietimą. Konstitucijos pr. buvo partrenktas dviratininkas. Rado dviratininką ir liudytoją, kurie pasakė, kad partrenkė ir nuvažiavo. Automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą automobilį, nustatė savininką, kuris pripažino, jog partrenkė dviratininką, tačiau teigė, jog nieko neatsitiko, dėl to nuvažiavo. Vairuotojas nesakė, kad ruošėsi kviesti policiją pats. Policijos komisariate jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris buvo išverstas A. R. į rusų kalbą. Paaiškino, kad vairuotojas kalbėjo rusiškai, o liudytoja su berniuku - lietuviškai.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta G. P. nurodė, kad dirba Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Grįžtant į darbą matė, kaip automobilis partrenkė vaiką su dviračiu. Ji sustojo, išlipo iš automobilio, vaikas kėlėsi, pribėgo prie jo. Partrenkusio automobilio vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilį. Ji šiam pasakė, kad reikia vaiką pažiūrėti, tačiau vyras jai kažką rusiškai atsakė, ir sėdęs į automobilį nuvažiavo, o ji iškvietė policiją. Ji rusų kalbos nesupranta, tačiau akivaizdžiai parodė, kad užsirašinėja automobilio numerį. Pasiliko vietoje, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Klausė berniuko, ar jam nereikia iškviesti greitąją pagalbą, tačiau šis atsisakė. Policijai papasakojo, ką matė, kur nuvažiavo vairuotojas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo bei šių liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti. Liudytoja G. P., kaip įvykusio eismo įvykio liudininkė, betarpiškai buvo įvykio vietoje, jos iškvietimu policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą iškart po jo, liudytoja jiems nurodė žinomas eismo įvykio aplinkybes, pagal jos paaiškinimą buvo rasta eismo įvykyje dalyvavusio automobilio stovėjimo vieta ir nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaip jį vairavusio, buvimo vieta, šių liudytojų parodymai laikytini patikimais, nes yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, juos atmesti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėti liudytojai pažįsta nukentėjusįjį ar administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar dėl kitų priežasčių gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, siekdami apkalbėti apeliantą.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta A. R. sutuoktinė A. R. paaiškino, jog tą dieną vyras apie 12 valandą atbėgo į kabinetą ir pasakė, kad ji ieškotų policijos telefono, nes jis partrenkė dviratininką. Ji pasakė, kad reikia skambinti 112, bet tuo metu į kabinetą atėjo policininkė ir paklausė, kas yra automobilio savininkas. Jai vyras paaiškino, kad dviratininkas atsikėlė, kad jo motina dar klausė, ar viskas gerai.
Eismo įvykio vietos schemoje ir dokumente apie papildomus duomenis apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas priekinis bamperis (b.l. 4-5).
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, A. R. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė - automobilis Toyota Yaris v.n. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo dviratis, bei pasitraukė iš įvykio vietos. Nors A. R. ir neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau jo kaltę patvirtina paties veiksmai iš karto po eismo įvykio – partrenkęs dviratininką nepriėjo prie jo, kad pasiteirautų, ar jam viskas gerai, ir patraukė automobilį toli nuo eismo įvykio vietos. A. R. teigia manęs, jog prie dviratininko priėjo jo motina, tačiau, kaip pagrįstai konstatuota apylinkės teismo nutarime, tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos įsitikinti, kad nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui nereikia suteikti pagalbos, ypač matant, jog jis yra nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. R. teiginys, jog automobilį jis norėjo kuo greičiau patraukti nuo važiuojamos dalies apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip jo gynybinė pozicija, kadangi, kaip nustatyta byloje, automobilį vairuotojas ne tik patraukė nuo važiuojamosios dalies į šalį, o jį pastatė gerokai toliau nuo eismo įvykio vietos ir nesugrįžęs į įvykio vietą, nuėjo į savo darbovietę.
Apeliaciniame skunde nurodyta A. R. pozicija, kad jis nepasišalino iš įvykio vietos, o ketino darbo vietoje iškviesti policijos pareigūnus, atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą iškvietė G. P.. Gi A. R. tuo tarpu nuvyko į darbą. Per tą laiką, kol į vietą atvyko pareigūnai, kol jie nustatė, kur stovi įvykyje dalyvavęs automobilis, kas yra jo vairuotojas ir kur jį galima surasti, A. R. parėjo į darbo vietą kviesti policijos pareigūnų, tačiau nepakvietė, iki į jo darbo vietą aiškintis dėl eismo įvykio atėjo policijos pareigūnė R. K.. Be to, tiek G. P., tiek R. K. nurodė, jog A. R. tvirtino, kad eismo įvykio metu vaikas nenukentėjo, o jo automobilis neapgadintas, todėl iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nemanė, kad tikslinga kviesti policijos pareigūnus. Visgi pagal pranešimą ir nurodytus automobilio duomenis policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu, apžiūrėjo ir nustatė dviračio bei automobilio Toyota Yaris v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R. apgadinimus, kurie atitinka nukentėjusiojo V.J. P. ir liudytojos G. P. nurodytas eismo įvykio aplinkybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. R. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, bei pagal ATPK 130 str. 1 d. - suprasdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš jo vietos nuvažiavo.
Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nepagrįstas. Pagal 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Surinktų bylos įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. R. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį- iš teismo posėdyje apklaustų asmenų ir paties A. R. parodymų seka, jog jis matė, kaip nukentėjusysis V.J. P. parvirto, matė, kaip prie jo priėjo moteris, teiravosi, ar berniukui viskas gerai, tačiau apeliantas iš karto išvažiavo, nesiaiškinęs visų aplinkybių. Iš eismo įvykio situacijos A. R., matydamas parkritusį dviratininką, turėjo ir galėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis ir kad būtent jis yra susijęs su šiuo įvykiu, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos skubiai išvažiavo.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pasyvus, neapklausė jo kaltę paneigiančių liudytojų, nepagrįstas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas ir jo atstovas, nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo, jam buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo patenkintas jo atstovo prašymas apklausti liudytoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinę A. R. (b.l. 71), posėdžiuose buvo apklausiami kiti liudytojai. Todėl priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir teisme apklaustų liudytojų parodymais.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tirdamas byloje surinktus įrodymus ir juos vertindamas, pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.