- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- N-62-4136-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu G. R. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį skyrė 500 Lt baudą.
II.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Institucija) 2009 m. sausio 9 d. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriame taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Nurodo, kad ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą Institucija gavo tik 2009 m. sausio 6 d., tad galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 128 straipsnyje numatyta teise pateikti apeliacinį skundą neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė ir paskelbė 2008 m. gruodžio 22 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, buvo 2009 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinis skundas teismui pateiktas 2009 m. sausio 9 d., tai yra praleidus įstatyme nustatytą dešimties dienų terminą.
Vadovaujantis ATPK 293 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui (institucijai) pateikti teismui apeliacinį skundą įstatymo nustatytu laikotarpiu, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Kartu pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas, vos dešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama.
Institucija prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžia pavėluotu ginčijamo nutarimo nuorašo gavimu. Byloje esantis teismo lydraštis iš tiesų patvirtina, kad minėtas nutarimas Institucijos atstovui buvo įteiktas tik 2009 m. sausio 6 d. (b. l. 73), tai yra nesilaikant ATPK 288 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Tačiau vertinant, ar ši aplinkybė laikytina svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, būtina atsižvelgti ir į kitus faktinius duomenis. G. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta dalyvaujant Institucijos pareigūnui R. G., surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ginčijamas nutarimas jam buvo paskelbtas jo priėmimo dieną, išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminas (b. l. 67). Be to, nutarimo apskundimo terminas bei tvarka apeliantui turėjo būti privalomai žinomi ir kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančiam organui (ATPK 233 straipsnis). Jei, Institucijai, kurios atstovui, kaip minėta, jau buvo žinomas ginčijamo nutarimo turinys, vis tik apeliacinio skundo paruošimui buvo būtinas šio nutarimo nuorašas, ji, žinodama termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos dieną ir vis dar neturėdama byloje priimto nutarimo nuorašo, turėjo galimybę dėl jo gavimo kreiptis betarpiškai į teismą, tačiau tai buvo padaryta tik 2009 m. sausio 6 d., tai yra jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl nepakankamo apelianto atidumo ir rūpestingumo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra atnaujinamas, o apeliacinis skundas su priedais grąžinamas juos padavusiai Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus prašymo netenkinti, termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir skundą su priedais grąžinti juos padavusiai institucijai.
Nutartis neskundžiama.