Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-9-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
2A-9-265/2016
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01432-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
BUAB „LAGNETA TRANS“
Atsakovas
W. D.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-9-265/2016Teisėjas V. Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01432-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „LAGNETA TRANS“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „LAGNETA TRANS“ ieškinį atsakovui W. D. (W. D.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 26 124,14 Eur (90 201,43 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, tapęs įmonės direktoriumi ir turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė į teismą, ir tokiu neteisėtu neveikimu padarė žalą kreditoriams. Atsakovui pradėjus vadovauti įmonei kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie laikytini žala, padidėjo: VSDFV Klaipėdos skyriui - 9,62 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai - 25038,83 Eur, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui - 269,87 Eur, antstolės A. R. Ž. reikalavimas - 312 Lt, antstolės B. T. reikalavimas - 462,52 Eur, darbuotojo K. J. reikalavimas - 324,27 Eur, darbuotojo W. D. - 142,27 Eur. Bendras žalos dydis yra 26 124,14 Eur(90 201,43 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Šioje byloje ieškovė nurodomo dydžio neskaičiavo, jo dydžio nepateikė, tik deklaratyviai perrašė kreditinius reikalavimus. Tokius pat reikalavimus ieškovė pateikė ir kitoje civilinėje byloje Nr.2-500-325/2014, išnagrinėtoje Kretingos rajono apylinkės teisme, atsakovui A. J., kuris buvo UAB „Lagneta trans“ direktoriumi iki 2009-06-01. Teismas konstatavo, kad nenustačius, koks buvo pradelstų įsipareigojimų santykis nuo 2009-06-01 iki 2009-08-31, t.y. kiek tuo laikotarpiu padidėjo įmonės įsipareigojimai kreditoriams, ar atsirado naujų kreditorių, negalima nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės ir jos apimties.

Šalies argumentai

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog prašoma priteisti žala susidarė laikotarpiu, kai įmonės vadovu buvo atsakovas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo žalos susidarymo aplinkybių ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pareikalavus naujų įrodymų, ieškovė jų nepateikė. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė prašomą priteisti žalos dydį. Pasak atsakovo, jis atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, ir jos susidarymo aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Taikydamas teisę teismas turi remtis konkrečių gyvenimo aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių, nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi šioje byloje jau buvo panaikinęs sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir nurodęs, kokias konkrečiai aplinkybes turi išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nesiaiškino apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė prašomo priteisti dydžio neskaičiavo, jo dydžio nepateikė, tik deklaratyviai nurašė kreditorinius reikalavimus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų ir byloje esančių įrodymų, prašomą priteisti žalos dydį ji detalizuoja ir pateikia įrodymus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia ieškovei padarytos žalos dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visiškai neanalizavo konstatuodamas, jog nenustatyta, koks buvo pradelstų įsipareigojimų santykis nuo 2009-06-01 iki 2009-08-31, todėl negalima nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės ir jos apimties. Pažymėtina, jog teismo funkcija pagal byloje esančius įrodymus nustatyti, kokios aplinkybės įrodytos, o kurios ne, ir kokių byloje esančių aplinkybių pagrindu daromos atitinkamo pobūdžio išvados. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir neanalizuodamas byloje esančių įrodymų, deklaratyviai konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės apimties. Dėl to teismas pažeidė iš įstatymo kylančią pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl jų padaryti atitinkamas išvadas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė nurodė, jog jai padarytos žalos dydį sudaro per atsakovo vadovavimo laikotarpį išaugusi skola VSDFV Klaipėdos skyriui 9,62 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai 25 038,83 Eur, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui 269,87 Eur, antstolės A. R. Ž. reikalavimas 312 Lt, antstolės B. T. kontorai 462,52 Eur, darbuotojo K. J. reikalavimas 324,27 Eur, darbuotojo W. D. reikalavimas - 142,27 Eur. Esant tokio pobūdžio ieškovės nurodomoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti skolos sudarymo aplinkybes, jos pobūdį, atsakovo neteisėtus veiksmus ir nustatyti, ar atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė šios skolos susidarymą. Pavyzdžiui, ieškovė skolos susidarymą Valstybinei mokesčių inspekcijai grindė įsipareigojimų šiai institucijai padidėjimu atsakovo valdymo laikotarpiu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, didžioji dalis prašomos priteisti skolos susidarė tikslinant PVM atskaitos sumą. Pirmosios instancijos teismas nevertinimo ir netyrė aplinkybių, kurių pagrindu ši atskaitos suma susidarė. Teismas nesiaiškino, ar šis tikslinimas susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, nulemiančiais jo civilinę atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir kitų skolos šiais institucijai susidarymo aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos kitos bylai reikšmingos aplinkybės, kurias, kaip žalos susidarymo aplinkybes, nurodė ieškovė. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškiai nustatyti laikotarpį, kurio metu atsakovas ėjo vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas ieškovės vadovu buvo nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., tačiau VĮ Registrų centro pažyma, pateikta 2013 m. birželio 21 d., nepatvirtina fakto, jog atsakovo, kaip ieškovės vadovo, pareigos būtų pasibaigusios teismo nustatytą datą. Pažymėtina, jog teismo nurodytą datą procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovė, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant byloje prieštaringiems įrodymams, šį faktą turėjo nustatyti. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi esminę reikšmę nustatant atsakovo atsakomybės apimtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai neįvertinus nurodytų aplinkybių neįmanoma tinkamai išspręsti ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Albina PupeikienėŽydrūnas Bertašius