Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-143/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-09
Bylos Nr.
2A-143/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
KIRIN AMGEN
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui
Trečiasis asmuo
AMGEN EUROPE B
Civilinė byla Nr. 2A–143/2008Procesinio sprendimo kategorija 85
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant V. Steponavičiūtei,ieškovo ir trečiojo asmens atstovėms A. Pakėnienei, adv. D. Ušinskaitei-Filonovienei,atsakovo atstovui A. Želviui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KIRIN AMGEN, INC. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-619-34/2007 pagal ieškovo KIRIN AMGEN, INC. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, tretysis asmuo AMGEN EUROPE B. V., dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas KIRIN AMGEN, INC. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti LR Valstybinio Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2006 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 2Ap-895 neišduoti papildomos apsaugos liudijimo paraiškai Nr. 2004 015 ir įpareigoti atsakovą paraiškos Nr. PA 2004 015 pagrindu išduoti ieškovui papildomos apsaugos liudijimą. Nurodė, kad ieškovui priklauso Europos Patentas Nr. 0640619, kuriuo yra saugomas medicinos produktas ARANESP (darbepoetin-alfa veiklioji medžiaga), kuris išplėstas ir į Lietuvą. Ieškovas 2004-10-29 padavė paraišką Valstybiniam Patentų biurui, prašydamas išduoti minėtam patentui papildomos apsaugos liudijimą, su kuria pateikė 2001-06-08 išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą prekiauti medicinos produktu ARANESP, registracijos liudijimą Nr. EU/31/01/85/OOI-030. 2005-01-11 raštu Valstybinio Patentų biuro ekspertė nurodė ieškovui pateikti Lietuvoje išduotą vaistų registravimo liudijimą, nes tik toks liudijimas suteikia teisę prašyti papildomos apsaugos liudijimo. Ieškovas tokio liudijimo neturėjo, todėl 2005-09-28 Valstybinio Patentų biuro ekspertė priėmė sprendimą ieškovui papildomos apsaugos liudijimo neišduoti. 2006-02-27 ieškovas pateikė apeliaciją Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui, kuris 2006-10-13 priėmė sprendimą apeliaciją atmesti bei palikti galioti sprendimą neišduoti papildomos apsaugos liudijimo paraiškai Nr. PA 2004 015, nes ieškovo prašymas papildomos apsaugos liudijimui gauti paduotas 2004-10-29, o vaisto registravimo liudijimas išduotas 2001-06-08, todėl, Apeliacinio skyriaus nuomone, prašymas paduotas praleidus 6 mėnesių terminą, nurodytą Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 ir LR Patentų įstatyme. Ieškovo nuomone, Valstybinio patentų biuro sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialines Reglamento (EEB) Nr. 1768/92 ir LR Patentų įstatymo nuostatas, todėl turi būti panaikintas (Patentų įstatymo 27¹ str. 2 d., 3 d., Reglamento (EEB) Nr. 1768/92 7 str. 1 d., 3 str. b d., 19 a str. (e) d.).

Ieškovo teigimu, iki Lietuvos įstojimo į ES dienos nebuvo jokios formalizuotos Europos Sąjungoje centralizuotai išduoto vaisto registravimo liudijimo akceptavimo procedūros, todėl iki 2004-05-01, Europos Komisijos 2001-06-08 suteikto leidimo pagrindu Lietuvoje prekiauti tokiame leidime nurodytais vaistas nebuvo galima. Europos Bendrijos Reglamentas Nr. 1768/92 dėl papildomos apsaugos liudijimų sukūrimo Lietuvai įsigaliojo nuo 2004-05-01, todėl visos šiame Reglamente numatytos subjektų teisės ir pareigos Lietuvoje galėjo būti įgyvendinamos tik nuo 2004-05-01. Įsigaliojus Reglamentui pagal ES teisę išduoti leidimai prekiauti vaistais tapo veiksmingi ir įgalino patentų savininkus realizuoti savo teises į papildomą apsaugą Lietuvoje. Ieškovo teisė į papildomą apsaugą laikoma atsiradusia nuo 2001-06-08 (leidimo prekiauti vaistais išdavimo dienos) ir remiantis šia teisės atsiradimo data, konstatuojamas termino kreiptis dėl papildomos apsaugos praleidimas. Tiek pati teisė į papildomą apsaugą, tiek terminas aiškinamas pagal termino suėjimo metu subjektui negaliojusį ir jo atžvilgiu negalimą taikytį aktą. Reglamento 7 str. ir LR Patentų įstatymo 27 str. nurodytas 6 mėn. paraiškos padavimo terminas ieškovo atžvilgiu turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada ieškovo pateiktas Europos Komisijos išduotas dokumentas Lietuvoje įgavo leidimo, suteikiančio teisę pateikti produktą į Lietuvos rinką kaip medicinos produktą, statusą ir atitiko paminėtose normose nurodytą pateiktino dokumento statusą. Todėl ieškovo paraiškos dėl papildomos apsaugos padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2004-05-01. Paraišką papildomos apsaugos liudijimui gauti ieškovas Valstybiniam patentų biurui pateikė 2004-10-29, todėl nepraleido 6 mėnesių termino paraiškai pateikti. Atsakovo nurodymas, jog ieškovas yra praleidęs 6 mėn. terminą, nurodytą Reglamento 7 str., LR Patentų įstatymo 27¹ str., reiškia atgalinį teisės taikymą

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, jog 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (toliau – Reglamentas) 8 straipsnis numato, kad asmuo, norintis gauti papildomos apsaugos liudijimą, privalo kompetentingai institucijai pateikti prašymą, kuriame be kitų duomenų turi būti nurodoma pirmojo leidimo prekiauti vaistu išdavimo data ir numeris, prie prašymo pridedama leidimo prekiauti vaistu kopija, o jeigu pateikiamas leidimas prekiauti vaistu yra ne pirmasis, tai nurodomas pirmojo leidimo numeris ir išdavimo data. Patentų įstatymo 27¹ str. nurodoma, kad vienas iš paraišką liudijimui gauti sudarančių dokumentų yra vaisto registravimo liudijimo, pirmą kartą suteikiančio teisę prekiauti vaistu, kopija. Tarybos reglamento Nr. 1768/92 7 str. 1 d. nustato, kad paraiška papildomos apsaugos liudijimui gauti turi būti paduota per 6 mėnesius nuo minėto leidimo išdavimo datos. Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo reglamento papildymo 19a straipsnis numato pereinamojo laikotarpio sąlygas visoms Europos Bendrijos valstybėms narėms ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu suteikia papildomos apsaugos galimybę bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta per 6 mėnesius nuo įstojimo datos. Ieškovui 2001 m. birželio 8 d. išduotas vaisto registracijos liudijimas Nr. EU/31/01/85/001-030 laikytinas pirmuoju leidimu prekiauti vaistu, tačiau išdavimo metu jis Lietuvoje negaliojo. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. ieškovas dėl papildomo apsaugos liudijimo galėjo kreiptis pagal LR Patentų įstatymo 27¹ str., kartu pateikdamas nacionalinį vaisto registracijos liudijimą. Taip pat ieškovas galėjo pasinaudoti papildomų apsaugos liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Tarybos Reglamentas Nr. 1768/92 yra papildomas aukščiau minėtu 19a straipsniu. Šia lengvatine pereinamojo laikotarpio nuostata ieškovui buvo suteikta galimybė kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo net ir tuo atveju, jei nuo nacionalinio vaisto registracijos liudijimo išdavimo datos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Ieškovas šia lengvatine nuostata nepasinaudojo, nes jis nesikreipė dėl nacionalinio (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimo išdavimo ir jo iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos neturėjo. Todėl ieškovas nepatenka į Tarybos Reglamento Nr. 1768/92 19 a straipsnio taikymo ratą, nes jis turi 2001 m. birželio 8 d. išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą, o nacionalinio (Lietuvos) leidimo neturėjo.

Teismo teigimu, ieškovo vaisto registracijos liudijimas Lietuvoje įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., t.y. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tačiau liudijimo įsigaliojimas Lietuvoje negali būti prilyginamas vaisto registracijos liudijimo išdavimui. Todėl Lietuvoje 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus ieškovo vaisto registracijos liudijimui, negalima šio fakto vertinti kaip liudijimo išdavimo Lietuvoje. Anksčiau išduotų vaisto registracijos liudijimų terminas yra skaičiuojamas nuo pirmojo liudijimo išdavimo dienos, kai juos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pripažįsta. Todėl po Lietuvos Respublikos narystės nauji vaistų registravimo liudijimai jau įregistruotiems EEB vaistams nėra išduodami. Ieškovo vaisto registracijos liudijimas Nr. EU/31/01/85/001-030 išduotas 2001 m. birželio 8 d., todėl nuo šios datos ir prasideda liudijimo galiojimas, o ne nuo 2004 m. gegužės 1 d. LR Patentų įstatymo 27¹ str. nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo vaisto registravimo liudijimo išdavimo datos, bet ne nuo jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje datos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas pirmasis leidimas prekiauti vaistais Europos Sąjungoje centralizuotai buvo išduotas 2001 m. birželio 8 d., o dėl papildomos apsaugos ieškovas kreipėsi 2004 m. spalio 29 d., todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo kreipėsi praleidus Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 7 str. 1 d. ir LR Patentų įstatymo 27¹ str. nurodytą 6 mėnesių terminą.

Šalies argumentai

Ieškovas KIRIN AMGEN, INC. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patekinti, motyvuodamas tuo, kad:

1. Ieškovas teisę į papildomos apsaugos liudijimą grindė Reglamentu 1768/92, įsigaliojusiu ir privalomai taikytinu Lietuvoje nuo 2004-05-01. Papildomos apsaugos suteikimo pagrindas numatytas šio Reglamento 3 straipsnyje, kuriam realizuoti skirta procesinė norma numatyta Reglamento 7 str.

2. Reglamento suteikiamų teisių negali riboti nacionaliniai teisės aktai, t. y. subjektui negali būti taikoma nacionalinė teisė ir jos numatyta pasekmė (šiuo atveju - atsisakymas išduoti papildomos apsaugos liudijimą) už atitinkamo termino praleidimą, jei šio termino pradžios ir net pabaigos momentu ši nacionalinė teisė (LR Patentų įstatymas) subjektui negaliojo, o apeliantui galiojęs Reglamentas 1768/92 negaliojo Lietuvoje.

3. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas Reglamento 1768/92 7 str. 1 d. nustatyto procesinio termino aiškinimas neatitinka Reglamento tikslų (ypač išdėstytų Reglamento preambulės 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13 p.). Atsisakius suteikti papildomos apsaugos liudijimą KIRIN AMGEN Inc., Europos patentu Nr. 0640619 saugomas medicinos produktas ARANESP nebus papildomai apsaugotas Lietuvos Respublikoje, kai tuo tarpu likusioje ES teritorijoje tokia apsauga dar galios. Vienodos apsaugos svarba pažymėta Europos Teisingumo teismo byloje Nr. 031/03, nurodant, kad „reglamentas yra skirtas užtikrinti, jog patento ir liudijimo savininkas galėtų produktu išskirtinai naudotis maksimalų 15 metų laiką, skaičiuojant nuo tos dienos, kai konkrečiam medicinos produktui pirmą kartą buvo išduotas leidimas pateikti jį į Bendrijos rinką.“

4. Teismas Reglamento nustatytą teisių realizavimo tvarką nepagrįstai susiejo su papildomų, Reglamente nenurodytų sąlygų įgyvendinimu.

5. Reglamento 1768/92 7 straipsnio pirmojoje nurodoma, kad „Paraiška liudijimui gauti yra paduodama per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo išduotas 3 straipsnio b dalyje minimas leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą.“ Vilniaus apygardos teismo sprendime tokio leidimo išdavimo data nurodyta 2001-06-08, t. y. data, kuomet Komisija išdavė centralizuotą leidimą prekiauti medicinos produktu ARANESP, suteikiantį teisę šį produktą teikti į ES, tačiau ne į Lietuvos rinką. Lietuvoje šis leidimas įgavo teisinę galią 2004-05-01 ir ši data Lietuvoje turi būti laikoma leidimo išdavimo data, nurodyta Reglamento 1768/92. 7 straipsnio pirmojoje dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

6. Remiantis Teisingumo Teismo 1997-06-12 sprendimu byloje Nr.C-110/95, pirmojo leidimo pateikti produktą į Bendrijos rinką data (ginčo atveju - 2001-06-08) yra būtina tik liudijimo galiojimo termino nustatymo tikslais. Tačiau pirmuoju leidimu pateikti produktą į Bendrijos rinką nėra ketinama pakeisti Reglamento 3 straipsnio b punkte numatytą leidimą pateikti produktą į rinką. Šių leidimų galimo nesutapimo, jų sąvokų skirtingumo principai yra patvirtinti Reglamento 1768/92 4 str., pagal kurį liudijimo suteikiama apsauga yra taikoma tik tam produktui, kuriam buvo suteiktas leidimas pateikti atitinkamą medicinos produktą į valstybės narės rinką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 10-13), motyvuodamas tuo, kad:

1. Neįvykdęs Reglamento 1768/92 7 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sąlygos, apeliantas negalėjo įgyti teisės į papildomą patento apsaugą Reglamento 1768/92 3 straipsnio atžvilgiu. Nuo 2002-01-01 (Patentų įstatymo 27¹ straipsnio įsigaliojimo data) iki 2004-05-01 dėl papildomo apsaugos liudijimo ieškovas galėjo kreiptis pagal Patentų įstatymo 27¹ straipsnį, kartu pateikdamas nacionalinį vaisto registracijos liudijimą. Be to, ieškovas galėjo pasinaudoti papildomų apsaugos liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Reglamentas Nr. 1768/92 yra papildomas 19 a straipsniu, numatančiu galimybę pareiškėjams kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo net ir tuo atveju, jei nuo nacionalinio vaisto registracijos liudijimo išdavimo datos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai.

2. Ieškovas nepagrįstai tapatina vaisto registracijos liudijimo ,,įsigaliojimo“ir ,,išdavimo“ sąvokas.

Šalies argumentai

2008-01-21 apeliantas KIRIN AMGEN, INC. kreipėsi prašymu į LR apeliacinį teismą, prašydamas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo ir sustabdyti bylą (2 t., b. l. 16-18). Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje iškilo 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 3 ir 7 straipsnių aiškinimo klausimas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė. Apelianto nuomone, nagrinėjamuoju atveju egzistuoja CPK 3 straipsnio 5 punkte nurodytas pagrindas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, nes pagal teisės aktus ir teisės taikymo praktiką neaišku, ar Reglamento 3 straipsnio b dalyje nurodytas leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą yra siejamas su leidimu pateikti tą produktą į valstybės narės, kurioje siekiama gauti papildomos apsaugos liudijimą, rinką, ar tokio leidimo išdavimo data, nurodyta minėto Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, šiuo atveju turėtų būti suprantama kaip leidimo įsigaliojimo toje valstybėje narėje data, o priešingu atveju, kaip turėtų būti suprantama leidimo išdavimo datos nuoroda, pateikta Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, ją nustatant tokiu atveju, kai anksčiau (2001 m. birželio 8 d.) Europos Bendrijų Komisijos išduotas centralizuotas leidimas pateikti medicinos produktą į rinką, suteikdamas teisę prekiauti tuo produktu konkrečioje valstybėje narėje (Lietuvoje), pradeda galioti vėliau (2004 m. gegužės 1 d.) dėl šios valstybės įstojimo į Europos Sąjungą (2 t., b. l. 16-18).

2008-04-21 prašyme apeliantas papildomai nurodo, kad, jo nuomone, neaišku, ar, atsižvelgiant į Reglamento 19 a straipsnio pirmąją dalį, pagal kurią šis straipsnis yra taikomas nepažeidžiant kitų Reglamento nuostatų, ir Reglamento 19 straipsnio pirmąją dalį, kurioje nurodyta, kad kiekvienam produktui, kurį įstojimo dieną saugo galiojantis patentas ir kurį pateikti į rinką kaip medicinos produktą pirmas leidimas Bendrijoje buvo gautas po 1985 m. sausio 1 d., gali būti suteiktas papildomos apsaugos liudijimas, Reglamento 19 straipsnio antrojoje dalyje esanti nuoroda dėl Reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti suprantama kaip šio Reglamento įsigaliojimo konkrečioje valstybėje narėje data, kuri Lietuvai yra 2004 m. gegužės 1 d. Reglamento įsigaliojimo dienai esant ne 2004 m. gegužės 1 d., neaiški Reglamento įsigaliojimo diena valstybėje narėje, kuri įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. (2 t., b. l. 39-42).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto prašymą atsakovas LR valstybinis patentų biuras prašo netenkinti apelianto prašymo (2 t., 24-27). Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai leidimo pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą išdavimo datą nori sutapatinti su tokio leidimo įsigaliojimo valstybėje narėje data.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, tarp jų 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1768/92, LR Patentų įstatymo nuostatas.

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui Kirin Amgen, Inc. priklauso Europos Patentas Nr. 0640619 (išplėstas ir į Lietuvos rinką), kuriuo saugomas medicinos produktas ARANESP, o 2001 m. birželio 8 d. išduotas centralizuotas Europos Bendrijos vaistų leidimas prekiauti medicinos produktu ARANESP (darbepoetin-alfa), registracijos liudijimo Nr. EU/31/01/85/001-030. Pagal ieškovo 2004 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybiniam Patentų biurui paduotą paraišką Nr. PA 2004 015, kuria buvo prašoma išduoti minėtam patentui papildomos apsaugos liudijimą, 2005 m. rugsėjo 28 d. Valstybinio patento biuro eksperto sprendimu neišduotas ieškovui papildomos apsaugos liudijimas, o ieškovo apeliacija dėl šio sprendimo Valstybinio Patentų biuro Apeliacinis skyriaus 2006 m. spalio 13 d. sprendimu buvo atmesta, paliekant galioti VPB sprendimą, kuriuo papildomos apsaugos liudijimas paraiškai Nr. PA 2004 015 neišduotas, motyvuojant praleistu 6 mėnesių terminu paduoti prašymui dėl papildomos apsaugos liudijimo.

LR Patentų įstatymo 27¹ str. 3 d. nustato, jog paraiška liudijimui gauti turi būti paduota Valstybiniam patentų biurui iki patento galiojimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaisto ar augalų apsaugos priemonės registravimo liudijimo išdavimo.

1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 8 str. nustato, kad asmuo, norintis gauti papildomos apsaugos liudijimą, privalo kompetentingai institucijai pateikti prašymą išduoti liudijimą. Prašyme, be kitų duomenų, turi būti nurodoma pirmojo leidimo prekiauti vaistu išdavimo data ir numeris, prie prašymo pridedama leidimo prekiauti vaistu kopija, o jeigu pateikiamas leidimas prekiauti vaistu yra ne pirmasis, tai nurodomas pirmojo leidimo numeris ir išdavimo data. LR Patentų įstatymo 27¹ str. taip pat numato, kad vienas iš paraišką liudijimui gauti sudarančių dokumentų yra vaisto registravimo liudijimo, pirmą kartą suteikiančio teisę prekiauti vaistu, kopija. Tarybos reglamento Nr. 1768/92 7 str. 1 d. nustato, kad paraiška papildomos apsaugos liudijimui gauti turi būti paduota per 6 mėnesius nuo minėto leidimo išdavimo datos. Pagal Stojimo sutarties Stojimo akto II priedą dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, Reglamentas papildytas 19a straipsniu, kuris numato papildomas nuostatas, susijusias su Bendrijos plėtra - pereinamojo laikotarpio sąlygas Europos Bendrijos valstybėms narėms, tarp jų Lietuvos Respublikos atžvilgiu suteikia papildomos apsaugos galimybę bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d. ir kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki įstojimo dienos, išduodant liudijimą, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta per 6 mėnesius nuo įstojimo datos (Reglamento 19a straipsnio e punktas).

Bylos duomenimis, apeliantas, prašydamas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CPK 3 straipsnio 5 punkte nurodytas pagrindas kreiptis dėl nurodyto Reglamento 3, 7, 19 ir 19a straipsnių aiškinimo, nes pagal teisės aktus ir teisės taikymo praktiką neaišku, ar Reglamento 3 straipsnio b dalyje nurodytas leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą yra siejamas su leidimu pateikti tą produktą į valstybės narės, kurioje siekiama gauti papildomos apsaugos liudijimą, rinką; ar tokio leidimo išdavimo data, nurodyta minėto Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, šiuo atveju turėtų būti suprantama kaip leidimo įsigaliojimo toje valstybėje narėje data, priešingu atveju, neaišku, kaip turėtų būti suprantama leidimo išdavimo datos nuoroda, pateikta Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, datą nustatant tokiu atveju, kai anksčiau (2001 m. birželio 8 d.) Europos Bendrijų Komisijos išduotas centralizuotas leidimas pateikti medicinos produktą į rinką, suteikdamas teisę prekiauti tuo produktu konkrečioje valstybėje narėje (Lietuvoje), pradeda galioti vėliau (2004 m. gegužės 1 d.) dėl šios valstybės įstojimo į Europos Sąjungą; ar, atsižvelgiant į Reglamento 19 a straipsnio pirmąją dalį, ir Reglamento 19 straipsnio pirmąją dalį, Reglamento 19 straipsnio antrojoje dalyje esanti nuoroda dėl Reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti suprantama kaip šio Reglamento įsigaliojimo konkrečioje valstybėje narėje data, kuri Lietuvai yra 2004 m. gegužės 1 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės, taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, apelianto prašomų išaiškinti Europos Teisingumo Teisme Reglamento taisyklių, nuostatos, jų priėmimo laikas ir aplinkybės, tarp jų susiję su konkrečių valstybių stojimu į Europos Sąjungą (Sutartis dėl valstybių (tarp jų Austrijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos) stojimo į Europos Sąjungą, Aktas dėl valstybių (tarp jų Lietuvos) stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, ES Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas; 2003-09-23 Oficialus leidinys L 236, 2005-06-21 Oficialus leidinys L 157), Reglamento aiškinimo praktika (ETT 2004-10-19 sprendimas byloje C-31/03, sprendimas byloje Nr. C-127/00), nesudaro pagrindo apelianto argumentais tenkinti nurodyto prašymo dėl preliminaraus Europos Teisingumo Teismo nutarimo. Pagal CPK 3 straipsnio penktąją dalį poreikis kreiptis į ETT su prašymu pateikti preliminarų nutarimą, iškilus taikomų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimui, sietinas ne tik su ES teisės akto taikymu konkrečioje byloje, bet ir su šio teisės akto aiškinimu ar galiojimu, kai nepakankamai aiški teismo taikoma Europos Sąjungos teisės norma, dėl ko būtinas kompetentingos Europos Sąjungos institucijos preliminarus sprendimas, kuriame ji būtų išaiškinta. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju nekyla taikytinų ES teisės normos – Reglamento taisyklių, (įskaitant ir Reglamento nuostatas, dėl kurių apeliantas suformulavo klausimus, pateiktinus Europos Teisingumo Teismui), aiškinimo Europos Teisingumo Teisme poreikis. Juolab kad CPK 3 straipsnio penktoji dalis nagrinėjamuoju atveju įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo (CPK 340 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str., 40 (1) str. 2 d.).

Kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino aukščiau nurodytas Reglamento nuostatas, pagal kurias leidimo pateikti produktą į rinką išdavimo data laikytina leidimo faktinio išdavimo data (2001-06-08), o ne jo įsigaliojimo data Lietuvoje, pastarajai įstojus į ES.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti 2001 m. birželio 8 d. išduotą ieškovui vaisto registracijos liudijimą Nr. EU/31/01/85/001-030 pirmuoju leidimu prekiauti vaistu ir nurodyti, kad išdavimo metu jis Lietuvoje negaliojo, o ieškovas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. nesikreipė dėl papildomo apsaugos liudijimo pagal LR Patentų įstatymo 27¹ str., taip pat nepasinaudojo papildomų apsaugos liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Tarybos Reglamentas Nr. 1768/92 yra papildytas aukščiau minėtu 19a straipsniu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas, nepasinaudojęs šia lengvatine pereinamojo laikotarpio nuostata – galimybe kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo, nesikreipęs dėl nacionalinio (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimo išdavimo ir jo neturėdamas iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, nepatenka į Reglamento Nr. 1768/92 19 a straipsnio taikymo ratą, kadangi jis turi tik 2001 m. birželio 8 d. išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą, neturėdamas nacionalinio (Lietuvos) leidimo.

Apygardos teismas neturėjo pagrindo aiškinti ir taikyti ieškovo nurodytu būdu Patentų įstatymo bei Reglamento nuostatų, o savo išvadas motyvavo sprendime, tarp jų teisingai nurodęs, jog tik nuo ieškovo valios priklausė nacionalinio vaisto registracijos liudijimo turėjimas (neturėjimas), ir ieškovas, būdamas patyręs komercijos subjektas, laiku nesikreipęs dėl vaisto registracijos liudijimo išdavimo, veikė savo rizika ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Be to, apelianto argumentai, susiję su Reglamento bei Patentų įstatymo taikymu ir aiškinimu, neatitinka Reglamento preambulėje numatyto tikslo, dėl kurio ir buvo sukurtas Reglamente nurodytas papildomos apsaugos liudijimas, kitų Reglamento taisyklių bei Stojimo sutarties aiškinimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, kurių nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliacinės instancijos teisme apelianto pateiktų prašymų bei dokumentų duomenys.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 265 str., 329-330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, priteistina iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l.1a, 15; CPK 302, 88, 92, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo KIRIN AMGEN, INC. valstybei 28,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

TeisėjaiA. JarackaitėK. KailiūnasG. Pečiulis