Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp ieškovės ir N. J. 2011-03-05 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1083-1985, pagal kurią ieškovė neterminuotai išnuomojo N. J. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o N. J. įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. N. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas 2018-08-24 raštu įsipareigojo iki 2018-09-28 išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2018-09-27 trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ pateikė atsakovui reikalavimą iki 2018-10-07 atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018-10-11 raštu atmetė atsakovo prašymą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsakovo vardu ir nurodė atsakovui, jog jis turi iki 2018-11-09 perduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus trečiajam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“. Pagal ieškovės pateiktą 2019-02-13 pažymą Nr. 202 apie nuomos mokesčio priskaitymą ir apmokėjimą per laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31 atsakovo skolą sudaro 236,94 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimus, ar kad sumokėjo nuomos mokestį ieškovei, nėra.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK IV normos dėl savininko teisių apsaugos.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai). Ieškovė nurodo, kad atsakovas po buto nuomininkės N. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) neišsikėlė iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas išsikėlė iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei perdavė ieškovei nurodytos gyvenamosios patalpos raktus, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškinys tenkintinas atsakovas iškeldintina iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31 atsakovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovui gyvenant ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo užkirsta galimybė šį butą nuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamas už buto nuomą, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 236,94 Eur nuostolių.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, 15,00 Eur už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, iš viso 100,00 Eur, žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. Š. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 236,94 Eur nuostolių ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 100,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.