- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- I-173-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01473-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. J. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 2), kurį vėliau papildė (b. l. 33 – 34), prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2017 m. kovo 27 d. rašte Nr. 1SS-781-(7.5.) nurodytą sprendimą, kuriuo NŽT atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 31SD-7505-(14.31.104.) nurodyto sprendimo dalies „atkreipiame, Jūsų dėmesį, kad nepakeitus Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-244-245, kuriuo O. M. atkurtos nuosavybės teisės į visą 35,37 ha turėtos žemės plotą, nebūtų buvę galima priimti pirmiau nurodytų Jūsų ginčijamų sprendimų (įsakymų) dėl turėtos žemės sugrąžinimo natūra (nesumažinus žemės ploto, į kurį paminėtu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės kompensuojant mišku), nes O. M. vardu nuosavybės teisės gali būti atkurtos į ne didesnį kaip 35,37 ha turėtos žemės plotą, t. y. ne didesnį žemės plotą, negu savininkės valdė iki nacionalizacijos“ panaikinimo, bei kuriuo atsakovė atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra į 0,1505 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 119) suformuotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A-940 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastro duomenų patvirtinimo“ pagrindu, parengto UAB „Kelprojektas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės pasiūlyto grąžinti natūra;
2) įpareigoti NŽT įvykdyti Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 7-244-245 dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei O. M. atstatytos O. M. nuosavybės teisės į Olgos ir J. M. žemę, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrityje 35,70 ha ir, atkuriant nuosavybės teises Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais būdais, tvarka ir terminais į visą 35,70 ha plotą bei įpareigoti atkurti nuosavybės teises į 0,1505 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 119) suformuoto Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A-940 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastro duomenų patvirtinimo“ pagrindu, parengto UAB „Kelprojektas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės pasiūlyto grąžinti natūra.
Nurodo, kad 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244-245 atkurtos O. M. nuosavybės teisės į Olgos ir J. M. žemę, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrityje 35,70 ha. Atsakovas bandė šį sprendimą pakeisti, nurodydamas, kad nuosavybės teisės turi būti atkurtos į 35,37 ha, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad toks pakeitimas neteisėtas ir panaikintas. Po teismo sprendimo buvo keičiamas 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimas, keičiant nuosavybės atkūrimo būdą - dalis nuosavybės atkurta mišku, kita dalis lygiaverčiais sklypais, o pastaruoju metu atkuriamos nuosavybės teisės natūra, patvirtinus Šiaulių miesto savivaldybėje teritorijos bendrąjį ir specialųjį planus.
Pažymi, kad 2016 m. buvo priimti įsakymai (šių įsakymų pareiškėjas neskundžia), kurių lydimuosiuose dokumentuose nurodoma, kad atkuriamos nuosavybės teisės į 35,37 ha, o ne į 35,70 ha (2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas). Dėl to pažeidžiamos pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į nepakeistą 1996 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 7-244-245 nuosavybę 37,70 ha. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2017 m. vasario 1 d. pateikė skundą NŽT, prašydamas panaikinti Šiaulių skyriaus sprendimą.
Nurodo, kad tokie atsakovės ginčijamuose raštuose nurodyti sprendimai, kuriais pakeičiamas atkuriamos žemės sklypo plotas yra neteisėti ir prieštarauja ankščiau priimtiems sprendimams dėl nuosavybės atkūrimo, taip pat yra vilkinama atkurti nuosavybės teisę į 35,70 ha žemės plotą. Be to, NŽT nepagrįstai negrąžina natūra 0,1505 ha ploto žemės sklypo, nurodydama, kad ten yra statinys, nors jis yra nelegaliai pastatytas ir laikytinas priklausiniu.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad patikslintame skunde yra rašymo apsirikimo klaida, nurodytas plotas 37,70 ha, tačiau turi būti 35,70 ha. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą byloje Nr. I-966-552/2007, kuriuo buvo atmestas prokuroro reikalavimas ištaisyti rašymo apsirikimą. Tuo pačiu klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. birželio 1 d. priėmė nutartį Nr. A10-578/2007 dėl panašių aplinkybių. Pažymi, kad rašymo apsirikimai turėtų būti taisomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo(toliau – VAĮ) nustatyta tvarka, tačiau sprendimas nėra pakeistas, nėra laikomasi rašymo taisymo procedūros bei pažymi, kad kol nėra ištaisytas rašymo apsirikimas, tol toks sprendimas turi būti vykdomas. Pabrėžia, jog nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad statinys, esantis 0,1505 ha sklype, yra pastatytas teisėtai, todėl neturi būti kliūčių atkurti nuosavybės teise natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 40 – 46) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 31SD-7505- (14.31.104.) informavo, kad pagal 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. spalio 20 d. prašymuose išreikštą valią bus grąžinami natūra 6 žemės sklypai, atitinkamai bus keičiamas sprendimas Nr. 7-244-245. Nurodo, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos tik į 35,37 ha iki 1940 metų nacionalizacijos buvusios savininkės turėtos žemės plotą buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes nėra pagrindo atkurti nuosavybės teisių į didesnį plotą nei turėjo buvusi savininkė. Šiaulių miesto ekspertų komisija įvertino dokumentus ir nustatė, kad esamų dokumentų pakanka dėl buvusio savininko 35,37 ha turėto žemės ploto, todėl O. M. vardu nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į ne didesnį kaip 35,37 ha turėtos žemės plotą, t. y. ne didesnį žemės plotą, negu savininkė valdė iki nacionalizacijos.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas su skundu jau buvo kreipęsis į teismą (administracinės bylos Nr. 1-77-355/2010), kuris buvo tenkintas, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs LVAT sprendimu panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad dėl rašytinio apsirikimo sprendime Nr. 7-244-245 pareiškėjui negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į 0,33 ha didesnį plotą, nei turėjo buvęs savininkas. Pažymi, kad NŽT negali administracine tvarka pakeisti sprendimo, nes pareiškėjas nesutinka su pakeitimu, o taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas ne kartą reikalavo O. M. vardu Šiaulių mieste buvusiame (duomenys neskelbtini) grąžinti natūra papildomai 0,33 ha žemės, vadovaudamasis Šiaulių apskrities valdytojo sprendime Nr. 7-244-245 padaryta klaida ir Šiaulių apskrities valdytojo 1997 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 3-V priedo 17 eilutėje nurodytu tuo pačiu klaidingu plotu (35,70 ha). Tenkinant 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. spalio 20 d. prašymus, buvo priimtas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 31VĮ-2460-(14.31.2.), kuriuo buvo grąžinti natūra 6 žemės sklypai. VĮ Registrų centrui nustačius klaidą, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu 31VĮ-2703-(14.31.2.) buvo pripažintas negaliojančiu 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 31VĮ-2460-(14.31.2.) 2.4 papunktis.
Pažymi, kad NŽT priėmė sprendimus, įsakymus ir grąžino natūra tuos neužstatytus žemės sklypus, dėl kurių grąžinimo valią išreiškė pareiškėjas ir sutiko su sprendimo Nr. 7-244-245 keitimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors NŽT 2014 m. gegužės 26 d. sprendimuose Nr. 31S-69, Nr. 31S-70, Nr. 31S-71, Nr. 31S-72, Nr. 31S-73Nr. 31S-74 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. M.“ yra nurodyta, kad nuosavybės atkuriamos tik į 35,3700 ha buvusių savininkų Olgos ir J. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemės plotą, šių administracinių aktų pareiškėjas teismui įstatymų nustatytais terminais neskundė.
Teigia, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atkurti nuosavybės teises į užstatytą žemės sklypą (0,1505 ha), o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A-940 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“, tvirtindamas parengtą 0,1505 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 119) planą neįsigilino, kad jame yra statinys ir šis žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra. Patikrinus VĮ Registrų centro duomenimis, nustatyta, kad statinys neregistruotas, nepriklauso nei O. M., kurios vardu atkuriamos nuosavybės teisės, nei pareiškėjui. Patikrinus nustatyta, kad žemės sklype yra mūrinis pastatas, kuriame įrengti sandėliukai. Atsižvelgiant į tai, kad nenumatyta galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra žemės sklypus, kurie užstatyti pastatais, priklausančiais ne asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, manytina, kad NŽT Šiaulių skyrius teisėtai nepasiūlė šio sklypo sugrąžinti natūra O. M. vardu, žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžino Šiaulių miesto savivaldybei žemės sklypo riboms patikslinti. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. S-1324 „Dėl bešeimininkių pastatų“ informavo NŽT Šiaulių skyrių, kad pradėjo procedūrą dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad 0,1505 ha sklype stovi didesnis nei 100 kv. m statinys, dėl to dokumentai buvo grąžinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai sklypo riboms patikslinti bei pažymi, kad vien teisinė registracija nelemia to, kad statinys yra laisvas ir neužstatytas, nurodo, kad procedūros šiuo metu vyksta procedūros dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į likusią O. M. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį – 0,33 ha taip pat dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1505 ha žemės sklypą.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-244-245 atkurtos O. M. nuosavybės teisės į Olgos ir J. M. žemę (35,70 ha) (pareiškėjas yra O. M. teisių perėmėjas).
NŽT Šiaulių skyrius 2016 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 31SD-7505-(14.31.104.) (b. l. 20) informavo pareiškėją, kad pagal 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. spalio 20 d. prašymus, bus grąžinami natūra 6 žemės sklypai bei nurodoma, kad pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha didesnį plotą nei turėjo buvęs savininkas (O. M.). Rašte nurodyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 119) negali būti pasiūlytas, nes jame yra pastatas, taigi byla grąžinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. vasario 1 d. pateikė skundus NŽT, kuriuose nurodo, kad nesutinka sumažinti žemės plotą, į kurį turi būti atkurta nuosavybės teisė (b. l. 6 – 7); 18 – 29).
NŽT 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-781-(7.5.) (b. l. 4 – 5), atsakydama į pareiškėjo skundus, nurodė, kad nepakeitus Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-244-245, kuriuo O. M. atkurtos nuosavybės teisės į visą 35,37 ha turėtos žemės plotą, nebūtų buvę galima priimti sprendimų (įsakymų) dėl turėtos žemės sugrąžinimo natūra (nesumažinus žemės ploto, į kurį paminėtu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės kompensuojant mišku), nes O. M. vardu nuosavybės teisės gali būti atkurtos į ne didesnį kaip 35,37 ha turėtos žemės plotą, t. y. ne didesnį žemės plotą, negu savininkės valdė iki nacionalizacijos. Rašte taip pat nurodyta, kad pasiūlytas grąžinti natūra 0,1505 ha žemės sklypas nėra laisvas, jame yra statinys, kuris nei O. M., nei pareiškėjui (įpėdiniui) nepriklauso, todėl NŽT Šiaulių skyrius teisėtai nepasiūlė šio sklypo sugrąžinti natūra O. M. vardu ir grąžino bylą Šiaulių miesto savivaldybei žemės sklypo riboms patikslinti.
Dėl pareiškėjui neatkurtos nuosavybės teisės į sklypo dalį
Pareiškėjas skunde teigia, kad NŽT 2017 m. kovo 27 d. rašte Nr. 1SS-781-(7.5.) atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 31SD-7505-(14.31.104.) nurodyto sprendimo dalies.
NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. lapkričio 19 d. bei 20 d. prašymus ir priėmė raštą, nurodant jo apskundimo tvarką pagal išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 nuostatas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, NŽT išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, nurodytas 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. vasario 1 d. skunduose, paaiškinant, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymai, kuriais pakeistas Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 7-244-245, gali būti apskųsti teismui. Pareiškėjas taip pat informuotas apie parengtus projektus bei numatomą teismo posėdžio, kada bus priimtas sprendimas, turintis įtakos jo teisėms ir pareigoms, datą, taip pat, remiantis įstatymo nuostatomis, argumentuotai išaiškinta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į ne didesnį nei 35,37 ha turėtos žemės plotą. Paaiškinta, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, o žemės sklypas (projektinis Nr. 119), kurio plotas 0,1505, nėra laisvas. Rašte taip pat nurodyta bei išaiškinta jo apskundimo tvarka.
Individualus administracinis aktas privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. LVAT savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016). Įvertinus skundžiamą raštą, teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui NŽT 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 1SS-781-(7.5.) buvo išsamiai ir argumentuotai atsakyta į pateiktus skundus, raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog NŽT atsisakė išnagrinėti pareiškėjo teiktus skundus.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę. Pažymėtina, kad nors 1996 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 7-244-245 nurodyta, kad O. M. priklauso atkurti 35,70 ha, tačiau būtina vertinti ir kitus byloje esančius rašytinius duomenis. Byloje esantis Šiaulių miesto ekspertų komisijos 1996 m. gruodžio 20 d. pasiūlymas-išvada Nr. 87 (b. l. 80 – 81) patvirtina, kad, įvertinus Kauno Notarų aktų knygos 1930 m., 1937 m. išrašus, Žemės perleidimo aktą Nr. 21475, Lietuvos Valstybinio archyvo 1993 m. balandžio 30 d. pažymėjimą Nr. 14-19, (duomenys neskelbtini) savivaldybės 1942 m. spalio 19 d. pažymėjimo Nr. 4670 duomenis (b. l. 68 – 79), pakanka duomenų nuosavybės teisei atkurti į 35,37 ha žemės sklypą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas pažymi, kad LVAT 2011 m. sausio 13 d., išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-261-143/2011 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Auslita”, konstatavo, kad NŽT sprendime nurodytas 35,70 ha žemės plotas negali būti vertinamas formaliai, suteikiantis teisę į nuosavybės atkūrimą, o turi būti pagrįstas ištirtais įrodymais apie teisingą žemės sklypo plotą. LVAT pažymėjo, kad įrodymai patvirtina, kad O. M. yra atkurtos nuosavybės teisės į 35,3700 ha žemės. Tokiu būdu nuosavybės teisės yra atkurtos į visą iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, todėl pareiškėjas (V. J. K.) nepagrįstai reikalauja suformuoti jam dar 0,33 ha žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. LVAT priimtame sprendime konstatavo, kad 1996 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 7-244-245 nurodant plotą, į kurį atkuriama nuosavybės taisė, įsivėlusi rašybos klaida ir turėtų būti nurodyta 35,37 ha, o ne 35,70 ha, ką patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Įvertinus teisinį reguliavimą, byloje esančius rašytinius duomenis, o taip pat atsižvelgiant į LVAT nustatytą faktinę aplinkybę dėl rašymo apsirikimo klaidos, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybę į didesnį (35,70 ha) plotą, negu kad priklausė O. M. (35,37 ha). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti pareiškėjo nurodytas teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą: 1) tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, 2) subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei 3) atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir (ar) veiksmai (administraciniai aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A492-1711/2014; 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-801-858/2017). Šiuo atveju teismas vertina, kad pareiškėjui negalėjo būti suformuotas teisėtas lūkestis, kadangi teisės aktai numato, jog atkurta nuosavybės teisė gali būti į ne didesnį plotą, negu iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1505 ha žemės sklypą
Pareiškėjas skunde teigia, kad NŽT nepagrįstai negrąžina 0,1505 ha ploto dėl to, kad ten yra statinys. NŽT skundžiamame rašte nurodo, kad NŽT Šiaulių skyrius teisėtai nepasiūlė sugrąžinti natūra šio žemės sklypo.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Iš byloje pateiktų duomenų (Žemės sklypo plano) matyti, kad 0,1505 ha žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatytas statinys (b. l. 62). UAB „Kelprojekto“ 2016 m. kovo 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte konstatuota, kad sklype yra statinys, tačiau jo nuosavybės taisė neidentifikuota (b. l. 64 – 65). Tikrinant minėtą aplinkybę, NŽT Šiaulių skyrius atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad sklype stovi mūrinis pastatas, kuriame įrengti sandėliukai (b. l. 96). Byloje nenustatyta, jog minėtas statinys priklausytų O. M. arba jos teisių perėmėjui pareiškėjui V. J. K.. Dėl minėtų aplinkybių šis sklypas nebuvo pasiūlytas grąžinti natūra O. M. vardu. Byloje esanti medžiaga be kita ko patvirtina, kad yra pradėta procedūra dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu (b. l. 108). Teismas konstatuoja, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad statinys yra nelegaliai pastatytas bei neturi savininko, nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkama įvertino reikšmingas aplinkybe ir pagrįstai nepasiūlė šio sklypo grąžinti natūra pareiškėjui.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT 2017 m. kovo 27 d. rašte Nr. 1SS-781-(7.5.) nurodytą sprendimą, kuriuo NŽT atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 31SD-7505-(14.31.104.) nurodyto sprendimo dalies bei atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra į 0,1505 ha žemės sklypą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę įvykdyti Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 7-244,245 dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei O. M. atstatytos O. M. nuosavybės teisės į Olgos ir J. M. žemės 35,70 ha plotą bei įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į 0,1505 ha žemės sklypą.
Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl teismo išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo V. J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.